Lietuvai kirtis iš Briuselio dėl Rail Baltica: tuoj prarasite pinigus
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/...igus-667-675529
sumauta savanaudžių valstybė, geriau niekas negaus, jei sau į kišenę įsidėti neis. Dar keturi socdemų valdymo metai ir užmiršim kas tie Vakarai.
QUOTE(Liebchen @ 2016 08 31, 09:30)
Ar aš kalbėjau apie lopšelius už dyką? Pragyvenimo lygis turi šalyje kilti, kad galėtų žmonės oriai gyventi. Mes su vyru uždirbame daugiau nei vidutines pajamas, vaikų turėsime sau, ne valstybei ir su jų priežiūra susitvarkysime. Bet kažkaip nedrįstume visiems kitiems siūlyti persiorientuoti ir eiti ten, kur uždirba žmonės daugiau. Visokios darbo jėgos reikia, kvalifikuotos ir ne. Jei visi eis, kur uždirbti daugiau, kas dirbs tuos paprastus darbus?
Ai, nėra jau tuos vaikus toks kosmosas užaugint. Kas ieško išeičių, tas jas randa. Kad ir vidutinį atlyginimą uždirbant gali susisukt pakankamai normaliai, kad ir pasispaudus, bet užauga tie vaikai, jei tik norima. Antrus metus gauni +40 proc. prie algos, 100 kompensaciją privačiam ir tikrai gali tą vaiką rasti kur padėt pernelyg finansiškai nenukenčiant. Net ir paprastus darbus dirbant galima uždirbti daugiau, nei minimumą. O jaunam žmogui dirbti darbą, kuriame visą gyvenimą gaus minimumą, vien todėl, kad "kažkas turi tuos darbus dirbt", yra visiškas absurdas.
Nors žinoma, pritariu tam, kad pragyvenimo lygis šalyje turi kilt. Bet tas "lygis" visuomet bus tik statistinis vidurkis, kuriame atotrūkis tarp mažiausio ir didžiausio "lygio" bus didelis. Ir net gerą pragyvenimo lygį turinčiose valstybėse tikrai yra žmonių, kurie niekaip neišgyvena, nes jiems per mažai ir per mažai valstybė "duoda" ;)
QUOTE(Ašaka @ 2016 08 30, 21:54)
Nepainiokite KAM ir kariuomenės ir mažiau klausykite žurnalistų gaikčiojimais, kad ir dėl milijoninės sutarties, nors viso labo tai tebuvo preliminarioji sutartis. Va normalus J. Oleko interviu (nors žurnalistės klausimai/teiginiai tai nerauk rūtų): http://lietuvosdiena...niu-pinigus.htm
Bent jau šioje istorijoje ar jokio kriminalo nei iš KAM, nei asmeniškai iš Oleko pusės nematau, o galima žala viso labo tėra keturi tūkstančiai eurų.
Bent jau šioje istorijoje ar jokio kriminalo nei iš KAM, nei asmeniškai iš Oleko pusės nematau, o galima žala viso labo tėra keturi tūkstančiai eurų.
Teko FB skaityti, kad dėl šios sutarties kariuomenė teisiasi jau 2 metus
Manyčiau, kad prezidentei vertėjo eilinį sykį patylėti, nežinant visų faktų.
QUOTE(Hmmm... @ 2016 08 31, 09:31)
Nebūtinai apie atbukimą kalba eina. Pvz. aš po dviejų metų grįžau į iš esmės pasikeitusią darbovietę, kur visų, net naujai atėjusių panašaus lygio specialistų atlyginimai buvo didesni, nei mano. O ir nauji vadovaujantys asmenys su nepasitikėjimu žiūrėjo į "senos valdžios" darbuotoją, kadangi per tą laiką, kol manęs nebuvo, nemaža dalis "senų" darbuotojų išėjo, nes nesugebėjo prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tai gerai, kad aš neturiu problemų su pokyčiais, o ir pokyčiai mano akimis žiūrint buvo labai netgi geri ir reikalingi, dėl ko pasivijau ir pralenkiau tuos, kuriuos reikėjo. Bet tam reikėjo beveik metų intensyvaus darbo, kad įrodyt, jog aš ne prastesnė, bet dar ir geresnė specialistė nei tie, kuriuos naujai atsirinko. O kita kolegė grįžo po beveik penkių metų (du vaikai), tai jai iš viso kosmosas. Ji nebepasitiki savo jėgomis, savo žiniomis, nepasitiki savo patirtimi, nes jos patirtis sena ir pagal senus "standartus" įgyta. Ir vat jai jau antri ar treti metai aukščiau žemiausio laiptelio niekaip nepavyksta užlipt. Vat ir atbuko. Profesiškai, psichologiškai. To tikrai nebūtų buvę, jei būtų grįžusi į darbą anksčiau arba tarp vieno ir antro vaiko būtų bent metus padirbusi. Žinoma, ne visuose darbuose taip. Bet ta pertrauka nieko nereiškia darbuose, kuriuose ir taip nedideli patirties ir profesinių įgūdžių reikalavimai.
