=^..^= Mūsų katytės ir katinėliai =^..^=

Labutis visoms, Grikutis, kad susiruošęs pašvęst Kalbat apie maitinimą. mano Gralis tai nuo pat atkeliavimo pas mane šlamščia, taip išeina, karališkai Tik, va kaip Magnuna sako, kad ten kažkokos 4 valandos turi praeit nuo mėsytės iki sausiuko... Magnun, a, Magnun, nesakyk to Graliui, gerai? Anas labai nustebtų, susinervintų, niurnėtų, keiktūsi ir ką nors, -galimai veringo,- vartytų namuose. Na, gerai. Barkit, galit ir aptapkiuot jei ką, bet Graliuko racionas yra toks: Ryte konservai 75 gr., užkandant sausiukais. Vakare 100-110 gr. jautienos taip pat užkandant. Mielosios, aš tikrai "nežudau" savo meilybės. Na ką daryt jei jis kitaip nešlamščia. Nuo pat pirmų dienų taip. Kerta mėsytę, užkanda sausiuku tarsi salotom... Jis pas mane netoleruoja vištienos. Mažiukui dar bandžiau duot, bet kailiukas plaiskanot pradėjo. Nuo sausiuko, kurio sudėty yra vištienos kasytis buvo pradėjęs. Tai ir perėjom pre jautienos. O ką gi daryt. Na nepasirašo jis jokiam kitokiam racionui. Jis nesidomi ir neragauja absoliučiai nieko išskyrus savo maistelį. Kai buvo susirgęs( šlapimtakiai) su veterinaru bandėm, kaip priklauso, pevest prie gydomojo maisto. Ėdė šiek tiek, bet katinas "nyko" akyse. Kailis pasidarė baisus, kasytis pradėjo nežmoniškai. Todėl po savaitės pradėjau duot jautienos ( mažiau, žinoma) ir gydomąjį maistelį įmaišyt į jo įprastinį. Mes tarėmės su veterinaru ir taip nutarėm. Tiesa, taip maitinamės ilgai. Mergytės, klausėt kiek metų Trupinėlio- Kicmano šeimininkei. Jai 16. Jos negalia nėra įgimta. Tai avarijos pasekmė. Prieš 8- nerius metus. Girtas vilkiko vairuotojas lenkdamas užkabino jų automobilį. Tėtis, deja, žuvo. Močiutė sužalota labai sunkiai ir dabar visiškai nevaikšto, o Saulytė po kelių dienų komos ir beprotinio mamos ir kitų artimųjų darbo ir pastangų vaikšto ( negali atsitūpti, tik atsiklaupti), tačiau sunkiai valdo kairę ranką. Kartais sutrinka koordinacija. Kicmanas jai atgaiva. Ji taip seniai prašė mamos katuko. Aš irgi prašiau, įkalbinėjau. O ta vėpla užsispyrus. "ką tu sau galvoji? o jei kol manęs nebus namie katiniukas kur užlips, kaip ji nukels, ar galės pašert?, juk kartais būna, kad net sau sumuštinio susitept negali" Ji mama, aš gi negalėjau taip parastai atitempt katuko ir pasakyt - imk... Bet dabar galvoju, kad taip ir padariau . O Trupinėlis - Kicmanas ( žinokit į jį kreipiamasi dvigubu vardu ), Kol kas dar užpakalines kojukes susirietęs. Kai tupi tai nugarytė kaip sulenkta Bet vaikšto po namus. todėl jau galima aiškiai matyt, kad keistai stato užpakalines kojas. Nevisai supratau kaip, bet sakė, kad kairę lyg pritraukia. Nebesibaido garsų. Pakėlus ranką nebeužsimerkia. Gal tikrai Palytės maldos pasiekė Katukų Dievą? Ir štai gavau nuotraukas. Kol kas tik tiek. Nenušviskit ir jūs, kaip aš. Deja, ant medžio jį užkėlė ir patupdė S., ne pats. Trupinėlis- Kicmanas

"o tamista, ponia, valdyt davėt, tai dėkui, bet prie manęs galėtumėt taip arti neit..."

