A, A+, A++, Pasyvus namas - 38

#25
QUOTE(bruonius @ 2016 05 04, 17:51)
Tai gal reikia istrinnti viska ir palikti tik isrusiuotus cibulio postus? Keisti veiksmai.
Cibuli, mano klausimas apie A+ tvora nepraejo cenzuros, tai pakartoju, kaip einasi gaminti A++ namo tvora, gal jau aptvertas sklypas?

Mano namas ne A++ ir toks jis greičiausiai niekada nebus. A+ tikiuosi gauti, jei sertifikuosiu.

Tvora nuo A+ ar A++ nepriklauso, nes tai yra tik tvora. Kaip gaminome gali pamatyti čia. Tvora jau senai pagaminta, nusmėliuota, du kartus gruntuota ir dažyta. Kaip tik rytoj važiuoju į Kauną atsiskaityti už smėliavimo, gruntavimo ir dažymo darbus. O štai kada tvora stovės sklype - vis dar net pats nežinau. Gal šiemet, o gal ir ne šiemet.
Papildyta:
QUOTE(Adwoco @ 2016 05 04, 19:59)
Galimybe yra. Dabar kaip tik atkastas pamatas, paruostas siltinimui. Investicijos kaina ~ 100 €, t.y. bulgarkes su dideliu deimantiniu disku nuoma Gote ir manau puse dienos darbo pjaustinejant pamata. Prie namo samatos aisku atrodo niekis, bet tikriausiai visi pritars, kad jeigu namo statybos eigoje jeigu visur desi po 100 € vien tik del ramios galvos, o ne realiam pagrindimui esant, tai ta namo samata padides trecdaliu.

Dėl tokių smulkemų statybos išlaidos tikrai neišaugs trečdaliu. Kitas dalykas, kad be pjaustymo darbų dar reikia įskaičiuoti ir EPS, klijus, darbą ir gal armavimą. Aišku nebus brangu, bet tikriausiai suma išaugs iki 150 eurų. Ir kaip bebūtų keista, bet šitie 150 eurų atsipirks per 1 metus C klasės name, per 2 metus B klasės name, per 3 metus - A klasės name ir t.t. Kuo šiltesnis namas, tuo ilgesnis atsipirkimo laikotarpis, bet jis tikrai bus. Ir kaip sakė Mintas nuo pelėsio ir kitų negandų saugos. Jei namo konstrukcinės savybės nenukentės tikrai verta pjauti.

Šioje temoje klausti tokių dalykų lyg ir nepriderėtų, nes toks dalykas yra savaime suprantamas. O kaip tavo projektas: nejaugi architektas, konstruktorius neįvertino tokių dalykų? Kiek suprantu viskas, kas yra iki A klasės, yra daroma beveik bet kaip. Neprikišu tavo projektui, bet tai elementarios klaidos. Dėti daugiau EPS ar kitų dalykų gal ir neverta tam tikrais atvejais, bet daryti tokias šilumos tiltelių nesąmones - nedovanotina. Tokius konstruktorius ir architektus reikėtų viešinti. Taip dirbti negalima.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 04 gegužės 2016 - 20:17
#26
O konstrukciškai pamata galima pjaut?
Siaip tai manau, kad to 100€ uzteks šilumos nuostoliams toj vietoj padengti koki 20 metų.
Nors to nieks neapskaičiuos




QUOTE(cibulis @ 2016 05 04, 19:12)

Dėl tokių smulkemų statybos išlaidos tikrai neišaugs trečdaliu. Kitas dalykas, kad be pjaustymo darbų dar reikia įskaičiuoti ir EPS, klijus, darbą ir gal armavimą. Aišku nebus brangu, bet tikriausiai suma išaugs iki 150 eurų. Ir kaip bebūtų keista, bet šitie 150 eurų atsipirks per 1 metus C klasės name, per 2 B klasės name, per 3 metus - A klasės name ir t.t. Kuo šiltesnis namas, tuo ilgesnis atsipirkimo laikotarpis, bet jis tikrai bus. Ir kaip sakė Mintas nuo pelėsio ir kitų negandų saugos. Jei namo konstrukcinės savybės nenukentės tikrai verta pjauti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 04 gegužės 2016 - 20:20
#27
QUOTE(arkava @ 2016 05 04, 20:19)
O konstrukciškai pamata galima pjaut?
Siaip tai manau, kad to 100€ uzteks šilumos nuostoliams toj vietoj padengti koki 20 metų.
Nors to nieks neapskaičiuos