Aš kalbėjau konkrečiai apie atbukimą profesinėje srityje.
Tai tavo pavyzdys ir rodo, kad tu neatbukai, tau tie metai jokios įtakos nepadarė. Grįžai, dirbi, pralenkei. O dėl bendradarbės, kas kas gali pasakyti ar ne taip pačiai jaustųsi jei būtų dirbusi, panašu, kad nemoka prisitaikyti prie naujovių, čia ne vaiko auginimo atostogos bėda, o žmogaus asmeninės savybės. Jei per 2 -3 metus niekaip nepaeina į priekį dirbdama kasdien.
Per daug metų mano darbinėje aplinkoje, ėjo visokių spec. moterys tų vaiko auginimo atostogų- finansininkės, ekonomistės, administratorės, vadybininkės, direkt. pavaduotoja, pati direktorė, vaikų mokytojos, darželio auklėtojos, nu kažkaip nepastebėjau, kad jos ten kažkaip ,,visiškai atbuktų''. Grįžo, dirba. Problemų būdavo tik su tokiom, kurių išėjusių nelabai laukdavo nei darbdavys, nei kolektyvas, nes ateidavo žymiai geresnė, visom prasmėm, pavaduoti.
Bet čia jau kiti dalykai.
QUOTE(Liebchen @ 2016 08 31, 08:41)
Aš sutinku, kad motinystės atostogos pas mus yra karališkai ilgos, kad per tiek laiko galima visiškai atbukti profesinėje srityje.
Čia kurioje srityje per 1-2 metus galima visiškai atbukti?
Papildyta:
QUOTE(Hmmm... @ 2016 08 31, 09:31)
Nebūtinai apie atbukimą kalba eina. Pvz. aš po dviejų metų grįžau į iš esmės pasikeitusią darbovietę, kur visų, net naujai atėjusių panašaus lygio specialistų atlyginimai buvo didesni, nei mano. O ir nauji vadovaujantys asmenys su nepasitikėjimu žiūrėjo į "senos valdžios" darbuotoją, kadangi per tą laiką, kol manęs nebuvo, nemaža dalis "senų" darbuotojų išėjo, nes nesugebėjo prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tai gerai, kad aš neturiu problemų su pokyčiais, o ir pokyčiai mano akimis žiūrint buvo labai netgi geri ir reikalingi, dėl ko pasivijau ir pralenkiau tuos, kuriuos reikėjo. Bet tam reikėjo beveik metų intensyvaus darbo, kad įrodyt, jog aš ne prastesnė, bet dar ir geresnė specialistė nei tie, kuriuos naujai atsirinko. O kita kolegė grįžo po beveik penkių metų (du vaikai), tai jai iš viso kosmosas. Ji nebepasitiki savo jėgomis, savo žiniomis, nepasitiki savo patirtimi, nes jos patirtis sena ir pagal senus "standartus" įgyta. Ir vat jai jau antri ar treti metai aukščiau žemiausio laiptelio niekaip nepavyksta užlipt. Vat ir atbuko. Profesiškai, psichologiškai. To tikrai nebūtų buvę, jei būtų grįžusi į darbą anksčiau arba tarp vieno ir antro vaiko būtų bent metus padirbusi. Žinoma, ne visuose darbuose taip. Bet ta pertrauka nieko nereiškia darbuose, kuriuose ir taip nedideli patirties ir profesinių įgūdžių reikalavimai.
