Labai sunku...

Labas, mamos.

Nežinau jau ką ir bedaryti, jaučiu, kad tiesiog reikia išsikalbėti, išsirašyti, nes neturiu kam pasipasakoti...
Situacija tokia: gyvenam su vyru santuokoje 2,5metų. Turim 2 m vaiką, labai gražų bernaitėlį. Nuomojamės butą, aš dirbu valstybinėj institucijoj, bet paprasta specialiste, alga- 370e. Vyras dirbo teatre, šiuo metu sezonas teatro pasibaigė, išleido atostogų priverstinių, bet apmokamų. Sumokėjo iškart už visas atostogas, gavosi virš 1000e, tačiau vyro sąskaitos areštuotos antstolio, nes prieš pusantrų metų pasirašė vekselį su buvusia darboviete...Jis aiškina, kad jį apgavo ten, ir aš visai tuo tikiu, tačiau neįsivaizduoju, kokias būdais įmanoma savo noru pasirašinėti vekselius 7000e sumai...
Kol dirbo senoj darbovietėj, alga buvo apie 2200(čia dar litais), aš gaudavau apie 1000lt, ir kažkaip lyg ir normaliai būdavo...dabar iš ten išėjo, skola milžiniška dėl to vekselio, nuo dabartinio atlyginimo atskaičiuoja(palieka apie 300e), dabar kaip gavo atlyginimą su atostoginiais, atskaičiavo aišku dar daugiau, liko apie 500e. Iškart 200 sumokėjau už komunalines, nes skolos didelės...vien už šildymą šiais metais 300e skolos, o kur dar elektra..butą nuomuojamės, labai labai gėda prieš buto šeimininką bus, kai jis sužinos, kad yra įsiskolinimai, nes tikrai geras žmogus(bute gyvenam jau 3 metus). Vyras taipogi turi pasiėmęs du greituosius kreditus...kurių, aišku, nemokės, nes neturi iš ko. Per mūsų santuokos metus, jis tų greitukų buvo pasiėmęs apie 10 kartų, gal daugiau..niekada nemokėdavo, sumokėdavo jo tėvai, jau su visom milžiniškom palūkanom. Man apie kreditus nieko nesako, sužinau jau po laiko, kai pradeda grasinti teismu. Paimtų pinigų iš kreditų nemačiau, ir nežinau kur jis juos išleidžia, nes finansinio pagėrėjimo nematyt kreditų ėmimo laikotarpiu, o jis sako, kad ima "mūsų šeimai". Ne vieną kartą esu maldavus, kad jų nebeimtų, bet jis pžada, o paskui-vėl...Dabar jau nieks nebeduoda, žinoma, kai sąskaitos areštuotos...
Vaikas šiemet daržo negavo, kol vyras dirbo pamainiį darbą, o aš 8-17h, vaiką pažiūrėdavo mano močiutė, kuriai esu be proto dėkinga...
Dabar vyras sugalvojo, kad nori būti programeriu, jo motina sumokėjo už kursus, kurie kainavo 1000e, jis juos baigė, dabar prieš kelis mėn gavo iš vieno pažįstamo pasiūlymą pasimokyti savarankiškai programuoti mac'ams, ir sakė, paimtų jį į darbą(davė net kompiuterį mokymuisi). Parsivežė kompą, ir stovi jis jau kelis mėnesius...Periodiškai pasimoko kokiį kartą per savaitę, o laisvu laiku ištisai žaidžia kompiuterinius žaidimus...Jau nekalbant apie mūsų su juo intymius santykius, kurie būna 2 kart per mėnesį.
Jaučiuosi klaikiai, kaip lyg nuolat skęstanti...nuo vienos skolos prie kitos, santykiai prasti, dažnai galvoju apie skyrybas, bet tuomet klausimas, iš ko man su vaiku gyventi? Tėvams ant sprando sėdėti nenoriu, jie ir nebūtų tuo patenkinti...močiutei vaiko numest negaliu visąlai, nes ji sena, jai kartais bloga būna, aukštas spaudimas, todėl veiką galėtų dabot man 3-4 d. per sav., po kelias valandas.
KArtais atrodo, kad myliu vyrą, tačiau dažniausiai tik gyvenu siaubu, ką reikės daryti, kai visos skolos išlys į paviršių, kaip reikės kapanotis, jei paduos mus į teismus...Man žiauriai sunku, noisi vilku kaukt, o vyrui kaip matau, vienodai...
Galvojau apie antrą darbą po savo darbo arba savaitgaliais, bet nieko nerandu, kad būtų nepilnu etatu arba kelioms valandoms, man nors 100e per mėn papildomų tikrai pagelbėtų, bet nieko nerandu, kaip užkeikta...
Nežinau, ko gero patarsit, kad skirčiausi ir būsit teisios. Aš tiesiog nebežinau, ką daryti, nes toks jausmas, kad viskas kaupiasi jau ne kelis mėnesius, aš gniaužiu savyje, ir galų gale tai sprogs. Dabar jaučiuos šūdinai, nes myliu savo vaiką, noriu kad jis turėtų tėvą, ir tuo pačiu noriu, kad pati būčiau laiminga, kad nereikėtų kasdien galvoti apie skolas.