Skaityk įdėmiau: aš ir sakiau, jei namo konstrukcinės savybės nenukentės. Aš konstruktyvo nežinau ir net žinodamas nepatarčiau, nes nesu inžinierius matematikas/fizikas. Sakau, kad tai yra didelis šalčio tiltas ir jį būtina tvarkyti. Jis dar tinka C/B klasės namui, bet šitą klausimą užduoti šioje temoje yra tas pats, kas pasakyti ar Valančiūnas krauną į kašį. Absurdas.
Atsakyti
#28
QUOTE(cibulis @ 2016 05 04, 21:12)
Mano namas ne A++ ir toks jis greičiausiai niekada nebus. A+ tikiuosi gauti, jei sertifikuosiu.
.... Gal šiemet, o gal ir ne šiemet.
Papildyta:
Dėl tokių......pjauti.

del tvoros aisku, o kaip grindys, laiptai ir kitas medis viduj, nuomones nepakeitei, desi fanera? tarp kitko, manes kazkas klause del medzio masyvo lentu ant grindu, tai sie metai jau buvo penkti kaip sildau, tai dar neteko matyti, kad masyvo lentos nors kazkiek judetu, o tuo labiau skilinetu. O plyseliu tarp lentu netasiranda nei ziema nei vasara. Kuomet teko girdeti, kad fanerines grindys vaiksto ir skilineja. Itariu, kad fanerininku vadybininkai gera anti Lietuvoje yra paleide apie formaldehidiniu faneros grindu atsparuma ir silumos laiduma. jei dar nesusidejai grindu, pasvarstyk masyvo varianta. Kas del silumos laidumo, tai masyvas vienareiksmiskai yra laidesnis silumai uz fanera, o ypac laidus silumai, kai yra klijuotas prie grindu betono.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 04 gegužės 2016 - 20:25
#29
QUOTE(arkava @ 2016 05 04, 20:19)
O konstrukciškai pamata galima pjaut?
Siaip tai manau, kad to 100€ uzteks šilumos nuostoliams toj vietoj padengti koki 20 metų.
Nors to nieks neapskaičiuos


Siuo atveju galima ir niekas nenukentes - priestato stogas remsis is karto i namo siena, t.y. pamatas sioje vietoje neturi jokios laikomosios konstrukcijos.
Atsakyti
#30
QUOTE(bruonius @ 2016 05 04, 20:23)
del tvoros aisku, o kaip grindys, laiptai ir kitas medis viduj, nuomones nepakeitei, desi fanera?

Faniera čia kas? Visos grindys jau sudėtos trisluoksne parketlente. Net kelias sienas išdėjome parketlentėmis. Grindyse palikti didesni tarpai, o sienose šiek tiek mažesni, nes sienos nėra šildomos. Tarpeliai apie 2-3 mm. Kadangi visas GKP sudėtas su šešėline siūle, tai parketlentės su šešėline siūle atrodo nerealiai (čia siena). Atrodo, kad GKP ir parketas kabo ore.

Beje laiptai bus iš tų pačių parketlenčių su specialiai kampais. (Beje, visos nuotraukos - sienų).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 04 gegužės 2016 - 20:40
#31
QUOTE(cibulis @ 2016 05 04, 20:12)
Šioje temoje klausti tokių dalykų lyg ir nepriderėtų, nes toks dalykas yra savaime suprantamas. O kaip tavo projektas: nejaugi architektas, konstruktorius neįvertino tokių dalykų? Kiek suprantu viskas, kas yra iki A klasės, yra daroma beveik bet kaip. Neprikišu tavo projektui, bet tai elementarios klaidos. Dėti daugiau EPS ar kitų dalykų gal ir neverta tam tikrais atvejais, bet daryti tokias šilumos tiltelių nesąmones - nedovanotina. Tokius konstruktorius ir architektus reikėtų viešinti. Taip dirbti negalima.

