Pletkai ir diskusijos apie dienos aktualijas

na tai jūs ir elkitės pagal savo principus su savo embrionais: kiek jų išsaugoti, kiek jų užšaldyti, ar iš viso to mėgintuvėlio nenaudoti. Žmogaus embrionas nuo žuvies embriono tokioje stadijoje skiriasi tik per mikroskopą matomu DNR. Tas savybes ir spematozoidai turi-jiems gal žmogiško pavidalo ir teisių nesuteikinėjat ir neapverkinėjat žuvusių Iki kokio absurdo nueisit žmogumi vadindami neįžiūrimus daiktus.

Ot dėjo moterytė Juknevičienė http://www.alfa.lt/s...aign=infoblokai ir aišku, kad tik aisbergo viršūnėlę teatvėrė
Papildyta:
Gal dar kas norėtų vieno euro žalai atlyginti? http://www.alfa.lt/s...ai-nera-normalu

Manau, kad straipsnis atliepia į šios dienos aktualijas. Juk jūs nekeliat sau klausimo, kodėl būtent šiuo metu verda diskusija šiuo klausimu SM? Mano manymu Pundzius yra kur kas didesnis autoritetas medicinoje nei Matulas ar Čigriejienė būtent dėl savo profesionalumo ir mokslinio laipsnio.
Beje, nuolat puolama bažnyčia, jūsų matoma pro sovietinio "mokslinio" ateizmo akinius, irgi turi mokslų akademiją, kurios nariai yra paskiriami atsižvelgiant į jų kompetenciją, o ne į religinius įsitikinimus ar pasaulėžiūrą, taigi turi gerokai platesnį požiūrį į mokslo atradimus, nei vienos konkrečios srities suinteresuoti medikai praktikai.

Jeigu jie atstovauja bažnyčią, tai logiška, kad jų įsitikinimai ir bus paremti religinėmis dogmomis, ir jie vis tiek išliks subjektyvūs. Mat medikai, tai jau suinteresuoti verslu,o kunigai tai ne... būtent bažnyčia ir yra didžiausias verslas

Na bet kad dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo jie negauna jokios naudos, t.y. jiems neatneš pelno, kaip tik sakyčiau, kad turėtų naudos, jei būtų priimtas įstatymas leidžiantis šaldyti embrionus, nes galbūt daugiau gimtų vaikų, galbūt daugiau jų būtų pakrikštyta, o kai kurie tėvai tai laikytu vos ne stebuklu ir užsakinėtų mišias ir pan.

„Aš nesitikėjau, kad gerbiama Raselė nusivažiuos žemiau Gariūnų lygio.

Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena...utm_medium=Copy
Seimūnai niekuo nesiskiria nuo turgaus bobų .

politikai religiją pasitelkia tik pasiteisinti savo tamsumą. Kad nereikėtų galvoti ir aiškintis blaiviai, apkamšoma bažnyčios pozicija. Ji visada buvo tik įrankis. O ši tik bando išlaikyti savo vaidmenį. nesvarbu, kad jis yra prieš žmoniją, bažnyčia visada buvo prieš visuomenės progresą.

Žiauriai nusišnekat. Mąstymas ir pragmatiškumas veda į pražūtį, pasiskaitykite, bent naujausių ekonomistų minčių, kad liberalizmas buvo ir yra dabartinių pasaulinių problemų priežastis, visada žūsta tos civilizacijos, kurios nesiremia moralinėmis vertybėmis, o religija yra didžiulė tautos stabilumo ir veržlumo varomoji jėga (islamas, kuris grasinasi suvalgyti bedvasią Europą, judaizmas). Moralinės vertybės yra pagrindas po kojomis, nuo kurių žmogus visada gali atsispirti arba nenugrimzti į dugną.
,,Pavyzdžiui žmogaus teisių stiprėjimas ir laisvėjimas prasidėjo būtent Europoje, o šiame procese svarbų vaidmenį suvaidino laisvos valios doktrina bei moralinės žmonių lygybės dogma. Būtent Katalikų Bažnyčia inirtingai priešinosi vergovei bei siekė įtvirtinti socialinius santykius be jos: nors žmonės socialinėje sistemoje ir užima skirtingas padėtis, santykiai tarp jų turi būti pagrįsti abipusio teisingumo principais. Dėl šios priežasties Europoje gana greitai pasiekta vergovės pasmerkimo.Toks požiūris į visuomenę, individą bei laisvę lėmė laisvesnės visuomenės Vakaruose susiformavimą, o tai savo ruožtu paskatino ir ekonominį suklestėjimą. Modernioje sekuliaroje visuomenėje ypač giliai įsišakniję mitai, kurių dauguma kyla iš jau minėto Apšvietos laikotarpio. Pastarieji mitai supriešina religiją ir mokslą, Viduramžius vaizduoja kaip visiškos stagnacijos laikotarpį. Visgi mokslas, koks jis suvokiamas šiuolaikine prasme, gimė būtent krikščioniškoje Europoje tais pačiais „tamsiais prietarų ir religijos“ laikais. Įsitikinimas, kad žmogus, norėdamas pažinti pasaulį, turi atrasti dėsnius ir jais remtis, taip pat susiformavo būtent to meto Europoje, kur teorijos ir empirikos susiejimas leido mokslui vystytis, sukūrus teorijas, galinčias paaiškinti aplinkinį pasaulį. Juk pirmieji universitetai taip pat buvo krikščioniškos institucijos."
http://www.politolog...acijos-santykis

