Vėdinimas 9

Paviršutiniškai žiūri, jei manai kad dėl "kelių laipsnių". Aš čia įžiūriu nesiskaitymą su partnerio nuomone, nepagarbų bendravimą ir pan. Aišku, mano įžvalgos iš to, kaip aprašei bendravimą, įtariu, kad jis šiek tiek kitoks, tad ir išvados kistų atitinkamai. Aš normalia žmona laikau tą, kuri sugeba išlikti oria, priversti vyrą skaitytis su savo nuomone. Aš asmeniškai labiausiai vertinu tarpusavio pagarbą, jei pradėtų nosį prieš mane riesti, pats saviškę palikčiau. Stengiuosi neleisti to paties ir sau.

O dėl grindinio reguliavimo, ankščiau ir aš galvojau, kad tai kosmosas. Bandžiau sukioti išskaičiuodamas pagal kilpų ilgius, bet neaišku po kiek sukti. Tad sukiojau pagal rastus patarimus internete, kol vieną kartą nekilo mintis susireguliuoti pagal grįžtamų kontūrų temperatūras. Lengviausia tai padaryti su termovizoriumi, nors nesudėtinga ir su lazeriniu termometru. Su jo pagalba įtariu susireguliuosi sau kilpas idealiau, nei tai padarytų santechnikas ar elektronika. Tik laiko užtruks, nes po kiekvienos kilpos pasukiojimo, reikia palaukti kol viskas stabilizuosis.
Papildyta:



Vasarą apie 80% - ~250m³/h

Rudenį, pavasarį ir dabar apie 50% - ~ 150m³/h

Žiemą, per didesnius šalčius sumažinu ir daugiau, būna iki ~30% - ~120m³/h

Namo kubatūra apie 380m³.

Beje, vaikis klausė ar naudoju ortakio uždarymą į svetainę nakties metu. Tas tai taip, naudoju, bet neparašiau, kad tai neįtakoja oro srauto, jis pas mane nemažinamas, užtat miegu gaiviame ore . Gal beje, tai turi įtakos tam, kad man komfortiška miegoti ir aukštesnėje nei 22°C temperatūroje. Įtariu, esmė ne temperatūroje, o oro gaivoje, kurią jaučiame. Jei būtų prastas vėdinimas, gali būti, kad ir man vėsiau patiktų.

Paviršutiniškai žiūri, jei manai kad dėl "kelių laipsnių". Aš čia įžiūriu nesiskaitymą su partnerio nuomone, nepagarbų bendravimą ir pan. Aišku, mano įžvalgos iš to, kaip aprašei bendravimą, įtariu, kad jis šiek tiek kitoks, tad ir išvados kistų atitinkamai. Aš normalia žmona laikau tą, kuri sugeba išlikti oria, priversti vyrą skaitytis su savo nuomone. Aš asmeniškai labiausiai vertinu tarpusavio pagarbą, jei pradėtų nosį prieš mane riesti, pats saviškę palikčiau. Stengiuosi neleisti to paties ir sau.

Viskas pas mus yra gerai bet temperatūros daugiau nekelsiu:)

O dėl grindinio reguliavimo, ankščiau ir aš galvojau, kad tai kosmosas. Bandžiau sukioti išskaičiuodamas pagal kilpų ilgius, bet neaišku po kiek sukti. Tad sukiojau pagal rastus patarimus internete, kol vieną kartą nekilo mintis susireguliuoti pagal grįžtamų kontūrų temperatūras. Lengviausia tai padaryti su termovizoriumi, nors nesudėtinga ir su lazeriniu termometru. Su jo pagalba įtariu susireguliuosi sau kilpas idealiau, nei tai padarytų santechnikas ar elektronika. Tik laiko užtruks, nes po kiekvienos kilpos pasukiojimo, reikia palaukti kol viskas stabilizuosis.
Turiu termovizoriu seek thermal compact , va dar vakar gavau seek thermal pro dar didesnes didesne , reiskias pazaisti su gryztamu

Vasarą apie 80% - ~250m³/h
Vasara 300 m3
Rudenį, pavasarį ir dabar apie 50% - ~ 150m³/h
165m3
Žiemą, per didesnius šalčius sumažinu ir daugiau, būna iki ~30% - ~120m³/h
115 m5
Namo kubatūra apie 380m³.

Namo kubatura irgi apie 360-380m3

Su termovizoriumi, paprasčiau nei paprasta. Bandžiau filosofuoti tuo klausimu, tai prifilosafavau, jog sureguliavus, kad visų kilpų grįžtamo t° būtų vienoda, pasieksim idealų balansą.

