
Kadangi nuosavas vergas tik technikai vergauja, tenka pačiai. Jau kad užsimojau.


Susakysiu, ką žinau.
Medėjantis bijūnas labai nemėgsta persodinimo. Maniškis persodintas gal trečiais metais teikėsi vėl pražysti. Ir dar kartais nušala, nes pirkau dar iš Bauhofo kažkokiu įmantriu kiniku pavadinimu , kažkas panašaus į "Miau, -au - hau" , žodžiu, katinų karo šūkis. Turėjau du, švelniai rožinį ir tamsiai rožinį. Labai pilnaviduriai ir labai dideli žiedai. Šviesusis po persodinimo iškeliavo į bijūnų rojų. Geriausi tai tokie bobutiniai arba auginti iš sėklų. O tada variacijų begalė, vaikai nebūtinai panašūs į tėvus.
Amise, atrodo šitos kosmėjos pas mane. Žinau, kad pirkau dėl ryškių viduriukų. Dabar jau atsiranda vienas kitas rožinis augalas, bet šiaip spalvą laiko. Gal nuotraukose nėra spalva aiški, bet šiaip ir truputį ne tokia kaip ant pakelio buvo. Labiau į violetinį atspalvį traukia.
http://zaliastotele....stosios-carmine
Vobla, tos rudos gėlės, tai Rudbeckia hirta. Sugalvojau kažką į kompaniją rožei Caramella. Visiškas fiasko.


Merginos, dėl gėlių vešlumo. Kaip ir kiekvienam augalui, reikia tręšimo. Na žinau kelias gėles, kurios mėgsta skursti, kad ir nasturtės. Bet daugumai reikia trąšų ir vandens. Iš pavasario praeinu gėlynus gausiai paberdama daržovėms skirtų trąšų, Tinka tos, kurių santykis NPK maždaug 10:10:20, kelli procentai į vieną ar kitą pusę nieko tokio. Truputį papurenu, kad su žeme pasimaišytų.