Sakykim, kad jūsų darbo vietą išsaugojo motinystės atostogos, nes kitu atveju ir jus galėjo atleisti. O tai kad sugebėjot prisitaikyti prie visiškai pasikeitusių sąlygų tik rodo, kad ta pertrauka neturėjo jokios įtakos jūsų kompetencijai ir profesionalumui.
QUOTE(mjforever @ 2016 08 31, 09:36)
Lietuvai kirtis iš Briuselio dėl Rail Baltica: tuoj prarasite pinigus
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/...igus-667-675529
sumauta savanaudžių valstybė, geriau niekas negaus, jei sau į kišenę įsidėti neis. Dar keturi socdemų valdymo metai ir užmiršim kas tie Vakarai.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/...igus-667-675529
sumauta savanaudžių valstybė, geriau niekas negaus, jei sau į kišenę įsidėti neis. Dar keturi socdemų valdymo metai ir užmiršim kas tie Vakarai.
Oho, kaip maloniai mane stebinate, šiandien jau antra dalyvė. Bet negi tik dabar tai pastebėjote?
QUOTE(pikkolo @ 2016 08 31, 09:48)
Sakykim, kad jūsų darbo vietą išsaugojo motinystės atostogos, nes kitu atveju ir jus galėjo atleisti. O tai kad sugebėjot prisitaikyti prie visiškai pasikeitusių sąlygų tik rodo, kad ta pertrauka neturėjo jokios įtakos jūsų kompetencijai ir profesionalumui.
Tų žmonių neatleido. Jie patys išėjo. Vienam neturi, kitam gal turi. Bet du metai - tikrai nemažas laiko tarpas, kurio metu visko gali įvykti. O jei dar esi Aimeja nurodytų darbuotojų - " Problemų būdavo tik su tokiom, kurių išėjusių nelabai laukdavo nei darbdavys, nei kolektyvas" - kategorijoje, tai grįžimas po ilgo laiko tikrai yra sunkesnis, nei jis būtų po keletos mėnesių ar pusmečio. Iš asmeninės patirties žinau, kad keičiantis personalui, seniau dirbusių asmenybės apauga būtomis ir nebūtomis legendomis, dėl ko paskui prie to, kad tu turi iš naujo visiems įrodyti, kad "tu gali", tai dar turi ir dirbti visokiausiomis fantazijomis apaugusioje atmosferoje. Ir kuo tavo pareigos aukštesnės ar kuo daugiau žmonių nuo tavo darbo priklausomi, tuo daugiau tų fantazijų.
Ką noriu pasakyti - per tuos du metus tikrai dauguma nepatampa nemąstančiais zombiais ar negrįžta į mokyklinuko stadiją, bet tuos du metus tavo perspektyvos, tavo darbinis įdirbis, tavo padėtis kolektyve geriausiu atveju įšaldoma toje pačioje vietoje, blogiausiu - palaipsniui smunka žemyn. Kas reiškia, kad grįžusi tu ne tik kad turi šiaip vėl priprasti prie darbinio rėžimo, bet ir atkovoti tai, ką turėjai ir dar pasivyti tuos, kurie per tuos metus į priekį nušuoliavo. O tai reiškia maždaug tris metus profesinės stagnacijos. Tiems, kas dirba iš idėjos ir kam atlyginimo kilimas yra nereikalingas, nors gal ir malonus, gyvenimo dalykas, tai žinoma, kad dzin. Ar prieš, ar po, jie toliau eit neplanavo. Bet tiems, kas nori tiek profesiškai tobulėt, tiek ir finansiškai padėtį gerint, tie trys metai yra daug. O jei dar du ar daugiau vaikų, tai praktiškai mirtis bet kokiai karjerai toje pačioje darbovietėje, jei tu juos visus pilnai po du metus auginsi.
Nagla morda vėl grasinasi http://www.alfa.lt/s...aign=infoblokai
QUOTE(Monteverte @ 2016 08 31, 09:59)
Oho, kaip maloniai mane stebinate, šiandien jau antra dalyvė. Bet negi tik dabar tai pastebėjote?
kavos dar nebuvau išgėrusi iki galo. Na bet iš esmės, jei vos ne kiekvienoje ministerijoje betvarkė, ir vos ne kiekvieną dieną, tai čia jau ne Lietuva, o Meksika. Seime kaip čigonų tabore reikia policijos posto.