Tik pradžiai pareguliuok, po to praėjus kokiam pusvalandžiui vėl ateik pareguliuoti, dar po pusvalandžio vėl pareguliuok, nes sunku nutaikyti, po kiek sukti reikia, o po kiekvieno vienos kilpos pasukiojimo temperatūros pakinta visose kilpose ir nusistovi tik po tam tikro laiko. Beje, kai reguliavau, gaudžiau, kada ŠS veikia, tad man reguliavimas kelias paras užtruko nors darbo laikas trumpas, per kartą priėjus kokias 5min sugaišti.

Tiesa, pradžiai padirbus prie visų pilnai atsuktų kilpų reikia surasti pačią vėsiausią, ją pasižymėti ir jos neliesti, prisukant visas kitas derinantis prie tos buvusios šalčiausia, plius aš dar vonios kilpą palikau pilnai atsuktą, tad pas mane pilnai atsuktos dvi kilpos ir tik vienos kilpos (vonios) grįžtamo srauto temperatūra aukštesnė už likusių kilpų.

Kiek kainavo tikrai nepasakysiu, nepamenu, reikalingi komponentai kaip ir aiškūs, viską kitą dariau pats. Vietos grubiai užima per aušintuvo ilgį, taip pat reikia žiūrėti filtro dėžės dydį. Aš naudoju kišeninį, tai dėžė pakankamai didelė.
Pavasarį, rudenį ir žiemą varinėju 190 kub.m., tik darbo dienomis, nuo 9.00 iki 16.00 sumažinu iki 110 kub.m. Namo kubatūra iki juodlubių 480 kub.m. Namuose suminė ištraukiama temperatūra tarp 21,5 ir 22,5. Svetainė apie 23-24 (čia į temą apie temperatūrą). Rekupas ir ŠS stovi nešildomam garaže, garažas termiškai pilnai atskirtas.
Kadangi neperseniausiai visi dalinoi sąnaudom tai pasidalinsiu ir aš. Nežinau kaip pas jus, bet mano žmona mėgsta labai karštą vandenį. Kadangi turiu recirkuliaciją, tai seku grįžtančio temperatųrą, ji virš 45C.
Turiu atskirą skaitiklį visai katilinei (ŠS, rekupas, vadens nugeležinimas su minkštinimu, taip pat 2 papildomi cirkuliaciniai, vieną valdo rekupas pagal poreikį, kitas šildymui veikia pastoviai, nes naudoju buferinę talpą 300l)
Gruodžio sąnaudos 500kWh, lapkritis 379kWh. Mėnesiai be šildymo ir vėsinimo: gegužė 203 kWh, rugpjūtis 200kWh, rugsėjis 206kWh. Iš jų rekupas sudaro apie 30kWh mėn.
ŠS Energysave11kWh. Gyvenam tryse.

Palyginimui 100kvm namas, tūris 300 kub.m. rekūpas lietuviškas, pečius Energysave 6kW modifikuotas. Palaikoma 21-22 pagal istraukiama. Gyvena dviese. Lapkritis 337kWh, gruodis 401kWh. Tik sildymas su cirkuliacija ir karstas vanduo.






Papildyta:

Tėvams dariau tą patį, tik šaudžiau vaikų lazeriniu termometru

Kiek kainavo tikrai nepasakysiu, nepamenu, reikalingi komponentai kaip ir aiškūs, viską kitą dariau pats. Vietos grubiai užima per aušintuvo ilgį, taip pat reikia žiūrėti filtro dėžės dydį. Aš naudoju kišeninį, tai dėžė pakankamai didelė.
Pavasarį, rudenį ir žiemą varinėju 190 kub.m., tik darbo dienomis, nuo 9.00 iki 16.00 sumažinu iki 110 kub.m. Namo kubatūra iki juodlubių 480 kub.m. Namuose suminė ištraukiama temperatūra tarp 21,5 ir 22,5. Svetainė apie 23-24 (čia į temą apie temperatūrą). Rekupas ir ŠS stovi nešildomam garaže, garažas termiškai pilnai atskirtas.
Kadangi neperseniausiai visi dalinoi sąnaudom tai pasidalinsiu ir aš. Nežinau kaip pas jus, bet mano žmona mėgsta labai karštą vandenį. Kadangi turiu recirkuliaciją, tai seku grįžtančio temperatųrą, ji virš 45C.
Turiu atskirą skaitiklį visai katilinei (ŠS, rekupas, vadens nugeležinimas su minkštinimu, taip pat 2 papildomi cirkuliaciniai, vieną valdo rekupas pagal poreikį, kitas šildymui veikia pastoviai, nes naudoju buferinę talpą 300l)
Gruodžio sąnaudos 500kWh, lapkritis 379kWh. Mėnesiai be šildymo ir vėsinimo: gegužė 203 kWh, rugpjūtis 200kWh, rugsėjis 206kWh. Iš jų rekupas sudaro apie 30kWh mėn.
ŠS Energysave11kWh. 

