Kaip gyventi su vyru, kai jo nekenti?

Obsesinis sutrikimas dazniausiai pasireiskia iki 25 m. Cia nera liga pasireiskianti senatveje, deja. Tik su laiku visgi blogeja, jei zmogus nesilanko pas psichologa.

Is sitos pastraipos tiesiog matosi, kad jums abiems reikia dirbti su savimi ir savo santykiais. Pabandykit apsilankyti pas seimos psichologa ar jau bet paieskokit yuootubej seimos psichologu paskaitu.
Papildyta:

Gerai. Tegu ir obsesinis sutrikimas.
Taigi neverks ir neraudos tas vyras nerades skyletos maikes ar pamates, kad sandeliuke galima atsistoti, nes nera tusciu deziu . O jei jau verks - tai galima nufilmuoti ir paskui tiesiog pasijuokti koks buvo kvailas .

* Pritariu. Problema pas juos jau ne tik dezese

* Gal ir neverks, bet prikaups nauju skuduru. Ismetimas butu tik laikinas sprendimas. Jus teisingai sakote, kad jiems reikia pas psichologa. Manau jis atkreips demesi i sita maniakiska daiktu kaupima.

Cia kalbat apie vienisa moteri ar apie moteri, kuri gyvena su vyru po vienu stogu? Nes jei kalbat apie antra varia ta, tai visas baisumas tada krenta ant vyro, kuris negali tiesiog atnaujinti tos vos beveikiancios technikos .

Turi 2 garažus, sodą su garažu, kur prikrautą iki lubų visokiausių šiukšlių, pasenusių, sulaužytų, supelytų ir pan. , bet išmesti jis niekuo negali.
20 metų pragyvenus su kaupiku galiu drasiai pareikšti, kad tai kas jums atrodo šiuklės- jam yra aukso vertės. Mano ex irgi viską tempė dėl savo profesijos, nes bet koks š.... pasitarnavo jo darbui. Jeigu reiktų pirkti geležies gabaliuką, fanieros pusę lapo, kartono kv. metrą, ar dar kokią šiukšlę- būtų kainavę brangiai, o kai randi ir parsitempi- tai jau sutaupyti pinigai. Neketinu užstoti jūsų sutriaus, bet gerai pagalvokit ar tai, ką jis krauna savo garaže tikrai yra šiukšlės? Aš po skyrybų kuopiau savo ex valdas, tai pridaviau 600 kg spalvotų metalų, kuris man anksčiau akis badė kaip šiukšlės, visokių vamzdžių galai, metalinės plokštės, bronzinių lakštų gabaliukai Jeigu būtų statęs namą- viskas būtų pravertę...
Papildyta:

Brangioji, taip gyvena didžioji dalis planetos gyventojų, nes kitaip nuėjus į PC nenusipirksi nei sviesto, nei pieno, nei mėsos, nei kiaušinių, nei salotų, nei ryžių, nei uogų ar vaisių
Papildyta:

Gal nereikia čia debiliškos statistikos apie darbo valandas. Nes tada pradėkim skaičiuot apie darbo našumą, ir apie tai, kuom darbo metu dažniausiai vyrai ir moterys užsiima. Prirašei komentarų čia aibes per savo darbo val., o tavo kolega vyras greičiausiai kokį IT šedevrą sukūrė ir uždirbs melejonus
P.S. Ir apskritai IT didžioji specialiste, dabar visi traktoriai ir kombainai kompiuterizuoti, sėsk ir vairuok, darbuokis kaip vyras laukuose ir "pagavus akmenį" tempk jį ant savo pečių į lauko kraštą Nu ir durnų moterų yra, negaliu atsitebėt...

taip, yra ten ir tų gerų daiktų, bet tam , kad kartais juos surasti, paprasčiau nupirkti. Jie dažnai būna palaidoti po šiukšlėmis. Kai susipažinome mane žavėjo, jo toks taupumas, kad jis daug ko turi pasirūpina. Bet laikui bėgant pamačiau, kad jis apsikrovęs ir šlamštų, jis negali obsaliučiai niekuo išmesti. Tai pagalvokite kiek ir kas ten galėjo prisikaupti, ne vien tik jo daiktai beit ir tėvų, tai kas turėjo kėliauti į šiukšlyną, jis vėžę į garažą, po to į kitą garažą po to į sodo namą. O dabar norime krautis gyventi į sodo namą, bet jis negali iš ten išmesti niekuo. Jis nesupranta ar nesuvokia, kad tiesiog nėra vietos mūsų daiktams, bet ir šlykštu, kai užeinu į paliepę ar į rūsį ir pačiame name, ten supuvusieji, sulaužyti, apipelyje ir pan. daiktai, jo, tėvų, sesių ir net gal kaimynų. Galu gale, kad remontą padaryti, reikia atsikratyti viso to. Iš pradžiū patį viską tampiau, su skandalais priversdavau išmesti, bet vis tiek kaip žiūrkė tempia kur nors. Visas sklypas kaip šiukšlynas. Ir taip obidno, kad galėtumėm ten su vaikais gyventi, savo name, o vietoj to turime iš vieno nuomojamo buto į kitą kraustytis kasmet. Jau nuleidau rankas ir pasakiau , kad užteks. Gana. Nenori, nereikia. Taikiuosi su mintim, kad po poros metų skyrsimės ir taikaiuasi su mintimi, kad ten negyvensime. Ir čia tik vieną medalio pusę dėl jo šio brožo. Bet tai apima ir kitus dalykus, kad jam viskam gaila pinigų, o aš jau pavargau gyventi toj senenoj. Noriu turėti normalią aplinką, gerą mašiną, gražų butą, o jam šito nereikia. Jis gyvena kaip bomžas ir masto panašiai. Bet iš tikrųjų, žmogaus aplinka labiausiai parodo jo natūrą.