Papildyta:
QUOTE(Monteverte @ 2016 08 31, 10:03)
"...norės įsigyti dešimties ar penkiolikos metų senumo automobilį iš Vakarų Europos, per mokesčius turime padaryti taip, kad tas šlamštas nebūtų pas mus gabenamas, sakė jis."
ponas europarlamentaras bandys sau pravalyti aplinką nuo skurstančių lietuvių vaizdo. Kaip Indijoje, kastos, gal tuoj negalėsim kojos įkelt į ponų regėjimo lauką. Nesiskundžiu gyvenimu, bet naujesnio nei 10 metų automobilio negaliu sau leisti, kad ir labai noriu.Papildyta:
QUOTE(pikkolo @ 2016 08 31, 09:44)
Teko FB skaityti, kad dėl šios sutarties kariuomenė teisiasi jau 2 metus Manyčiau, kad prezidentei vertėjo eilinį sykį patylėti, nežinant visų faktų.
Manyčiau, kad prezidentei vertėjo eilinį sykį patylėti, nežinant visų faktų.teisiasi per tyliai
būdamas valdžioje negali rasti išeities iš taško pirkti 10, 20 kartų brangesnes, nei rinkoje, priemones. Viską užkrovė ant kitų galvų, teismo, kaip visi ir visada, juk patiems neduota mąstyt.
QUOTE(Hmmm... @ 2016 08 31, 10:02)
*Tų žmonių neatleido. Jie patys išėjo. Vienam neturi, kitam gal turi. Bet du metai - tikrai nemažas laiko tarpas, kurio metu visko gali įvykti. O jei dar esi Aimeja nurodytų darbuotojų - " Problemų būdavo tik su tokiom, kurių išėjusių nelabai laukdavo nei darbdavys, nei kolektyvas" - kategorijoje, tai grįžimas po ilgo laiko tikrai yra sunkesnis, nei jis būtų po keletos mėnesių ar pusmečio. Iš asmeninės patirties žinau, kad keičiantis personalui, seniau dirbusių asmenybės apauga būtomis ir nebūtomis legendomis, dėl ko paskui prie to, kad tu turi iš naujo visiems įrodyti, kad "tu gali", tai dar turi ir dirbti visokiausiomis fantazijomis apaugusioje atmosferoje. Ir kuo tavo pareigos aukštesnės ar kuo daugiau žmonių nuo tavo darbo priklausomi, tuo daugiau tų fantazijų.
**Ką noriu pasakyti - per tuos du metus tikrai dauguma nepatampa nemąstančiais zombiais ar negrįžta į mokyklinuko stadiją, bet tuos du metus tavo perspektyvos, tavo darbinis įdirbis, tavo padėtis kolektyve geriausiu atveju įšaldoma toje pačioje vietoje, blogiausiu - palaipsniui smunka žemyn. Kas reiškia, kad grįžusi tu ne tik kad turi šiaip vėl priprasti prie darbinio rėžimo, bet ir atkovoti tai, ką turėjai ir dar pasivyti tuos, kurie per tuos metus į priekį nušuoliavo. O tai reiškia maždaug tris metus profesinės stagnacijos. Tiems, kas dirba iš idėjos ir kam atlyginimo kilimas yra nereikalingas, nors gal ir malonus, gyvenimo dalykas, tai žinoma, kad dzin. Ar prieš, ar po, jie toliau eit neplanavo. Bet tiems, kas nori tiek profesiškai tobulėt, tiek ir finansiškai padėtį gerint, tie trys metai yra daug. O jei dar du ar daugiau vaikų, tai praktiškai mirtis bet kokiai karjerai toje pačioje darbovietėje, jei tu juos visus pilnai po du metus auginsi.
