persedau

apie didelius hamamus ir apie naminius kalbeti kaip apie ta pati labai sudetinga. cia kaip lyginti kaimiska pirti su namuose irengta pirtele. jei tarkim visa gyvenima esi mates tik rastines pirteles ant kudros kranto ir kazkas pameta nauja minti, kad jis tures pirtele rusyje, tai galima ua galvos susiimti - nei tau rastu, nei tau kudros, nei tau sulinio vandens ir dar biesas zino kas ir kaip, nes as ne specas ir ne megeja pirciu tokiu.
taip ir su hamamu. jau rasiau, kad dalykai beveik nelyginami ir neverta to daryti. principas tas pats, bet igyvendinimas kitas. kaip ir pirteles namuose, taip ir tokie hamamiukai, atsirade su laiku, nemanau, kad seniau tokie budavo kiekvienoje trioboje.
viesi tikrieji hamamai, tai statiniai su keliomis patalpomis, darbuotojais, paslaugomis. pacios matete, kad tai, ka imeciau, visai ne tas. esme gal butu prausimosi principe. suolai, sieneles ir dubuo tuose mano mazuose hamamuose is marmuro buvo. ant tu suolu pili karsta vandeni, vanduo sildo dubeni, oras ir vanduo sieneles. viskas greit susyla ir neatvesta staiga, nes vis uzpili karsto vandens ir prausiantis irgi silta naudoji. principas paprastas, bet veikia.
tas akmeninis stalas is principo reikalingas masazams. atsiguli, raumenys susyla, atsipalaiduoja, pasirengia masazui. masazisto nebus, nors mintis ir gera

hamamas, tai is principo yra pirtis. tokioje vietoje anksciau ir skurdziai galedavo praustis, nes nemokamai budavo. o stai paslaugos: masazai, pilingai ir t.t., net ir tais laikas, nemokamai nebuvo atliekamos. stai ir pas mane jei butu, tai ta skurdzioji dalis

pilinga pati kazkaip pati gal...