Manasis ačiūD kultūringas ir spakainas...jokio vampsėjimo,tik kai skambutis į duris arba telike per reklamą
Vargšė Pepė... bjauri tokia situacija,tikrai. Dar bjauriausia,kad daugiabutis tai toks bendrikas,į kurį keldamasis kaimynų nepasirinksi
Manasis ačiūD kultūringas ir spakainas...jokio vampsėjimo,tik kai skambutis į duris arba telike per reklamą
tik vienąsyk vos kelnių neprivariau, bet pati kalta - nepagalvojau,kad atidarius lauko duris už jų gali kažkas būt...taigi kaimynų mažius kokių 3 metukų...Pinkis nosį jam lyžt,tas bliaut...jergau jergau, atsiprašinėjau kaimynkos kaip galėjau... ačiūD, ji be fobijų ,nusijuokė ir vaiką ramint pradėjo, jog šuniukas tik pasisveikino ...žodž,gavau pamokėlę.
Manasis ačiūD kultūringas ir spakainas...jokio vampsėjimo,tik kai skambutis į duris arba telike per reklamą
aš kadangi nekenčiu lojančių šunų, tai maniškiams tai daryti uždrausta
QUOTE(lututė @ 2016 09 08, 10:31)
fobijos ir lieka fobijomis
QUOTE(inga321 @ 2016 09 08, 16:27)
o kaip ta uzdrausti
nesuprantu vat ir viskas...nu nemalonus kažkoks gyvis gali būt,pavojingas...o paniškai ??? Kas tas yr...
QUOTE(lututė @ 2016 09 09, 11:51)
nesuprantu vat ir viskas...nu nemalonus kažkoks gyvis gali būt,pavojingas...o paniškai ??? Kas tas yr... 
As voru paniskai bijau, ir ka tu man?
QUOTE(linamog @ 2016 09 09, 14:10)
As voru paniskai bijau, ir ka tu man?
nu aš tai nieko...vorai...
QUOTE(Dideja @ 2016 09 09, 11:10)
o kaip ta uzdrausti
, labai aktualu man...maniskis , kai mes isvaziuojam i darbus ~ 6 val ryto , lieka namie su mano mama , vaikas dar miega, na ir prasideda sargavimas...prie vieno lango nubegs, palos , prie kito.. taip ir vaika prikelia... 
na pas mus už tai baudžiama
konkrečiai jūsų atveju aš tiesiog eičiau iš paskos ir bausčiau šunį už tokius sargavimus
Labas,
Seniai berašiau, nors nuolat paskaitau.
Ta lojimo tema užkabino. Man vienas nemaloniausių dalykų toje šuns atsiradimo nelaimėje ir yra - namai padengti plaukais ir neišmušamas lojimas.
Tas Lunos instinktas toks stiprus, kad nežinau, kaip iki galo išmušti.
Namuose lojimą draudžiam nuo pat pradžių ir šiaip nesakyčiau kad didelė problema, nėra kad ištisai lotų. Bet jei jau kas ateina, tai loja kaip išprotėjus, neveikia jokie draudimai, net prispausta, suimta už pakarpos negali iki galo susivaldyti, o jau užtenka nueiti kelis žingsnius nuo jos ir vėl toliau loja. Paskui, per kiek laiko apsipranta su tuo žmogum ir nutyla.
Tikiu, kad yra būdų, kaip suvaldyti ir išmokyti, bet kadangi aš pati su ja neužsiimu tiek, kad mokėčiau gerai auklėti, o mano šunininkai irgi neišmokė.
Vasarą daug buvom kaime pas tetą, paskui nedideliame miestelyje pas tėvus, tai susidūriau, kad visi vyresni žmonės nesupranta mano draudimo loti - taigi šuo, jo darbas loti, kaip tu gali drausti.
Kaime, kaip kokia eismo reguliuotoja sėdėdavo ant keliuko ir stebėdavo, ar tik kas neatvažiuoja, lodavo visus įtartinus garsus. Bet ten vienkiemis, niekam jos lojimas netrukdė, o jau teta negalėjo atsidžiaugti, "koks geras šuniukas". Tame kaime net ir man jinai pasirodo savo vietoje ir jei tokioje vietoje gyventume suprasčiau šuns laikymo prasmę.
O tame miestelyje tai visi žmonės turi šunis prie būdų ir visi loja, niekas nesiskundžia, visiems natūralu.
Aš įsivaizduoju, kad ir ta minėta Agnnytės kaimynė, kurios šuo ištisai loja, mano kad labai normalu šuniui loti...
