Palanga tik turtingiesiems, biedniokams- Turkija

pasirodo ne as viena maisto fotografavimo malonumus jauciu, tik imesiu tai kitoje temoje

Jei nuotraukos iš Turkijos, gali mesti ir čia, tilpsism visi
Pavalgę pietus, o maistas mūsų viešbutyje neblogas, šviežias, nėra prigaminta gausybės karštų patiekalų, bet svarbu kad skanu ir keičiasi. Desertai tai šiap sau, turkijoje desertai tikrai superiniai būna, o viešbutyje Bet tai tik į gera mano figūrai
Dolmušu vykstame iki Faselio, Nužiūrime kad kaina vienam 4,5 TRYgaunasi, eurais ar doleriais truputį brangiau gaunasi. Mokama ne ilipant, kaip pas mus, bet išlipant. Atsisėdame tiesiai už vairuotojo, kad tik nepramazinti savo kelionės tikslo Dar pusiaukelėje užsiprašiau vairuotojo:-
Liutfen durumusunuz Faselis. Manau kad paprašiau kad sustotų prie faselio, o ar tai pasakiau jokių garantijų neduodu Bet jis suprato, o tai svarbiausia. Beje tą DURUMUSUNUZ mokiausi visą darbo dieną Labai reikalingas šis žodis, vis mintyse kartojausi, darbas mano toks mechaninis tądien buvo, tai mintys mano laisvė.
Nusiperkame bilietukus po 20 TRY ir kokį kilometrą miško keliu einame.





Ir prieš akis išnyra nuostabus vaizdas

Jau parsigavome į LT.
Į Chimeras nuo Kemero pajūrio iki Otogar sankryžos nuvykom dolmušu už 2 TL. Kitas dolmušas iki Cirali sankryžos berods už 8 TL. Ten paprastai jau laukia dolmušai į patį Cirali ir turi savo grafiką. Ir bent anot turkų ir lonely planet veža tik į Cirali, o iki įėjimo reikia eiti 3 km dykyne. Žodžiu, atvykus stovėjo mikras kuri pgl grafiką sakė išvyks už 45 min. Kiek pastovėjus atvyko vienas, gal, turkas keleivis. Mikro vairuotojas pasiūlė už 10 TL /žm iki pat vartų su juo ir išvažiavome. Vėliau už 10 jis mus ir parvežė. Įėjimas nepamenu lyg ir 20 TL, bet pabrangęs nei pernai keleiviai rašė. Faselis, Stambulo, Kapadokijos beveik visi objektai ant kokia 10 TL pabrangę nei internete esam radę.

Vaizdas pro jūsų viešbučio langą tuo pačiu kampu kaip mūsų ir tiek pat išlindęs, taip pat nieko papildomai nemokėjome :-). Gali būti kad ir architektūra hotelio tokia pati, nes kai ėjau pajūrio šaligatviu mačiau identišką toje pusėje http://r-ec.bstatic....14/31401775.jpg

Euro kursas: gaudavome pačioje Kapadokijoje ir Kemere 3,20-3,23, Stambule prie grand Bazar ir Stabulo oro uostuose 3,27. Stambulo Aksaray metro 3,30. Swedbank kortele mokant svyravo 3,20-3,30.

Oho kiek uzbrange Pamenu mes pries keleta metu berods po 4 liras mokejom. Ivaziavimas i Faseli berods 8 liros ir jokia kita valiuta neeme.

O Kapadokijoje uz ka mokejot ir kiek?
Kaip negrazu Jerdos tema tersti, reiktu eit i Turkijos tema su tokiais klausimais man, bet as ten jusu nemaciau

Joks cia ne tersimas, o dalijimasi naudinga informacija. Turkijos temoje paskui labai sunku po keliu dienu ka ir atrasti. O cia viskas ii tema - keliones ir kainos

nu matau Jerda nepyksta . O Turkijos temoj visiškas balaganas, ten nieko neįmanoma būtų rasti .
Patikslino man, kad padauginau dėl ugnelių - sako tik 10 TL.
Kapadokijoj atsirado geras reikalas Muziejų pasas - 45 TL. Jei perki atskirai Goreme Open air 30TL +bažnyčia 10TL. Kaimakli požeminis 25 TL , Zelve Open air 20 TL berods. yra daugiau įeinančių. Ortahisare 2TL , Uchcisare 7TL moki atskirai.
Nakvojom Pelin Pension - rekomenduoju. Pigiausiai pietavome Urgupe blynai už 5 TL . Sultys šviežios pigiausios Stambule požeminėje tramvajaus perėjoje nusileidus nuo Galata tower 1,5 TL. Stambule pavalgyt ir apsipirkt skanėstų, avalynės, nuo Grand Bazar stotelės į pietus leistis žemyn. Nerealus kvartalas, kaip Tailande.
Apie Kapadokiją gal reportažėlį kada po kokio mėnesio sukalsiu jei laiko atsiras. Apie Stambulą ir Kemerą jų pilna.

