QUOTE(Lapkričio aušra @ 2016 09 14, 18:55)
nusispjaut į tą apvaisinimą, palyginus su dabartiniu DK. Jokių vaikų nė nepasinorės tą DK panagrinėjus ir pagal jį dirbant.
Visai neseniai bendravau su paaugle, 15mete, apie apvaisinimą. Ji viena iš tų gimusių. Ji labai nesidžiaugia ir yra labai nelaiminga. Įsodino du- gimė ji viena. Sunkiai, neišnešiota. vienas įsodintas žuvo pirmom dienom. Konfliktų šeimoj yra, ir nemažai. Ji jaučiasi labai kalta jog gimė ji, jog tas embrionas yra ji. O va jei tas kitas, jei ne ji gal visi būtų patenkinti. Neša didžiulią naštą, negatyvą. Depresija. Ir čia gerai? Ne, niekas jos nekaltina, ji pati taip jaučiasi. Jaučiasi svetima, tas nenatūralus pradėjimas ją labai slegia. Slegia to antro nebuvimas. Šeimoms susilaukti yra viena, uslauktiems visa tai priimti ir su tuo gyventi- visai kita.
Visai neseniai bendravau su paaugle, 15mete, apie apvaisinimą. Ji viena iš tų gimusių. Ji labai nesidžiaugia ir yra labai nelaiminga. Įsodino du- gimė ji viena. Sunkiai, neišnešiota. vienas įsodintas žuvo pirmom dienom. Konfliktų šeimoj yra, ir nemažai. Ji jaučiasi labai kalta jog gimė ji, jog tas embrionas yra ji. O va jei tas kitas, jei ne ji gal visi būtų patenkinti. Neša didžiulią naštą, negatyvą. Depresija. Ir čia gerai? Ne, niekas jos nekaltina, ji pati taip jaučiasi. Jaučiasi svetima, tas nenatūralus pradėjimas ją labai slegia. Slegia to antro nebuvimas. Šeimoms susilaukti yra viena, uslauktiems visa tai priimti ir su tuo gyventi- visai kita.
Argumentas niekinis, nes dauguma depresija serganciu vis tik yra gime naturaliu budu. Ir kur garantija, kad ta mergaite jaustusi kitaip, jei jos mama butu su dvyniais pastojus naturaliai, ir vienas vaizius butu isciose zuves?