Bet jums 20 metu tie metalai ir lakstai turnut akiu nebade ir nervu negadino. O autorei kliuna.
Jei esi naudojamu daiktu minimalistas, geriau viska mest, o ne dar nervus su pardavimais tampytis. Ypac kai reikia galvoti apie maxus vaikus.

O ko jusu vyras nepasieme savo to turto? Siaip idomu.
Papildyta:

Ar jus su juo kalbejot apie tai, kad jei jis nesikeis del savo rakandu , tai jus tik viena iseima matot skirybas?
Ir jus dabar gyvenat nuomojamam bute, o stovi namas rakandais prikrautas? Duokit savo vyrui sia tema paskaityt.

Nesikirstau darbus nei i vyriskus nei i moteriskus. Man svarbu kad darbus atliktu gebantis puikiausiai ji atlikti. Kaip sakoma svarbu atlikto darbo rezultatas, o ne zmogaus lytis, kuris ji atlieka. Ir tikrai ne lytis, ar tam tikru darbu atlikimas, apsprendzia asmens lepsiskuma. Lepsiai yra tie kurie irodineja, kad nera lepsiais, nes neva tikram vyrui nepakenks jei jis isskalbs rubus, sutvarkys buta, paruos puikiausius pietus.

Jei jus kazko nezinote ir nemokate, nederetu tai sieti su priklausymu lyciai.

Patikėkit, kiek kalbėta:))) Bet čia yra dar kitas dalykas. Pas juos šeimoje yra priimta nekalbėti, tokie inteligentai, jie nei vienas su kitų apie asmenynius dalykus kalba, o jeigu pvz. tarp tėvų iškildavo problemos, jie taip pat nekalbėdavo, tiesiog. Ir jis tai daro mūsų šeimoje, jam viskas yra gerai;))) Unikalu. Dabar gyvename kaip kaimynai, kaip nuomininkai, aiškiai nustačiau jam taisyklės dėl buto, vaikų priežiūros. Taikausi su mintimi , kad su juo negyvensiu ir nekūrių bendrų planų, ir nekalbu su juo kažkokiom tėmom dėl ateities, o jeigu užeina, tai pasakau kad ateis laikas kai vaikai pusė savaitės su tavimi gyvens. Jokių jausmų, jokių dovanų, jokių pokalbių. Ir jam vis tiek viskas gerai. Be to ir man jau palengvėjo, kai atsikračiau visų iliuzijų, bet ar tai yra gerai nežinau, nes pradedu į jį žiūrėti tik kaip į mūsų vaikų tėvą ir subnuomininką. Jis kažkodėl nesupranta, kad tai kas vyksta tarp mūsų yra rimta ir veda tiesiai link sryrybų.

Tiesiog jus esate skirtingi zmones. Jei jusu vyras nerauna nuo galvos plaukus, neasaroja, nekelia scenu, skandalu ir t.t. tai nereiskia kad jam neskauda. Galimai jam skaudziau nei jums, todel kad jis viska laiko savyje, itariu, jis net neturi draugo kuriam galetu issilieti, su tevais jis irgi nesidalina, neapsunkina ju savo problemom. Is esmes, jus ir pati tai pasamoneje suvokiat, nes puikiausiai parasete kokia vyro tevu seimoje atmosfera vyravo, vyrauja. Kas galejo jusu vyra ismokinti reiksti savo jausumus laisvai?

Ir aplamai, vyrai dazniausiai myli darbais.

Man rodos, problema jumyse, o ne vyre. Ir zinote kodel, is esmes vyras visai nepasikeite, jis yra toks koks buvo jums susipazinus, bet jus anuomet sugebejote jo trukumuose izvelgti pozityvo. Ka as noriu tuo pasakyti, mes, moterys darome didziule klaida manydamos kad pakeisime savo sutuoktinius, bet deja...

Kame matau problema. Jus pati savyje puoselejate negatyva, kolekcionuojate, akcentuojate vyro trukumus, netobuluma ir t.t. Numojote ranka i jo gerus budo bruozus. Taip pati nuo jo atitoldama.

O siaip pasiulyciau pasidometi ASMENYBES TIPAIS. Galimai tai pades suvokti kas esate jus, kas yra jusu vyras. Galimai rasite problemos sprendimo buda.

O gal jam tikrai sutrikimas? Ir ne tik dėl daiktų, bet ir daugiau?

Neskaiciuokit mano darbo grafiko, ok?
Ir as, beje, ne IT dirbu.