Ir graudi istorija, griebianti uz sirdies ir tuo paciu gera tokia su Trupineliu-Kicmanu Gera skaityti

Kokio gražumo Trupinėlis

Aš mergaitės mamą suprantu. Bet ir suprantu, kad kartais reikia nugalėti savo baimes, nes pernelyg didelis globojimas ir bijojimas trukdo pažangai. Labai linkiu didžiausios laimės ir sėkmės tai šeimai.

Cha cha cha toks anas ir yra, tiek vidum tiek išore
Merfe - tapkėm neapmėtysiu bo lišnų neturiu - visas rytais į Kruopaą sumėtau kai pradeda savo dainas taip kad kitiems reikalams tapkių nelieka
Dėl Kicmaniuko tai galima jam nupirkti Traumelio tablečių (žmonių vaistinėj) ir sutrynus duoti su šaukšteliu konservo. Jos nėra karčios tai nieko ir nepjus aš Kruopai duodavau kai koją buvo užsigavusi. O Kicmaniukas jeigu laiko po savim koją tai manau nieko baisaus tiesiog užsigavimo pasekmė, dar skauda mažutėliui. Blogiau būtų neigu koja jam į šoną slystų ar vilktų koją, nevaldytų kojos o čia man atrodo kad jis tą kojytę tiesiog saugo nenori dar priminti. O gydykloje jam kojytes ar čiupinėjo ar nėra lūžio kokio? Ai dar - Traumelis yra homeopatinis tai jo neperdozuos, gali pradžioje duoti ir 4-5 tabletes per dieną, vėliau mažinti. Ir daug daug linkėjimų mergaitei ir jos mamai labai tikiu kad kai dalinamasi gerumu, gerumas keliagubai sugrįžta

Aha, Busiuk, bet man dėl katuko kol kas neramu. Bet dar tik kelios dienos, gal gi praeis sutrenkimas be pasekmių. Tik, žinai, vis galvoju, kodėl jis manęs visiškai neprisileido. Jei, kaip sakai, Gralio kvapas. tai juk aš jį kai parsivežiau vakare tai tas kvapas irgi buvo. O aš su katuku gi buvai visą nakt ir tada jis nešnypštė. Ir pas veterinarą važiavom. O paskui dieną lyg pakeitė jį kažkas. Gal aš klinikos kvapu trenkiau greičiau nei Graliuku. Aplankysiu jas prie progos, jei ir tada nerdaugaus su manim, tai jau galvosiu, kad anam susirodė, kad aš jį nuskriaudžiau ir išmetau, o po to susirinkau...
Papildyta:
Magnuna, dėkui, tuoj pasuksiu, pasakysiu apie traumelį, bet joms gi kažkokius vaistukus išrašė ir jam duoda. Klinikoj apžiūrėjo ir vienoj ir kitoj. Lūžio sakė nėra, bet rentgeno nedarė. Sakė smarkiai sutrenkta ir net ne koja, o kaip sakė, daugiau klubas. Jam skauda "kulšį'". Ir liepė nežaidint, neleist laipiot aukštai. Na, šituos nurodymus visus, įtariu, S. absoliučiai ir besąlygiškai vykdo. Jos net dėžutę smėlio kol kas nupjovė kraštą, kad mažuliui lipt nereiktų. Sakė kai pasveiks nupirks kitą. Jos tikrai juo rūpinasi. Net močiutė ir ta prašo paturėt ant kelių. O S. vis primena jo istoriją ir parauda abi tada su močiute...
Erendira, aha garžutis toks. Kai pasiėmiau labai šlapias buvo. Tai pirmiausia ir pamačiau nosytę. Tokia lyg į grietinę kyštelėjęs būtų...

Aš Nikitai duodu tik jautieną rytais, jau įpratusi ir reikalauja. Duodu maždaug po 50 gr ir jai pilnai užtenka. Bet įpratinau supjaustyti nedideliais gabaliukais. Mėnesiui išeina 1,5 kg, tai apie 8 eurus. Duodant konservų tikrai daugiau kainuoja. Nusipirkus, supjaustau normom, sudedu ant padėkliuko ir šaldyklin, sušalusius gabaliukus sudedu į maišelį, jie nesulimpa, kiekvienas atskirai kaip koldūnas tūno. Vakare išimu vieną gabaliuką ir į šaldytuvo lentyną, ryte atsileidusį supjaustai ir tiek žinių, jokio vargo. Sauso neslepiu, ji pati būna soti ir jo nevalgo, valgo kada užsimano.

