As vakar parskridau is keliones po Kroatija-Juodkalnija. Juodkalnijoje praleidome savaite, o Kroatijoje as - savaite, o mano vyras ir vaikai liko dar vienai savaitei panardyti. Pirmos dienos Juodkalnijoje mums visiems sukele lengva soka. Net buvo uzejusi kazkokia agresijos banga

. Esame labai daug keliaujanti seima ir visuomet stengiames buti 'kuo arciau vietiniu'. Mano vyras is vis viso verslo reikalais ismaises ir tebemaiso pasauli. Tad atrode, niekas nenustebins, buvom labai pozityviai nusiteike. Mes skridome i Dubrovnika ir nuo ten issinuomota masina vaziavome i Juodkalnija. Butum tikriausiai niekada i Juodkalnija neissiruose, bet sia vasara isleidome penkiolikmete dukra atostogauti pas mokyklos drauges senelius, kurie vasaras praleidzia Juodkalnijoje, turi nama Kotoro ilankoje. Tad pagalvojom, kodel gi ne, reikia gi karts nuo karto didziaja pakontroliuoti

. Nuveze ja i miesteli salia Herceg Novi mudu su vyru ir jaunele dar pagalvojome, ka gi ji ten dvi savaites veiks: papludimys betoninis ir toks jausmas, kad jau daugyve metu nemates remonto. Ir ne tik papludimys. Bet su geriausia drauge visuomet yra kas veikti, taip ir buvo

Mes patys apsigyvenome Kotore. Senamiestis grazus, vaizdas i kalnus ir ilanka - nuostabus. Bet tik vaizdas... Taip ir nesupratau, kaip zmones renkasi Kotoro ilanka papludimio atostogoms? Susigrude kaip silkes tarp gatves ir vandes ant siauruciu, betoniniu, geriausiu atveju, akmenuotu papludimiu. Vanduo ilankoje nera pats svariausias. Jei nori kur 'pabegti' - tenka vingiuoti tuo vieninteliu, judriu vienos juostos keliu... Kadangi gyvenome Kotore, kasdien teko vaziuoti pro Budva. Mano vyras vokietis, priprates prie kulturingo eismo gatvemis, galvojau karta gatveje sustos ir is vis daugiau niekur nevaziuos: neileidzia, nepraleidzia, pypina is visu pusiu, pesciuju netoleruoja... Budva jam liko kaip keiksmazodis

. Sake jei as ir jaunele norim, tai galim vaziuoti, o jis i Budva kojos nekels

. Bet kiekvienam savo... Po dvieju dienu 'nervo' nusprendem, kad vis gi atostogos, nervinants geriau tikrai nebus, reikia i viska ziureti pozityviai, kitaip atostogos eis suniui ant uodegos. Juolab, kad musu keliones tikslas buvo pazintinis + palaipioti po kalnus, o ne gulineti papludimyje. Tad apvaikscioje Kotora, Tivat ir Sveti Stefan, likusias dienas vaziavom i Bar, Ulcinj (ramesni kurortai, nors ir 'grizimas i pareiti', bet man zymiau labiau patiko nei Tivat ir Budva...) Cetinje, Podgorica, Skadaro ezeras, dvi dienas laipiojom kalnais. Pries kelione susirasiau su vienu seimos verslo vynuogynu ar galetumem juos aplankyti prie Skadaro ezero ir tai buvo viena idomiausiu sios keliones patirciu. Ragavome ne tik vyno, paciu gamintu suriu, augintu figu, bet ir gavome is vaikinuko daug informacijos apie pacia Juodkalnija. Prie pacio Skadaro ezero grizome dar karta, vaziavome siauruciu keliu nuo Ulcinj iki Virpazar. Fantastika!
Kas nepatiko? Labai idomus turistu misinys: dalis suvaziavusi i gimtine atostogauti 'apsaugininku' (raumenuoti, tatuiruoti 'kalnai' prabangiomis masinomis) ir nuo ju neatsiliekantys, blizgucius megstantys rusai. Nepatiko tai, kad bent jau gausiai turistu lankomose vietose i akis labai krenta tas nepasotinamas pinigu troskimas. Pinigai, pinigai,pinigai... Daug privaciu papludimiu, uz kuriuos tikraja ta zodzio prasme lupamos nezmoniskos sumos. Nepatiko tai, kad naglai neatidavineja grazos, pastoviai tenka skaiciuoti. Kad vaziuojant autobusu isleidzia tave bet kur, nes vairuotojuj tingisi tave nuvezti iki tam tikros vietos (cia dukros patirtis)... Nepatiko maistas

)). Bet sudejus visus pliusus ir minusus nuosirdziai dziaugemes, kad apsilankeme. Pamatyti tikrai verta! Bet jei norite pagulineti prie juros, tai as asmeniskai rinkciaus Kroatija. Ir ne Dubrovniko rivjera, nes brangu, papludimiai taip pat nera ypatingi. Dubrovnikui pakanka poros dienu. Rinkciaus Makarska regiona, salas, Istrija... Zodziu, siauriau.