QUOTE(longger @ 2016 07 19, 18:31)
ir dar cekavas klausimas: kiek jums damokėjo, jog rinkotės gyvenimui 19amžiaus galo pusiau medinį, pusiau mūrinį namą, su procedūrom ir kreivai sudėtom plytelėm?
ten aura tokia jau ypatinga?
Nu kaip - aura. Būtent, jinai.
Visi klausia - kodėėėėl, jūs kąąąą, naują namą statyt už tiek galima! Juolab, kad ten ne namas, o tik namo dalis.
Nu vat bbz kodėl. Norėjau aš to namo baisiausiai, ir dabar noriu.
Mano diedas vos iš proto neišsikraustė, kai rodo man, tarkim, namą Vilijampolėj, labai tipo neblogą, o aš užrinku, kad Vilijampolė bomžynas, o bomžyno už tvoros nenoriu! Sodų nenoriu, rajono nenoriu, to nenoriu, ano nenoriu. Čia baisus dizainas. Ten vokiečiai per karą žydus šaudė, jie vaidensis (ties šituo argumentu mano diedas sukeldavo isteriją, kurios esmė buvo, kad karą buvo daug, maža kas kur ką šaudė, pjovė, užkasė, gal mes ant dinozauro griaučių gyvenam, tai tada ką, vaiduoklis dinozauras - tai šiurpu). Žo, aš buvau prietaringa kaip zulusas. mano prietarų esmė buvo ta, kad pirkom už pinigus, kuriuos gavom už tokį namą, kuris man kėlė labai daug sentimentų, ir dabar aš noriu tokių pat sentimentų.
Principe, sentimentų dabar turim sočiai, ir šiaip visokių emocijų tonomis!
O šitas namukas man lipo iš karto, ir diedui lipo, nors jis ir mėgino įrodyti, kad bobos durnos ir jų sentimentai durni. Man lipo jo vaizdas (mūsų dalies, nes kitą dalį kaimynai susigadinę, tai yra, apšiltinę iš išorės, įsivaizduokit, medinis namukas su autentiškais drožinėjimais, kuris turėtų būti visiškas paveldas, to architektūros tipo, kuris Kauną daro unikalų net tarp LT miestų, ir čia tau pyst, dailylentės, vitrininiai langai, nu veukt veukt. Tai ta proga dar susikoliojom su diedu, kadangi aš plėšaumaikę, kad to namuko vaizdas nepasikeistų, o diedas rėkia, kad jam reikia to, to, ano ir balkono, motyvuodamas, kad vis tiek namas jau sugadintas kaimynų ir paveldas nesigaus. Aš tada bliaunu, kad tokie kaip jis nejaučia pagarbos senatvei, jie gali Sobore įstatyt vitrininius langus su stiklo paketais, ir jeigu nusileisiu, tai jis čia man pasistatys ne tik balkoną, bet koplyčią, maldų sieną ir blin minaretą. O diedas rėkia, kad ne, geriau senoj troboj kiauroj gyventi! O aš rėkiu, kad mano močiutė visą gyvenimą su profesorium Čerbulėnu dirbo, jo knygas iliustruodavo, ir neleisiu aš iš paveldo tyčiotis!
Kaimynė, išklausiusi abiejų pusių pretenzijas, pasakė, kad taip sakyti yra skubu, sakė - jūs pagyvenkit, ir gal tada praeis paveldo meilė, kaip kad mums praėjo
Žo, Sodoma ir Gomora.
Bet praktiškai - labai gera vieta. Įsivaizduokt, sklypas. Iš vienos pusės - miškas. Už tvoros, tiesa, bomžynas, bet jo nesimato dėl medžių ir krūmų, toks bomžynas man tinka, nors Vilijampolėj netiko
. Taigi medžiai ir krūmai. Iš trečios pusės - kaimynai, na sublokavimas, taigi kaip ir nėra tos pusės. O iš ketvirtos - asfaltuota gatvė, valoma savivaldybės, ir troleibuso sustojimas
Viskas šalia, iki centro - 15 min pėsčiomis.
Ir taip labai įdomiai, tos gatvės iš kiemo beveik nesimato, nes kiemas užsodintas krūmais. Įžengei vidury miesto į kiemą - ir atrodo, kad tu vidury kaimo.
Žo, su aura ir su vieta ten super. Kaimynai - tfū tfū tfū, bet labai normalūs žmonės. 19 amžius man žiauriai patinka, ir diedui patinka, tik jis tai slepia. Žinokit, nors vargas baisus, bet nesigailiu.
O statybininkai debilai, taip
Na, savikritiškai pažiūrėjus, ir pačios protelis ne kažką, vat ir turim ką turim
NUoširdžiai įsivaizdavau,kad jei turi projektą, turi architektą, pasamdytą prižiūrėti statybas, turi jo draugą - darbų rangovą, kuris, be to, geros draugės tėvas, tai pats gali per daug ir nesirūpint, viskas bus padaryta gerai, nes juk specialistai.
Tai žooo... Jei dabar atsuktų kas laiką atgal, daug daug dalykų daryčiau kitaip.
Bet namuką tą vis viena pirkčiau
jei nebuciau buvusi tokia lope, jau galeciau eiti gyventi 
labai gražu 