Suskaičiau viską kiek vakar prirašėt Jei Trupinėlis jau dėlioja kojytes tai viskas bus gerai, tik reikia laiko. Gražus katukas, tikrai bus geriausi draugai su S

Merfe - traumelį galės duoti kai sugers veto paskirtus vaistus. Aš Kruopai porą mėnesių daviau traumelio tikrai gerai veikia tuo labiau kad tokie sumušimai tokiam mažyliui ilgai skaudės
Mauras pas mane kaip protingas katinas pavalgęs mėsos sausiuko neimdavo o Grikelis varydavo viską
Weronicos pasigedau kaži kur pradingo ir Zundytė turbūt darbuose paskendusi ir Nikuna Kivuka išvis seniai besirodė

Tikrai taip, ten labai sunkiai kopta iš duobės. Mamą ir aš suprantu, bet kartais ir "paauklėju". Vyresnė aš net 3 metais, galiu sau leisti S. norėjo išmokt daryt lėles. Sakau pamokysiu, padovanosiu nedidelę siuvimo mašiną, nugriebsiu porcelianinio modelino ir tegul bando. Tai mama, kad puolė bart mane. Ką tu sau galvoji, ranka, kordinacija, koja. Aš moku būt bjauri. Tai pareiškiau: tai tu gal imk ir konservuok tą vaiką. Ar į kokį sarkofagą įdėk po galais. Tu gavai galimybę ją pastatyt ant kojų. Tai ir statyk, o ne griauk. Žmonės be kojų, rankų, akli gyvena ir būna laimingi, o tu su savo vištiškumu i plačiu undaroku iš po kurio nepaleidi, tai atimi iš jos džiaugsmą. Ufff, žinokit ji po šiai dienai pamena... kaip aš jai negražiai sakiau. Vis primena, kad niekas jai taip nedrįstų pasakyt, po to ką ji išgyveno. O aš ir dabar pasakau. IŠGYVENAI, o dabar išmok gyvent ir leisk gyvent S. O siuvamąją su modelinu ir kitais pričindolais visvien nuvilkau. Su modelinu nesusidraugavo. Tai dabar vis mokosi kaip pasiūt rūbelius. O aš vis padrąsinu, kad kai tik sukurs ir pasius, aš pirksiu iš josios ir aprengsiu savo angelus. Ir dabar per piką nuvežu priemones, tai ji mano kuntapliam dėžutes padaro, į laiškus atsako, supakuoja. Taip užsidirba. Ir labai tuo didžiuojasi. Ji labai norėjo ir vilną prisikalbint, bet ten jau nerealu, ten tikrai sveikatos fizinės reikia.

Merfe kokia tu teisinga

Vidam, Nikita vaikas dar juk. Ir aš mažesniam mažėliau jautienos duodavu. O dabar taip jau yra. Ilgas jis pas mane labai. Ir, tikrai nėra storas ar peršertas. vasarą apseinu su 100 gr., rudenį ir žiemą duodu 110-120 gr. O jautieną ir aš taip pat šaldau . Tik išimu ryte, nes pas mus tai vakarienė. Sausiukų nenormuoju jie visada padėti. Bet ėda jis juos kaip užkandą prie konservų ir mėsos nors tu ką. Dienos metu ir vienų sausiukų užkramto. Bandžiau kai duodu mėsą nuimt sausiukus iš maistavietės. Varge kokis triukšmas kilo. Lakstė po visus namus rėkaudamas...
Papildyta:

Nu jau. Tep tep, stačiai šventoji . Kaip sakydavo mano AtA močiutė: "kad nebezdėtų, tai, stačiai šventas būtų ir prie kryžiaus prikalt būtų galima"

Eee, bet teisinga nera sventa

Merfe - labai pritariu tavo mintims ir ypač kai mergaitė pati nori išbandyti tai tik skatinti reikia dar Gralį parodyk kad įsivaizduoti kaip jis po namus rėkaudamas laksto