QUOTE(Nidulia @ 2016 05 23, 10:10)
Mna pradejo atsistatineti svoris, kai baigesi nuolatines panikos atakos. Daktare sake, kad nuolatines PA labai sudegina svori. Plius pradejau lankyti sporto kluba ir dagiau riebios grietines valgyti. Bulku ir saldumynu nevalgiau ir nevalgysiu. Dabar svoris nusistovejo ir nebesokineja. Kokie 2 kg paplaukioja. Nors i zmogu dabar panasi esu. Dabar sveriu 57/59, pats tas man.
Man nėra panikos atakų, tik nerimas. Keista, bet pastaruoju metu ir jis mažai kankina. Tik visiškai nėra energijos. Norų daug, o jėgų nulis. Grietinės nevalgysiu, nes nemėgstu, bet geriu įvairius aliejus dėl vitaminų.
QUOTE(Bestygė @ 2016 05 24, 11:59)
Nu *****, kas čia pder fintai pradėjo darytis. Nebemiegu su 300 mg kvetiapino, atrodo, kad saldainį sučiulpiau, poveikio jokio, atsikeliu kaip lavonas, be jėgų....Dar to nebuvo....Gal kokius placebinius vaistus pardavė.Nežinau, k begalvot.
P.S. Cenzūruoja normalius žodžius, ne keiksmažodžius. Pvz. B.l.e.m.b.a.
O tu nesi bandžius AD nuo nemigos?
QUOTE(medute9 @ 2016 05 24, 17:29)
Skaitau temą, įdomiai šnekat, nors jau nebeseku kiekvieną dieną, kaip anksčiau.
Vusoms linkėjimai, mačiau Daniella apačioje kabėjo, ir visoms ankstesnėms forumietėms.
Tai va, užkliuvau už šito klausimo. Nors ir nesu praktikuojanti katalikė, bet sau atsakyčiau, kad gyvenimas yra vertybė todėl, kad vaikystėje būna labai gera ir daug gauni visko

, paskui mokaisi, dirbi, kuri arba nekuri šeimą, prisiimi vis daugiau atsakomybių už save, kitus, ieškai prasmės, laimingo gyvenimo. O laimingas gyvenimas yra geri santykiai. Geri santykiai yra vertybė. Duoti kažkam kažką vertingo (savo laiką, pinigus, dar kažką) irgi yra vertybė. Kentėti, mokytis man skirtas pamokas ir daryti kažkokias išvadas arba subręsti ar įgyti kažkokios išminties - taip pat yra vertybė.

Gaila, kad gyvenimo be kančios nebūna

Bet yra ir kažkokia šviesioji to pusė. Vis stengiuosi įžvelgti. Mane tik senatvė šiek tiek baugina, ligos, kai fizinis kūnas silpsta. Manau, kad tikras didvyriškumas yra išgyventi senatvę , ir sugebėti tai padaryti kažkaip oriai ir prasmingai.
Papildyta:
Mažas svoris, mikroelementų , vitaminų trūkumas ir stresas - priežasti kilti PA.
Man senatvė nebaisi, atvirkščiai. Jokios konkurencijos, tuščių dalykų. Yra daugybė senų ir sveikų žmonių. Sakoma, kad senatvė baisi ne ligomis, o vienatve. Nes daugybė tavo amžiaus žmonių jau išmirę, o jaunimui tu nelabai įdomus.
QUOTE(kliomba @ 2016 05 24, 20:40)
- manyciau nuo sporto svoris turetu paaugt, ir siaip tvirtumo atsirast. Raumenys irgi kazkiek sveria. O dar jei valgyt daugiau visokiu varskiu ir pan., kaip sportininkai daro. Jei neiseina i kluba eit, susirask jutubej buna visi kompleksai pratimu, kokiu nors bodysculp, ar pilates ar pan. Ar randu ir normaliai pasportuoju, kai nera babkiu klubams.
-Na cia tu neatrodai nei ruskana nei nelaiminga. Na bet buna tiesiog perdega rysys ir nuo bet kokios smulkmenos gali sugriut.
As pati ganetinai ruskana, net klausia buna zmones ko tokia liudna, nors man atrodo kad tuo metu sypsausi:) ir megstu pabumbet niuriom temom. O turiu tokia pazistama, kuri absoliuciai visada ant visko pyksta, bumba, skundziasi ir niekina. Ir jauciu kaip pati paklausius darausi pozityvi, o nuo to negatyvo tiesiog purto. Tikiu kad tai gali uzknist.
-Tai iš youtubės ir darau, kai randu jėgų

Joga pati užsiimu, išmokau būdama 15 metų dėl lankstumo, iš Moksleivio, atsimenat tokį žurnalą?
-Nes aš nesu nei rūškana, nei nelaiminga. Atvirkščiai, dažnai elgiuosi vaikiškai ir pakvailiot mėgstu, ir juokiuosi daug. Nors pabumbėt irgi mėgstu
QUOTE(Night13 @ 2016 05 24, 21:14)
IR VĖL IR VĖL IR VĖL darbe klaidos išlindo.... Na ten tas pat projektas, kaip vakar, dar naujos dabar išryškėjo. Kad jūs žinotumėt, kaip man gėda.... Jos tokios kvailos, kad negalėjau savo akim patikėt, kad galėjau tokias nesąmones padaryt. Svarbiausia. AŠ TIKRINAU.
Nežinau ką ir galvot, tuo labiau, ką daryt. Meldžiuos kad mirčiau.
Taip gali būti dėl nerimo ar negalėjimo susikaupt. Raminantys, beje, irgi prisideda prie klaidų. Kartą dirbau vertimų biure, išgėriau prieš darbą tabletę, kad drąsiau būtų. Kita dieną, kai paskaičiau savo tekstą
QUOTE(Bestygė @ 2016 05 25, 07:48)
Ir aš panašiai. Pati sau draugė. Vakar užsiknisau ieškodama, kam vaiką palikt, kad nueičiau i filmą su vyru, neradau, tai viena važiavau. Galėjau draugę pasikviest, bet buvo per vėlu, be to, pamaniau, kad paprasčiau bus vienai, jau ne kart pastebiu, kad tingii bendrauti. Mieliau renkuosi knygą. Gal taip dėl to, kad žinau, jog jei jau susitiksiu ar atvažiuos pas mane,.bendravimas bus ilgesnis nei valandą ar dvi, o man darosi nuobodu ir gaila laiko.
Pirmą kart tiek verkiau kino teatre. Leidau sau. Viena eilėje sėdėjau.... Net nerimas dingo. Supurtė gerai. Filmas, įkvepiantis gyvent net kenčiant, gyvent!
Koks kiną žiūrėjai? Man patinka verkti kino metu, toks geras ir taurus pasijauti

Empatiškas, jautrus.