Mano irgi tipo energysave 11 kw, tik ne toks lipdukas:)kokia minimale el galia dirba pas tave?cirkuliacinio koki koki greiti uzdejes, as kiek ziurejau ant monitoringo tai Cop geresnis prie medium cirkuliacinio greičio tai yra 1.37 m3 i val, ant minimum ciekuliacinio nejo pabamdyti ,meta klaida per mazas srautas ir issijunge

Uošvys namą statės prieš kažkur 10 m., gana prabangų, tai ant projekto ir medžiagų tikrai netaupė, bet tuo metu ir energetiniai namo reikalavimai buvo kitokie. Manau, kad tas lovos "kaitimas" dėl šildomų grindų buvo tik jo fantazija
Dėl tinkančios T - vienas gali su pižama po stora kaldra miegoti, ir sakyti, kad 16C miegamajame normalu, o kitas užsiklojęs minimaliai - tada ir T reikalinga aukštesnė. Todėl tinkama T miegamajame kiekvienam gali skirtis ženkliai, bet gyvenamajame kambaryje visų poreikis temperatūrai daug vienodesnis, nes čia apsirengę būname žymiai vienodžiau ("tik" nuo šortų iki megztinių ).

Kompresoriaus COP vienareikšmiškai geriausias prie didžiausio cirkuliacinio galingumo, bet jei vertinti bendrą elektros suvartojimą, ne tik kompresoriaus, tada jau individualiai skiačiuoti reikia, nes ir cirkuliaciniai būna įvairių energetinių klasių (C, A, A+).

Kadangi grindinio šildymo cirkuliacinis pas mane dirba nuolatos ir net kompresoriui stovint rija elektros energiją, tai jo galią pastačiau maždaug vidutinę, o vandens pašildymui pastačiau atskirą cirkuliacinį, kurio galia nustatyta ant maksimumo. Šis cirkuliacinis vis tiek dirba tik karšto vandens ruošimo metu, tad taip nustatęs, elektros prisuksiu minimaliai daugiau, o karštas vanduo bus paruoštas iki aukštesnių temperatūrų, bei geresniu COP`u.

Kodėl tik, galima ir dar mažiau ;).



Nebūtinai. Seniau sklandė mitas, kad šildomos grindys kelia dulkes. Man tai buvo nesuprantama, nes konvekciniai radiatoriai net iš pavadinimo matosi, kad yra konvekciniai, t.y. skirti sukelti oro srautų judėjimą, o grindinis šildymas šildydamas dideliu plotu ir mažesnėmis temperatūromis, oro judėjimą turėtų kelti ženkliai mažesnį.

Tada, man rodos Edas paaiškino, jog kai grindinis šildymas yra išvedžiotas po baldais, tas plotas, atlieka kaip ir termoizoliatoriaus funkciją, tad oras sušildomas labiau nei visur kitur, jis plečiasi ir veržiasi lauk iš po baldų išsinešdamas ir didžiulius dulkių kiekius, nes po baldais dulkės paprastai neišvalomos. Būtent todėl, pav. po virtuvės baldais rekomenduojama grindinio šildymo nevedžioti.

Vis tik, nors Edo paaiškinimas iš tikrųjų teisingas, bet jis realiai gali veikti tik ten, kur grindų temperatūra užkeliama juntamai, taigi žemesnės energinės klasės name. Mano name nepastebėjau absoliučiai jokios įtakos dulkių išnešimui iš po baldų. Dulkių kiekio skirtumo neužfiksavau nei vasarą nei žiemą.

Bet grįžtant prie lovos. Jei jau grindinis sugeba net dulkes iš po baldų išstumti, tai akivaizdu, kad temperatūra ten turi sukilti daug stipriau nei visur kitur, atitinkamai, gali būti, kad net ant lovos atsigulus tas skirtumas gali jaustis.