Manau, kad jusu vyras tikrai turetu pasiaaikinti, kur jis deda paimtus greituju kreditu pinigus. O jei negali paaiskinti - gal tikeai tokiu atveju skirybos geriau ? Maza kam isleidzia- jus gi nezinot, ne jusu gi seimai, gal kokie kvaisalai, losimai ar kitos moterys... Turetu paaiskinti si dalyka jums.

Žinau, kad ne moterims, ir ne lošimams ko gero...nes iš namų niekur neina, sąskaitas kažkada tikrinau, tai nelošia..todėl man ir mistika. Narkotikai, tai irgi, kažin...
Kažkada supykusi liepiau pasakyt kam ėmė, arba krautis daiktus ir eit lauk. Pusvalandį aiškino, kad neprisimena, nes tai seniai buvo. Pagailėjau tąkart, ir kas iš to? Dar n tokių kartų buvo

Pirmasis klausimas jums butu toks: ar jus mylite savo vyra ir norite su juo likti del meiles? Pameginkite atmesti visus trukdzius, negalvoti apie vaika, apie "geda" del skyrybu, apie kitu zmoniu kalbas, apie dabartine situacija.. Tiesiog, ar ji mylite ir ar noretumete su juo testi guvenima?

Prisiminkite, kodel tuoketes, kiek laiko isdraugavote iki tol. Ar tuoketes del vaikelio, ar is meiles?

Labai labai gerai pamastykite, ar jis visad toks buvo, ar pasikeite tam tikro laiko begyje?

Situ klausimu nebutina atsakyti viesai, tiesiog labai gerai apgalvokite visa situacija ir ko norite JUS. Kiek tos meiles ten belike - gal tikrai tai jusu zmogus, tik paskutiniu metu priimantis neteisingus sprendimus? O gal jam is tikro nieko nejauciate?

Tada veiksmu planas atrastu krypti.

skirtis
kreiptis del gyvenimo skyrium nustatymo
zodziu begt

nes bus dar sunkiau kai ir is jusu darbo uzmokescio antstoliai prades nuskaityti

Lošti galima internetu .... Galima turėti savas sąskaitas, apie kurias sutuoktinis nežino .... Gali būti senos kažkokios skolos ....

Ai nu bet čia spėlioti nėra ko.

Santykiai turi būti sąžiningi. Jeigu jums kažko nepasako (o aš įsitikinus, kad taip ir yra), tai tada kyla klausimas KODĖL?

- tai labai baisi paslaptis (iš tikrųjų jūsų vyras yra koks psichinis ligonis? o gal kriminalinė praeitis?)
- o jei nėra paslapčių, tuomet jūs tiesiog užimate tokią žemą vietą visoje šeimos konsteliacijoje, kad su jumis paprasčiausiai „nesiterliojama“.

Kad jums nepasakoma aš manau dėl to, kad jūsų vyras jums aiškina, jog jis neprisimena. Bet neprisiminti gali tik tam tikri neurologiniai ligoniai arba neįgalūs protiškai. Iš aprašymo to nematyti - dar daugiau, jis mokosi programavimo. Taigi, jam su atmintim tikrai viskas tvarkoje.

taigi, reikės daryti savo pačios sunkius sprendimus.