O Jūs tik i kalną vykote, o Olimpos antikiniame mieste nebuvote?
Ne tokia aš ir gera, viskas iš savanaudiškų tikslų, čia apie temos "teršimą". Na kaip po kelių metų Turkijos temoje išknisti info kas kokiu transportu ir kaip vyko, kiek mokėjo. O čia greit atrasiu Juk nepaskutinė kelionė į Turkiją. Va spaliui vėl nusipirkau su mama ir jos drauge vyksiu Bet iš karto išsiderėjau kad ne visą laik kartu su jomis būsiu, biškiuką tempai mūsų skiriasi.

Faselis

Nepameno kieno iš SM patarimu į Faselį vykome po pietų, bet labai džiaugiausi. Nes žmonių masės nebuvo, tokia ramuma.






Va kokia žmonių "gausa" Tikras relaksas.

Kaip jau iš nuotraukų matote esu labiau gamtos nei istorinių paminklų gerbėja. O čia abu kartu, bet aš visa tai matau per gamtos prizmę





Taip kelias valandas pasivaikščioję, paplepėję nuo dūšios, pasimaudę ir pasideginę grįžtame gražiuoju keliuku atgal link dolmušo stotelės.



Beprieinant stotelę išlenda vyrukai iš kioskelio kur įėjimo bilietus parduoda. Praneša kad po 15 min. bus mūsų dolmušas. Ok, palauksim. Nespėjome nė ant suoliuko prisėsti kaip sustoja automobilis, kas vairuoja nesimato, nes visą vaizdą užstoja liežuvį iškoręs ir iki pusės išlindęs didžiulis šuo. Su drauge tik susižvalgėm ir galvojam, jei veš- važiuojam, antrą kart nekaltybės juk jau nebeprarasim O kai iš už šuns išlindo moteris tai su didžiausiu malonumu susikamšome tarp lavašų ir kitokių gėrybių ant galinės sėdynės. Moteriškė dirba Faselyje kavinėje ir po darbo kaip tik į Kemerą važiuoja Šiaip tai man atrodo Lietuvoje būtų baisiau važiuoti su nepažįstamais, nei Turkijoje.
Kaip tik sankryža- taip ir apsaugos postas, kontrolė baisinga. Bet į mus tik pasižiūri ir praleidžia. O mes nė dokumentėlio prie savęs neturime pasiėmę. Na aš turiu paso kopiją, bet su ja net banke pinigų išsikeisti neleido
Moteriškė nori iki pat viešbučio mus nuvežti, bet mes juk kuklios, na kam žmogų dar apkrauti, sakom užteks ir prie bokšto, surasim savo viešbutuką. Atsisveikinant bandome duoti 10 TRY bet nė kalbos, pinigų iš mūsų neima. Taigi draugiškai atsisveikiname ir šlepsime į viešbutuką.
Faselio išlaidos: 4,5 TRY + įėjimo bilietas 20TRY Viso 24,5. Vanduo ir limonadas iš baro kambaryje, trys bananai iš Lietuvos Na pasirūpinome skrydžio metu kad nepraalktumėme, matyt kaip visada ėmėme sau ir draugui, tai dar porai ekskursijų lietuviško maisto užteko. Beje visi vaisiai ir daržovės, na tuos kuriuos nužiūrėjome, Turkijoje pigiau nei pas mus, išskyrus bananus, jie brangesni.

Tik Faselis ir ugnelės. Per savo keliones griuvėsių kiekvienoj šaly atsižiūrim per akis, taip pat po Kemero laukė 3 pilnos dienos Kapadokijoje.
O Faselis su smėlio pliažu patiko ir ugnelės taip pat - orginalus reikalas.
Na laukiu Olimpos - kaip ten jums buvo parodykit, gal ką "praradom" .

