QUOTE(?angeliux? @ 2016 05 04, 09:45)
sunkiai, paskaitau, bet neparasau... vis dar su pilvu vargstam, uzvakar nutraukem vaistus, tai vakar diena ir sianakt buvo kosmariskos... laukiu kol vyras vaistu parves, tesim toliau... oras prastas, i lauka kelias dienas neinam, depresija puola... vakarais nuzliumbiu po posma, paskui vel varau... vyro namie neturiu jau antra savaite, darbe pas ji streikas, puse komandos ner, tai aria uz kelis... bet bandau neprarast optimizmo ir tikiu sviesia ateitim...
laikykis

skaitau, ir rodos apie mane rasai. maniske irgi labai stipriai kankinosi su diegliais, kokiu tik vaistu nebandziau

net nupurto prisiminus kaip iki kokiu 2,3 ar net 4 ryto persimetus vaikas ant pilvo kaip varliuka marsiruodavau koridorius- kambarys, koridorius- kambarys.. nes tik taip neklykdavo. zinau, kad mazai guos dabar tokie zodziai, bet tikrai viskas laikina, baigsis pilvelio skausmai ir atsipusi, o dabar tik stiprybes palinket galiu