1) būtinai atskirkite savuosius finansus nuo jo. Taip jūsų alga nedidelė, bet jūs su vienu vaiku tikrai pajėgi būsite išgyventi.
2) neprisidirbat jokio netyčiuko!
3) renkate kelių mėnesių čekius ir analizuojate savo išlaidas - labai greitai pastebėsite, kur išleidžiate be reikalo pinigus.
4) garsiai keliate problemą - kalbate su visais - pradedant jūsų tėvais, baigiant jo tėvais.
5) Nebijokite - tai kad keliate problemą daug kam bus nepatogu ir sulauksite, aišku visokio nepasitenkinimo, kad maždaug ko čia banguojat, bet čia pirminė akla ir labai primityvi reakcija - tiesiog sutrukdėt žmonėms patogiai sau gyvent.
6) ieškot pigesnio buto nuomai.
7) einat į savivaldybę aiškintis kokios socialinės garantijos ir pašalpos jums priklausytų atsiskyrus nuo vyro.
8) einat į moterų krizių centrą - gal ten koks darželis yra?
9) nenuleidžiat rankų ir ieškot darbo toliau.

10) skiriat bent po valandą kokybiško dėmesio savo vaikui - žaidžiat su juo kartu!

Jūsų vyras nebus programuotojas, Neturėkit iliuzijų. Rašau nes pažįstu daugybę IT žmonių, Jie taip nesielgtų, nes jie visi turi loginį mąstymą ir programuoti jiems įdomu.
Pasakykit, kad 'skiriuosi oficialiai, kad apsisaugočiau pati ir vaikutį nuo skolų' (nes jūsų sklolos yra šeimos skolos). Tada teismas priteis elementus.
Iš namų galite ir neišvaryti t,y, realiai nesiskirti. Bent jau nuo būsimų sklolų apsisaugosite. Advokatai geriau patars. Laukti labai pavojinga,

Geriau reikejo 1000 euru sumoketi galvos daktarui, nes skamba kaip istorija apie ligoni. Man jusu tikrai gaila.

O už ką šita milžiniška skola? Jūsų vietoje susisiekčiau su buvusia darboviete ir išsiaiškinčiau. Taip pat apie tokią situaciją netylėčiau nei savo tėvams nei jo, kad kada nors nebūtų dar didesnių bėdų ir visi sakys "tai ko anksčiau tylėjai? kur buvai anksčiau? ".

suvi labai gerai parašė viską. Aišku, ir kiti gerai rašo.
O meilę tai riekia pamiršti, kad ir yra jos dar kiek, nes mylėti reikia abipusiškai, jaustis mylima taip pat. Jūs, autore, nesate mylima, su mylimais taip nesielgiama. Bent jau pamylėtų jus kaip reikiant, jei jau ir taip prisidirbęs iki ausų, o dabar

Nežinau, ar aš jį myliu. Dabar viskas taip sunku, ir jau kurį laiką sunku, todėl apie meiles nėr laiko galvot, kai valgyt norisi...jis man aiškina, kad mane labai myli, nors aš nežinau tada, ką jam reiškia šis žodis, nes nu mylėt tai reiškia visų pirma rūpintis, bent aš taip manau. Todėl kartais atrodo, kad tai tik tušti žodžiai.
Dėl ko skola tokia milžiniška, tai žinau visą situaciją, tiesą sakant, apgavo kaip penkiametį vaiką, ir jis įkliuvo. Dėl to jo nepateisinu, ir nepateisinsiu, ir mano ir jo tėvai žino apie tą situaciją, ir visi ant jo iauriai pykom, nu bet negali kasdien ištisai pykti, su ta situacija dėl vekselio nesusitaikėm, nusisamdėm advokatę, bet viskas užtrunka, dokų rengimai ir panašiai, o gyventi reikia šiandien.

Žodžiu, nežinau. Aš pati jaučiuos kažkokioj beviltiškoj situacijoj. Žmogus jis geras, ir gal dėl to sunku apsispręsti ką daryti, bet nu vien gerumu skrandžio neužkimši.

Ar jis bus ir toliau geras žmogus, kai antstoliai ir Jūsų sąskaitą areštuos dėl jo skolų? Arba, kai buto savininkas lieps Jums kraustytis lauk dėl skolų?