Seniai berašiau, nors nuolat paskaitau.
Ta lojimo tema užkabino. Man vienas nemaloniausių dalykų toje šuns atsiradimo nelaimėje ir yra - namai padengti plaukais ir neišmušamas lojimas.
Tas Lunos instinktas toks stiprus, kad nežinau, kaip iki galo išmušti.
Namuose lojimą draudžiam nuo pat pradžių ir šiaip nesakyčiau kad didelė problema, nėra kad ištisai lotų. Bet jei jau kas ateina, tai loja kaip išprotėjus, neveikia jokie draudimai, net prispausta, suimta už pakarpos negali iki galo susivaldyti, o jau užtenka nueiti kelis žingsnius nuo jos ir vėl toliau loja. Paskui, per kiek laiko apsipranta su tuo žmogum ir nutyla.
Tikiu, kad yra būdų, kaip suvaldyti ir išmokyti, bet kadangi aš pati su ja neužsiimu tiek, kad mokėčiau gerai auklėti, o mano šunininkai irgi neišmokė.
Vasarą daug buvom kaime pas tetą, paskui nedideliame miestelyje pas tėvus, tai susidūriau, kad visi vyresni žmonės nesupranta mano draudimo loti - taigi šuo, jo darbas loti, kaip tu gali drausti.
Kaime, kaip kokia eismo reguliuotoja sėdėdavo ant keliuko ir stebėdavo, ar tik kas neatvažiuoja, lodavo visus įtartinus garsus. Bet ten vienkiemis, niekam jos lojimas netrukdė, o jau teta negalėjo atsidžiaugti, "koks geras šuniukas". Tame kaime net ir man jinai pasirodo savo vietoje ir jei tokioje vietoje gyventume suprasčiau šuns laikymo prasmę.
O tame miestelyje tai visi žmonės turi šunis prie būdų ir visi loja, niekas nesiskundžia, visiems natūralu.
Aš įsivaizduoju, kad ir ta minėta Agnnytės kaimynė, kurios šuo ištisai loja, mano kad labai normalu šuniui loti...
QUOTE(Kerpena @ 2016 09 09, 22:11)
Aš įsivaizduoju, kad ir ta minėta Agnnytės kaimynė, kurios šuo ištisai loja, mano kad labai normalu šuniui loti... 
Kai gyveni vienkiemy, tai gali manyti. Miestas yra miestas. Skirtumas didelis.
Nu bet kur malonumas, kai ateini pas žmogų (arba jis pas tave), 100 metų nesimatę, o normaliai labas pasakyt negali, nes kažkas šalia kiauksi lyg signalkė. Ir puldinėja aplink. Galų gale dar ir rankos paspaust gal neįmanoma, nes gal "segs". Nu kur čia norma?
Aš dariau taip, kaip Inga kad rašė - imitavau ateinančius svečius. Šiek tiek nurimo šunys. O kadangi pas mane du, kurių vienam pradėjus lot, užsiveda kitas, ir abu jaučia vienas kito palaikymą, tai ypač didelę bėdą gali pasidaryt. Bet kiekvienąkart tildyt, atėjus žmonėm, nu žiauru. Todėl kai žinau, kad kažkas ateis, Pepė gauna antkaklį nuo lojimo. Šiuo metu be baterijų, tuščią (nors jau reikėtų įdėt baterijas, kad pavibruotų, nes perprato sistemą), tiesiog užsegu ant kaklo. Ir būna porą kartų vamteli Pepė ir nutyla, o Gralis iš paskos kelissyk ir palikymo negavęs irgi būna ramus.
Aš tai ir nesakau, kad normalu, man tai labai nepatinka.
Bet sakau, kad labai daug, ypač vyresnės kartos žmonių supranta, kad šuo ir yra tam kad lotų.
Bet sakau, kad labai daug, ypač vyresnės kartos žmonių supranta, kad šuo ir yra tam kad lotų.
Apie požiūrius: vaikštom su Lota, susitinkam babytę su "bačkute". Babytė sako: "Jūsų šuo jaunas". Aš sakau: "Taip, kokių 16 metų". Negi išaiškinsi babytei, kad pagyvenęs šuo neturi būti nutukęs?
Žinoma, daugiau išmanantys pastebi, kad Lotos visas snukis pražilęs, ir gana tiksliai įvertina amžių.
Žinoma, daugiau išmanantys pastebi, kad Lotos visas snukis pražilęs, ir gana tiksliai įvertina amžių.





