Mūsú vienas naktim nustojo valgyt 6 mėn (gsl ir snksčiau, bet mes tik tada pastebėjom, kad naktį neprašo, kad tik brolis vis prašo, o visad maitindavom abu kartu). Kitas nustojo 9 mėn. Mes kažkokiu senu papratimu juos pamaitindavom miegančius 23 val. Paskui nustojom tá maitinimá duoti, ir nei vienas neprašė ir dar net nustojo keltis 3 nakties valgyt! Mistika. Tiesa, tuo pačiu dienom ketvirtá košę įvedėm. Tada buvo periodas ramybės, ramiú naktú. Po to tai vėl nesuorasi dėl ko baigėsi ramybė naktį, bet pienas nebepadeda, bandėm.
Dėl atpratinimú aišku mamos pačios jaučia ir daro kaip geriausia. Bet aš pvz esu už tai, kad iki metú vaiko poreikius reikia patenkinti, net jei tai nuolatiniai maitinimai naktį, nešiojimas ant rankú ir pan., nes šiuo periodu formuojasi vaiko prieraišumas, kuris po to lemia, ar vaikas pasitikės savimi ir pasauliu.
Tino, vaje! Dar jūsú tokios naktys?! Visai čia vilties neįkvėpei

na, sako nuo 5 metú tikrai jau būna ramiau ir tėvai vis dažniau gali atsipalaiduoti
O aš šiuo metu vieno vaiko atpratinimo nuo mūsú lovos procese. Visury nakties jį vis tenka pasiimt. Tai va, dabar jau viskas, nebegaliu daugiau.
Papildyta:
QUOTE(Pacifica @ 2016 09 20, 15:37)
Manes dar ir sitas laukia

ar labai rekia?

kaip viskas vyksta papasakok biski. Suguldai ir buni salia? Man cia kazkokia misija neimanoma atrodo. Suguldai vaikus, nu jei vienas ir prisnus, tai kitas rekdamas zadins antra. Nezinau nuo ko pradet sita reikala
Pacifica, negali žinot! Papasakosiu savo nuotykius. Vienas mano vaikis moka pats užmigt. Kitas niekaip niekaip. Visad turėjau laikyt ant rankú. Jau galvojau iki mokyklos teks taip laikyt be prošvaisčiú. Na ir kažkaip viená diená aš patikėjau, kad jis gali pats, na negi visai negali, galvojau, kad miegas toks fainas metas, ramu, gera (čia save nusiteikiau taip

, nes realiai mane tie migdymai išsunkdavo juodai), dar tada abu suguldžiau galvom, kad nereiktú stotis pažiūrėt į brolį. Ir o stebukle! Jis užmigo pats. Reikėjo porá kartú paguldyt, biški nugara paglostyt ir tokia relaksacine intonacija sakyt, kad laikas miegoti. Ir viskas. Tiesiog!!!! Būna biški pazyzia, bet aš tik paraminu žodžiais ir tiek. Aš juos suguldau, pati atsigulu ir stengiuos ká nors skaityt. Tada vyksta stojimasis ir soskiú mėtymai. Paskui vis daugiau nebeturi jėgú ir užmiega. Vis sakau raminančiai, kD laikas miegoti. Soskes kai pakeliu, padedu į lová toliau, nes kai pavargę, būna, kad nebeturi jėgú pakilt, kai paima. Biški tas soskiú šou nervuoja.