QUOTE(Monteverte @ 2016 08 24, 09:31)
Kai vaikas saugus, apipirktas, jis tada ieško naujų "sliekų". Taip tiesiog būdinga žmonėms. Tada ir prasideda, manęs nemyli, nesupranta ir pan. Dažnai net tikri tėvai neaprėpia savo vaikų iki galo, tai ką ten kalbėti apie svetimus.
Be abejo, yra įvairių tų istorijų, bet kiek tokių kaip aš pasakoju? Tai kas dabar išmatuos ir formulę pritaikys ko reikia konkrečiam vaikui? Plia, na tikrai pilna žinau istorijų kaip rūpinasi gegutėmis, kaip myli, pinigus siunčia, patys užsienyje pachalindami. Žinau istoriją kaip mama neaugino visai, užaugino močiutė vieną tą vaiką/dukrą ir dar po to užaugusią dukrą ta motina įžeidinėjo, bjaurius laiškus rašė, išdėdavo į šuns dienas, kad ta ligota, blogo charakterio, nelinksma, draugų neturi (o mama linksmuolė, baliovščikė visą gyvenimą). Ir kur galvojate dabar ta sena jau ir pati ligota motina? Ogi pas dukrą. Gyvena viskuo aprūpinta ir lepinama. O dukra ir kalba, ji man mama, ji man vienintelė likusi, aš neturiu brolių, seserų, tėvas jau seniai miręs, močiutė geroji, kuri mane augino seniai mirusi, man likus tik mama. Nors moteris turi vyrą ir du savo vaikus, bet iš kitos pusės skaito save vieniša, turinčią tik likusią mamą
Tai tik galima įsivaizduoti, jei tokio jautrumo moteris, vaikas būtų papuolusi pas svetimus. Sulaužyta psichika būtų galutinai, tikriausiai taptų eiline savižude, jei net tokios motinos nebegebėtų susirasti. Arba kaip keiktų valstybę, kad atskyrė visiškai, neleido net pasimatyti su mama, šaknis išdraskė.
Be abejo, yra įvairių tų istorijų, bet kiek tokių kaip aš pasakoju? Tai kas dabar išmatuos ir formulę pritaikys ko reikia konkrečiam vaikui? Plia, na tikrai pilna žinau istorijų kaip rūpinasi gegutėmis, kaip myli, pinigus siunčia, patys užsienyje pachalindami. Žinau istoriją kaip mama neaugino visai, užaugino močiutė vieną tą vaiką/dukrą ir dar po to užaugusią dukrą ta motina įžeidinėjo, bjaurius laiškus rašė, išdėdavo į šuns dienas, kad ta ligota, blogo charakterio, nelinksma, draugų neturi (o mama linksmuolė, baliovščikė visą gyvenimą). Ir kur galvojate dabar ta sena jau ir pati ligota motina? Ogi pas dukrą. Gyvena viskuo aprūpinta ir lepinama. O dukra ir kalba, ji man mama, ji man vienintelė likusi, aš neturiu brolių, seserų, tėvas jau seniai miręs, močiutė geroji, kuri mane augino seniai mirusi, man likus tik mama. Nors moteris turi vyrą ir du savo vaikus, bet iš kitos pusės skaito save vieniša, turinčią tik likusią mamą

Tai tik galima įsivaizduoti, jei tokio jautrumo moteris, vaikas būtų papuolusi pas svetimus. Sulaužyta psichika būtų galutinai, tikriausiai taptų eiline savižude, jei net tokios motinos nebegebėtų susirasti. Arba kaip keiktų valstybę, kad atskyrė visiškai, neleido net pasimatyti su mama, šaknis išdraskė.
O gal kaip tik priesingai. Jei butu augusi pas globejus, kurie butu normaliai pasirupine jos gerove, saugumu, butu uzaugusi stipri, savimi pasitikinti, normalius su zmonemis santykius mokanti uzmegsti moteris.