Nepazistu architekto, kuris tokius niuansus numatytu, o kad konstrukoriaus klaida, tai aisku. Bet as nelabai galiu ji kaltinti - projektavimo stadijoje pats tokiu reikalavimu nekeliau ir nenusimaniau, skubejom, darem, nebuvo "palauk".
Atsakyti
#32
QUOTE(Adwoco @ 2016 05 04, 20:59)
As suprantu, kad kazkiek silumos iseina, kazkiek salcio ateina. Bet logiskai: sildomas grindys, siluma kyla i virsu. Nuo grindinio vamzdelio iki pamato dar 10 cm EPS100, tuomet dar 10 cm sulig "salanciu" pamatu. Ar fiziskai imanomas silumos is patalpu istekejimas per



Visos medžiagos yra laidžios šilumai, polistirolas taipogi, nor jo šilumos laidumas yra mažas, todėl ir laikomas termoizoliacine medžiaga.

"Kažkiek šilumos išeina" - taip, "kažkiek šalčio ateina" - ne. Kai šiluma išeina, automatiškai atvėsta, nes šiluma išėjo.

"Šildomos grindys, šiluma kyla į viršų" ne. Į viršų kyla tik sušildytas oras (konvekcija), o šiluma sklinda tiek kondukciniu būdu, tiek ir infraraudonuoju spinduliavimu visomis kryptimis, taipogi ir stačiai žemyn, bei į šalis.

Konkrečiai dėl tavo pamato šilumos nuostolių, dėl to šilumos tiltelio, na nebus jis toks didelis. Jei statai prasčiau apšiltintą namą su didelio galingumo šilumos šaltiniu, tai to šilumos nuostolio nė nepastebėsi, tikrai tingiu skaičiuoti kiek tas šilumos nuostolis bus skaičių pavidale, bet įspūdingas tikrai nebus. Jei namas iš šiltesnių, tai toks šilumos nutekėjimas jau gali jaustis bendruose namo šilumos nuostoliuose, bet ir tai minimaliai, bet kaip minėjau, toks šilumos tiltelis yra iš principo nesveika vieta namo konstrukcijai.

Kas dėl galimybės jį panaikinti, tai aš klausiau ne apie tai, ar sugebėsi su bulgarke jį perpjauti, bet ar konstruktorius leidžia tokią operaciją, dėl laikančiųjų savybių. Jei leidžia, tai nė galvoti nereikia apie apsimokėjimą, o tokią nesąmonę reikia taisyti, net ir standarte.
Atsakyti
#33
QUOTE(Adwoco @ 2016 05 04, 20:35)
Nepazistu architekto, kuris tokius niuansus numatytu, o kad konstrukoriaus klaida, tai aisku. Bet as nelabai  galiu ji kaltinti - projektavimo stadijoje pats tokiu reikalavimu nekeliau ir nenusimaniau, skubejom, darem, nebuvo "palauk".

Aš tokį architektą pažįstu. Ir tokių architektų tikrai nėra vienetai. Aišku daugelis architektų nesupranta konstrukcinių dalykų, bet esmę su geru konstruktoriumi sudėlioja. Laikas keistis. Ir laikas keisti mąstymą. Šiais laikas viskas įmanoma.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 04 gegužės 2016 - 20:43
#34
QUOTE(arkava @ 2016 05 04, 21:19)
Nors to nieks neapskaičiuos