Teko bendrauti su vienu žmogumi išsivedžiojusiu grindinį šildymą kotedže, tai sakė, kad gyvenime daugiau grindinio nevedžios, kad tai blogiausias jo gyvenimo pasirinkimas, niekam jo nerekomenduoja. Aš laikau, kad tai geriausias mano pasirinkimas. Tad kur tas skirtumas, darantis tą patį produktą ir labai patraukliu ir labai nepatraukliu? Aš matau tik vieną atsakymą - namo šiluminės energijos poreikis. Kai grindys sušildomos vos vienu kitu laipsniu ir tos šilumos visai nesijaučia, tad ant grindų užlipęs nesuprasi, jis veikia ar ne, tai bus idealiausias šildymo būdas namuose, bet jei galios reikia išskirti daugiau, tai jau pradeda sklandyti gandai apie grindinio šildymo blogį, kurie mano manymu gali turėti ir bent jau dalelę pagrindo.

pas mane toks kaip pas tave, tai su nauju softu dirba maziausiai 1400w, su senu softu 900w, nustates ant medium greicio, jei padarai ant small tada meta klaida, kad neuztenka srauto, o kur ta monitoringa ziurejai?

Kodėl tik, galima ir dar mažiau ;).


Nebūtinai. Seniau sklandė mitas, kad šildomos grindys kelia dulkes. Man tai buvo nesuprantama, nes konvekciniai radiatoriai net iš pavadinimo matosi, kad yra konvekciniai, t.y. skirti sukelti oro srautų judėjimą, o grindinis šildymas šildydamas dideliu plotu ir mažesnėmis temperatūromis, oro judėjimą turėtų kelti ženkliai mažesnį.

Tada, man rodos Edas paaiškino, jog kai grindinis šildymas yra išvedžiotas po baldais, tas plotas, atlieka kaip ir termoizoliatoriaus funkciją, tad oras sušildomas labiau nei visur kitur, jis plečiasi ir veržiasi lauk iš po baldų išsinešdamas ir didžiulius dulkių kiekius, nes po baldais dulkės paprastai neišvalomos. Būtent todėl, pav. po virtuvės baldais rekomenduojama grindinio šildymo nevedžioti.

Vis tik, nors Edo paaiškinimas iš tikrųjų teisingas, bet jis realiai gali veikti tik ten, kur grindų temperatūra užkeliama juntamai, taigi žemesnės energinės klasės name. Mano name nepastebėjau absoliučiai jokios įtakos dulkių išnešimui iš po baldų. Dulkių kiekio skirtumo neužfiksavau nei vasarą nei žiemą.

Bet grįžtant prie lovos. Jei jau grindinis sugeba net dulkes iš po baldų išstumti, tai akivaizdu, kad temperatūra ten turi sukilti daug stipriau nei visur kitur, atitinkamai, gali būti, kad net ant lovos atsigulus tas skirtumas gali jaustis.

Teko bendrauti su vienu žmogumi išsivedžiojusiu grindinį šildymą kotedže, tai sakė, kad gyvenime daugiau grindinio nevedžios, kad tai blogiausias jo gyvenimo pasirinkimas, niekam jo nerekomenduoja. Aš laikau, kad tai geriausias mano pasirinkimas. Tad kur tas skirtumas, darantis tą patį produktą ir labai patraukliu ir labai nepatraukliu? Aš matau tik vieną atsakymą - namo šiluminės energijos poreikis. Kai grindys sušildomos vos vienu kitu laipsniu ir tos šilumos visai nesijaučia, tad ant grindų užlipęs nesuprasi, jis veikia ar ne, tai bus idealiausias šildymo būdas namuose, bet jei galios reikia išskirti daugiau, tai jau pradeda sklandyti gandai apie grindinio šildymo blogį, kurie mano manymu gali turėti ir bent jau dalelę pagrindo.

Pamatavau savo salono grindu vinilo temperatūra 23-23.2c  termometras oro rodo 22.3c

11kW ŠS ? Orginalus, koks tavo namo bendras namo šilumos poreikis? Koks maksimalus galingumas namo šildymui reikalingas? Mano namui apie 2,15kW, kažkaip primetinėjau, kad tavo naujasis namas bus artimesnis šiems skaičiams. Tiesa, čia orinukas ar geoterminis? Jei orinukas tai tuomet viskas savo vietose.

Min galia kiek maciau apie 1,1 kW, max apie 3,6 kW. Kadangi grindiniam yra atskiras cirkuliacinis, tai peciaus cirkuliacinio nelieciau. I grindis eina apie 1 m3.