Virtuvėje ant sienos turiu pakabinusi mažą, mamos darytą, drobinę servetėlę, apnertais kraštais.
Turiu nufilmuotų, įamžintų, gražių akimirkų kai mano seneliai dar buvo gyvi.
Nėra gyvų senelių, tik kapelius šiandieną aptvarkiau.
Kapai yra susikaupimo, rimties, prisiminimo vieta.
Kai grįžtu į tėviškę, pirmiausia užsuku ne į namus, bet važiuojua ant tėvų kapų.
Lietuvoje tradiciškai kapai sutvarkomi iki Vėlinių.
Per Vėlines kapuose dega daug žvakučių, o sutemus iš tolo jos kelia kažkokius nenusakomus jausmus.
Tikrai taip! Kaip vasaros naktimis visas dangus nusėtas ryškiomis žvaigždėmis žvaigždutėmis.
Mano vyras labai mėgsta žiūrėti į žvaigždėtą dangų.
Mėgstu laiką taip susidėlioti, kad nei savo šeimos narių nei tuo labiau savęs skriausti. Šiuo konkrečiu atveju esu pragmatikas.
Vieni sprendimus priima remdamiesi protu, kiti širdimi, treti bando laviruot.
Ilgai laviruoti sunkiai pavyksta.