Apskaičiuoti tikrai galima, aš šiame forume buvau pateikęs skaičiavimus, kiek netenku šilumos per vieną polių, taip kad net paieškojus šiame forume galima rasti pavyzdį, kaip reikia skaičiuoti, tik aš nematau tikslo. Dydis tikrai nebus didelis, nors aš iš akies taip spėčiau, kad 100 Eurų bus prarasta per maždaug 2 metus šildant brangesne šilumine energija. Nors jei tas pamatas bus visai neapšiltintas ir kontaktuos su lauko oru, tai nuostoliai bus gerokai didesni. Armuotas betonas labai laidus šilumai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 04 gegužės 2016 - 20:57
#35
QUOTE(cibulis @ 2016 05 04, 21:33)
Faniera čia kas? Visos grindys jau sudėtos trisluoksne parketlente. Net kelias sienas išdėjome parketlentėmis. Grindyse palikti didesni tarpai, o sienose šiek tiek mažesni, nes sienos nėra šildomos. Tarpeliai apie 2-3 mm. Kadangi visas GKP sudėtas su šešėline siūle, tai parketlentės su šešėline siūle atrodo nerealiai (čia siena). Atrodo, kad GKP ir parketas kabo ore.

Beje laiptai bus iš tų pačių parketlenčių su specialiai kampais. (Beje, visos nuotraukos - sienų).

Fanera tai parketlentes snt faneros.
Gan sviesios lentos arba tik taip atrodo Ant sienu medis tikrai yra neblogai. Vis kazkokia ivairove. Ir tas 2-3mm plysiukas yra geris! Matau nenukrypai nuo plano ir laiptus isklosi parketlentem. Is patirties galiu pasakyti, kad kietmedis ant grindu praktiskai nesidevi, nebent suklotas koridoriuje ir virtuveje, kur didziausias eismas.
O kokias vidines palanges dejai?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 04 gegužės 2016 - 20:51
#36
QUOTE(bruonius @ 2016 05 04, 20:46)
Fanera tai parketlentes snt faneros.
Gan sviesios lentos arba tik taip atrodo  Ant soenu medis tikrai yra neblogai. Vis kazkokia ivairove. Matau nenukrypsi nuo plano ir laiptus isklosi parketlentem. Is patirties galiu pasakyti, kad kietmedis ant grindu praktiskai nesidevi, nebent suklotas koridoriuje ir virtuveje, kur didziausias eismas.

Broniau, tu visai nesupranti esmės. Man patinka ne tik šiltas namas. Ir šiaip vien tik šiltas namas - man dzin. Man patinka gražūs dalykai. Man patinka labai gražūs dalykai. Aš vien dėl dizaino permoku, nes turiu galimybę. Todėl ir laiptus dėsiu parketlenėmis grynai dėl dizaino. Ir viskas atrodys kaip iš vientiso medžio. Bet ne čia esmė.

Aš galėjau gauti, pvz., Merbau parketletes, parketą. Jų kvadratas kainuoja apie 500 Lt (gal ir klystu), būčiau gavęs už juokingą sumą (merbau beveik amžinas medis, bet jis tamsus ir man negražus). Bet man ne tai esmė. Man reikia dizaino. Nenurašyk visko praktiškumui.

Jei būčiau statęs namą kuo pigiau, būčiau daug kitų dalykų rinkęsis, bet man svarbu dizainas, emocija ir namo šiltumas.

Gal ir neaiškiai pasakiau, bet man vien šiltas namas nėra siekiamybė. Aš dar noriu ir gražaus namo (ne tik iš vidaus). Todėl šiltas kūbas (tokia forma tinkamiausia šiltam namui) manęs neimponuoja. Aš noriu emocijos.

Ir tu, Broniau, teisingai sakei prieš metus ar kitus. Mano namo forma ir stogas šviečia iš toli. Panašią emociją kels ir tvorą. Viduje aš irgi labai gerai jaučiuosi, nors ten be visiškai baltų sienų, lubų ir tų parketlenčių nieko nėra. Bet visuma labai gera. Ir ne aš ją sukūriau, o dizainerė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 04 gegužės 2016 - 21:06