vadinasi esu labai laimingas žmogus, nes man šeima yra šeima, neįsivaizduoju, kad galėčiau jų nepriimti po gimdymo, neleisti paliest ar pabučiuoti, visi laukėm kartu pirmosios, laukiam ir antro, tiek anyta, tiek mama ir rūbelius perka ir pasiuvo kiek visko, numezgė ir šiaip, tikrai privalo būt tarp jų lygybė. Taip pat, prie šeimos lygiaverčiai ir mano brolis su vyro seserimis. Visokios ten draugės tai tikrai po mėnesio ateiti gali, bet tris mėnesius vaiko į rankas neduot paimti kitam žmogui atrodo keistai

juk namai, nėra sterili aplinka, šuo, mažesni broliai. laukas ir t.t., nemanau, kad į rankas paėmęs kitas žmogus užkrės kažkuo tokiu, ko pati iš aplinkos neparneštum, juk, nekvieti bomžų į namus
Man tik nesinori, kad kas nors be vyro žinotų, kada gimdau, nes savo pirmąją gimdžiau ilgai, tai
su vyru nekėlėm ragelio, tai tiek mama, tiek anyta, kaip išprotėję skambinėjo, kol tel išjungėm, tai ir dabar nenorėčiau, kad man šitaip besikankinat dar skambinėtų paklausti, ar dar nepagimdžiau, atrodo, nušaut už tokį klausimą galėčiau
ir dar, apie tai, kas nėštumo metu labiausiai nervina, tai kai pabaigoj, visi pradeda skambinėti ir
klausinėti, ar dar nepagimdei?
šiuo metu visi klausia, kaip jaučiuosi, ar nesunku, nu tai ir sunervina, pradedu juoktis ir atsakinėju pašaipiai, kad kaip jiems atrodo galiu jaustis, puikiai, nieko neskauda, krosus bėgioju ir šiaip visa laiminga, tai tada susigėsta ir nebeklausia daugiau nieko