Policija mūsų dolmušą buvo sustabdę, pasakėm kur nakvojam ir atsikabino iškart

Bijau kad šįkart nesulauksit- mes Olimpos nebuvome Todėl ir klausinėju, galvoju gal rudenį nuvykti O gal ne.
Kiekvienoje kelionėje labai ankstyvą rytą viena išeinu rytinės fotosesijos.
Kemeras švintant


Bet šįkart viena nebuvau. Pakeliui susitikau savo gerą, ištikimą ir labai protingą draugą. Jį pamačiusi sušukau- o draugelis. Atbėgo jis toks laimingas, ausimis lapatuojantis ir... iš tos laimės uždėjo savo murzinas letenas ant mano baltų bridžų
Pirmoji pažintis mūsų prasidėjo viešbučio pliaže. Ten jis vis sukiodavosi, karts nuo karto priguldamas ant takelių. Ir vieną pavakarę, kai jau beveik visi turistai išsiskirstė žvilgt kurgi tas mano draugelis. O jis guli sau ant gulto ir ne bet kokio, o to kuris dar ir su čiužiniu Na aš jį ir subariau: Draugas, ar taip gražu, ar taip galima? Ir ką jūs manote, jis susigėdo, priekinėmis kojytėmis galvą užsidengė ir net užsimerkė. Na vos vos prasimerkdamas- žiūri kokia mano reakcija na kaip tokį gudruolį barsi Taip ir lydėjo jis mane visą kelią, karts nuo karto tolyn nubėgdamas, tai vėl pribėgdamas, bet daugiau jau nebedėjo letenų ant manės, bet nors jau ranką lyžteldamas( na aš jau kaskart kaip tik pribėga, pradėjau saugotis kad nebeištepliotų labiau, bet jis protingas net nebebandė)









Man ankstyvas rytas, o kažkam dar vėlyvas vakaras. Viename iš šių laivelių vis dar vakarėlis vyko.



Apsukau ratelį ir atgal į viešbutį kol dar miestelis miega.

Kažkoks sujudimas, pakrantės apsauga zuja, malunsparnis vis ratus suka, viešbutyje vėl visokie namatyti uniformuoti vyriokaivalgo. Kažkas čia ne taip, primena prieš metus Tunisą, kai vietiniai ir gidai sakė, kad viskas pas juos gerai, saugu, o apsaugos gausybė ir tik įlindus į Delfi sužinojau kas ir kaip. Lendu į Delfi ir.... nuojauta manęs neapgauna. Dijarbakyre susprogdintas automobilis. Žuvo mažiausiai 15 žmonių.
http://www.delfi.lt/...s.d?id=71234312
Tokios žinios net per širdį perveria. Mes čia ilsimies, deginamies, linksminamies, o kažkur kitoje šalies dalyje už beveik 1200 kilometrų liejasi kraujas, žūsta kažkieno tėvai, vaikai, artimieji... Beje norėdama pasitikslinti informaciją tik šiandien sužinojau kad po poros dienų buvo dar vienas incidentas- Stambule dar vienas automobilis susprogdintas.

Mano kelionės draugė pasirodo gerokai sėslesnė nei aš, jai reikia saulės, jūros ir parduotuvių. O aš amžinai alkana naujų įspūdžių, išgyvenimų. Na iš tų žmonių kurie jei viskas ramu sena vaga teka, jiems tampa nuobodu- patys problemų prisidaro, o paskui iš jų kapanojasi
Pašnekinau savo draugytę kilti į Tahtali. bet ji žiūriu mane kelinta diena atkalbinėja. Čiumpu jautį už ragų ir užsisakau iš Ginzos už 40 eur ekskursiją į Tahtali, keltuvu į kalną. Sakau jei norėsi- prisijungsi. Žinoma kad ji nenorėjo Gerai kad ir nelaukiau, nes vėliau oras prastėjo.
Tahtali


Jaučiuosi pamaloninta, mūsų vėliavėlė šalia ES vėliavėlės



Mums duoda pora valandų su visais užkilimais ir nusileidimais. Kol laukiame kada leis kilti iš kito šonelio įlendu pafotografuoti.





Pažiopsau, pafotografuoju o kai iš ten išlendu- uždeda juostą kad ten šmirinėti negalima

Vaizdai gražūs, bet, na... nuotraukose ne tas vaizdas



Turistų nedaug, vietos prie lango pakankamai- draugiškai pasikeičiame, kol pažiūrės ir pasifotografuos. Tik pasirodė labai keista kad pilnas keltuvas bailių- mažytis krestelėjimas riedant per sujungimus ir dauguma net šaukia Ypatingai vyrai





Pakilimas trunka kokias 13 minučių. Oras truputį nuvylė. Pasirodo ant Antalijos kaip tik debesis buvo. O ir taip neįpatingai ryškiais viskas matėsi








Berniukas fotografas nors ir nesifotografuoju jo fotoaparatu parodo kas kur yra, kažkaip pagalvoju kad Egipte ar Tunise už kiekvieną tokį parodymą neišsisuktum be pinigėlio, o čia tiesiog draugiškumas. Va už tai man ir patinka Turkija, kad ne visada žiūrima į tave kaip į pinigų maišą. Nors kelios išmoktos turkiškos frazės ir tu jau esi vos ne savas svečias, o iš svečio paskutinė skūra nenulupama