Sutinku, kad pries 2000 metu religija buvo progresyvi, bet jei paziuresit i kalendriu, tai dabar jau ne Romos imperijos laikai.

Po to tie "religijos mokslo institutai" uzsieme viskuo bet ne tuo kuo reikia. Pradejo aiskinti kokia planeta apie kokia sukasi o nesutinkancius deginti antt lauzo.
Po to ieskojo raganu.

Gal tegu geriau toliau domisi astronomija ir iesko raganu deginimui, nes genetika siauro mastymo organizacijai tikrai ne pagal sugebejimus.

Visiškai nei6manot istorijos, būtent viduramžiais ir prasidėjo mokslo ir ekonomikos raidos šuolis.

,,Kalbant apie kone mitinius „tamsiuosius amžius“, dažnai pamirštama, jog būtent tuo metu Europoje ėmė sparčiai plisti tokie mūsų laikais įprastai atrodantys dalykai, kaip akiniai ar šaunamieji ginklai. Svarbu ir tai, kad iš kitų civilizacijų perimtiems išradimams greitai buvo rasti nauji pritaikymo būdai. Tad priešingai, nei teigia giliai įsišaknijęs istorinis mitas, būtų galima tvirtinti, kad krikščionybės ir mokslo santykis Viduramžių Europoje nebuvo ir negalėjo būti negatyvus.

Dar viena svarbi Viduramžių naujovė – dirbtinės energijos panaudojimas. Europoje, kitaip nei likusioje pasaulio dalyje, buvo pradėti naudoti nauji gamtos teikiamos energijos išgavimo būdai, kurių pagrindinis buvo malūnai (malę ne tik grūdus, tačiau ir padėję atkovoti žemes, užlietas vandens). Malūnai naudoti ir daugelyje pramonės šakų – dėl šios priežasties gerokai išaugo gamybos produktyvumas. Viduramžiais įvyko ir agrarinė revoliucija, leidusi gerokai padidinti gaunamo derliaus kiekį – būtent tada atsirado trilaukė sėjomaina, o žemės"

Įsikandot tas raganas ir planetas. Dabartinis mokslas taip pat paneigia daug atradimų ir šiuo metu, aki kurių naujovių pradininkai yra išjuokiami ir jais netikima. Nauja pasaulėžiūra bet kokias laikais sunkiai skinasi kelią.

Žmogus, tuo ir skiriasi nuo gyvūnų, kad ji yra ne tik materiali, bet ir dvasinė būtybė (ir tai jokių ne kunigų išmislas, apie tai kalba filosofai nuo antikos laikų, psichologai (net ir psichologija yra mokslas apie sielą). Kai lieka tik materija - yra krachas, nes žmogus netobulėja, nesiekia aukštesnių tikslų, jis prilygsta gyvuliui.

Viduramziais buvo tik viduramziai, jokio suolio nebuvo, nes koks gali buti vystymasis, kai visur dominavo agresyvus dogmatikai.

Mokslo ekonomikos suolis prasidejo tada kai viduramziu laikas ejo i pabaiga, tada atsirado judejimas, neapykanta pries BAZNYCIA, ji buvo nustumta nuo politikos ir prasidejo tai kas vadinama renesansu.

Dabar jau vel kyla savos problemos, bet 2000m atgyvenusi struktura cia jau nepades. Zmones is nevilties ziuri pagalbos i praeiti, kiti net pagonybeje mato issigelbejima, kas yra dar labiau atsilike nuo gyvenimo

Skaitykit mokslinę literatūrą, o ne pasakas apie raganas. Bet pasigilinkite, kada universitetai atsirado. Kažkodėl vis stebina žmonių bukumas ir nenoras nieko domėtis apart įkaltų į galvą stereotipų.