**Ką noriu pasakyti - per tuos du metus tikrai dauguma nepatampa nemąstančiais zombiais ar negrįžta į mokyklinuko stadiją, bet tuos du metus tavo perspektyvos, tavo darbinis įdirbis, tavo padėtis kolektyve geriausiu atveju įšaldoma toje pačioje vietoje, blogiausiu - palaipsniui smunka žemyn. Kas reiškia, kad grįžusi tu ne tik kad turi šiaip vėl priprasti prie darbinio rėžimo, bet ir atkovoti tai, ką turėjai ir dar pasivyti tuos, kurie per tuos metus į priekį nušuoliavo. O tai reiškia maždaug tris metus profesinės stagnacijos. Tiems, kas dirba iš idėjos ir kam atlyginimo kilimas yra nereikalingas, nors gal ir malonus, gyvenimo dalykas, tai žinoma, kad dzin. Ar prieš, ar po, jie toliau eit neplanavo. Bet tiems, kas nori tiek profesiškai tobulėt, tiek ir finansiškai padėtį gerint, tie trys metai yra daug. O jei dar du ar daugiau vaikų, tai praktiškai mirtis bet kokiai karjerai toje pačioje darbovietėje, jei tu juos visus pilnai po du metus auginsi.
* Ir kiek tokių atvejų būna? Na kad viskas kardinaliai pasikeistų darbovietėje būtent per tuos metus? Vienetai.
** Tai susiję ne su motinystės atostogomis, o aplamai su darbdavių požiūriu į moterį, jos vietą visuomenėje ir mažesnius atlyginimus bei prastesnes karjeros galimybes. O šiaip tai darbdavys privalo darbo vietą laikyti 3 metus, bet ne pareigas, tad natūralu, kad po ilgesnės pertraukus gali grįžti ir į žemesnes pareigas ir atlyginimą. Bet jei iki tol tavęs nevertino, tai vargu ar toliau vertins, ir atvirkščiai. Žinau realų atvejį kuomet vienas darbdavys persiviliojo darbuotoją iš kito darbdavio dar kol ji buvo motinystės atostogose ir net sutiko laukti tiek kiek reikės, nes ją labai vertino kaip specialistę.
O šiaip tai jau yra gana įprasta praktika - įsidarbinti VT, išeiti į dekretą, grįžus padirbti metus ar du ir išeiti į privatų sektorių.
QUOTE(mjforever @ 2016 08 31, 10:20)
kavos dar nebuvau išgėrusi iki galo. Na bet iš esmės, jei vos ne kiekvienoje ministerijoje betvarkė, ir vos ne kiekvieną dieną, tai čia jau ne Lietuva, o Meksika. Seime kaip čigonų tabore reikia policijos posto.
Papildyta:
"...norės įsigyti dešimties ar penkiolikos metų senumo automobilį iš Vakarų Europos, per mokesčius turime padaryti taip, kad tas šlamštas nebūtų pas mus gabenamas, sakė jis."
ponas europarlamentaras bandys sau pravalyti aplinką nuo skurstančių lietuvių vaizdo. Kaip Indijoje, kastos, gal tuoj negalėsim kojos įkelt į ponų regėjimo lauką. Nesiskundžiu gyvenimu, bet naujesnio nei 10 metų automobilio negaliu sau leisti, kad ir labai noriu.
Papildyta:
"...norės įsigyti dešimties ar penkiolikos metų senumo automobilį iš Vakarų Europos, per mokesčius turime padaryti taip, kad tas šlamštas nebūtų pas mus gabenamas, sakė jis."
ponas europarlamentaras bandys sau pravalyti aplinką nuo skurstančių lietuvių vaizdo. Kaip Indijoje, kastos, gal tuoj negalėsim kojos įkelt į ponų regėjimo lauką. Nesiskundžiu gyvenimu, bet naujesnio nei 10 metų automobilio negaliu sau leisti, kad ir labai noriu.Protingi žmonės ir nesimėto ant automobilių. Bakst ir viskas. Nubyra visa jo vertė, bet kur gi tai suprasti kažkokioms mordoms, kurie peka sau automobilius truputį už ne savo pinigus
QUOTE(BurmeSS @ 2016 08 30, 08:15)
vakaruose šeima gali išgyventi ir iš vieno vyro algos, net jei ta alga nesiekia vidutinės. Alga, išmokos vaikams, plius lopšeliai, kad ir nuo pusmečio, kad ir pusdieniui....
Oi ne... NO tai butu ne isgyvenimas, bet balansavimas ant isgyvenimo ribos. Ir kad leisti vaika nuo pusmecio, reiktu gauti ta vieta. Mes pavyzdziui savo dukrai negavom vietos gana ilgai. Gyvenom gerai ir is vienos mb algos (bet kalba tikrai neina apie vidudines pajamas). Bet nesu naivi ir zinau, kad daugelis suvargtu gyventi is vienos algos.
