ar KT nuodemė?

Apuokas, įtariu, kad kaip tik ir eini teisingu keliu, jei tau nesvarbu kokia bažnyčia, o ir kodėl turi rūpėti, juk Dievas visur, o eini ten kur jo lyg ir "sankaupa"daugiau bendraminčių, ir kunigo asmenybė svarbu, juk jo interpretacijų klausomės.

Yra toks posakis, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kai žmogus eina iškelta galva būtent dėl to, kad kažko nežino ir žinoti nenori, iš šalies atrodo kiek keistokai... Kai aš kur nors einu, man kažkaip natūraliai norisi žinoti kur ir dėl ko. Keista, kad kai kam tokie klausimai nekyla.

Suprantu, kad tau labai norisi mane įtikinti, kad aš į bažnyčią ėjau dėl nuotraukų, bet tau nepavyks
Kol ant bažnyčios durų nebus iškabos ,, nesuprantantiems/netikintiems nuo -iki,, aš ten eisiu iškelta galva O kai atsiras- eisiu pasidomėti keli žmonės ten eina

Niekuo Tavęs įtikinti aš nenoriu, juolab kad apie savo ėjimą dėl nuotraukų esi pareiškusi pati ir nematau reikalo tuo abejoti. Bet tema čia toli gražu ne apie vestuves. Bažnyčia yra ne pastatas su kokiom nors teigiamom energijom, kur pakanka ateiti pasėdėti, o visų pirma bendruomenė - be jos krikščionių bažnyčia netenka savo esmės. Man nesuprantama, kaip galima veržtis į tam tikros bendruomenės, kurios gyvenimo būdas tau svetimas, o nuostatoms nepritari arba pritari tik iš dalies, ir reikalauti, kad būtų suteikiamos neva tau priklausančios paslaugos (sakramentai, palaiminimai ir t.t.). Svečių teisėmis - prašom, kodėl gi ne, bet jei vadini save kataliku, liuteronu ar pan., turi kažkaip apčiuopiamiau reikštis tas buvimas bendruomenės dalimi. Priešingu atveju bažnyčia ir "mano tikėjimas" yra du tarpusavyje nesusiję dalykai. Kam tie priekaištai Bažnyčiai? Tegu ji gyvena sau, o jai nepritariantieji - sau. Visais laikais taip buvo ir nereikia norėti, kad kažkas iš esmės pasikeistų dabar. Esam laisvi rinktis, o pagal savo sąžinę - ir neapgaudinėti nei savęs, nei aplinkinių.

aš priekaištų turiu labai mažai kam ir jau tik ne bažnyčiai.
o tuokiausi bažnyčioje tikrai ne dėl nuotraukų ir puikiai supratai, kad taip sakydama tiesiog nusileidau tavo įkalbinėjimams o kas dėl bažnyčios kaip bendruomenės, tai man bažnyčia- Dievo namai, o tikinčiųjų bendruomenė mano gyvenime vaidmens neturi, gal per retai joje lankausi.
Kad būtų į temą pasakysiu, kad kontraceptikų aš nevartoju

O tiesiog laikymasis dietos? O jei nosytė operuojama ne todėl, kad į žvaigždės panaši būtų, bet kai ji itin neproporcinga ir trukdo gyventi (psichologinės problemos, fiziologinės ir t.t.) Kraštutinumai bet kokiu atveju blogai, bet vat viduriukas tam tikrais klausimais yra kaip suprantu. Makiažas taip pat gali būti tam tikra "maskavimo" ar "pasikeitimo" priemone, juo galima ir į žvaigždę panašėti nors šiek tiek Ir plaukus vat moterys dažo ir auskarus veriasi. Visa tai yra tam tikras (didesnis ar mažesnis) "nukrypimas nuo Dievo plano". Bet ar tai nuodėmė?

"Nutolsti nuo Dievo..." O kas matuoja kiek labai nutolai? Jei pats žmogus, tai labai subjektyvu pasidaro...

Aš rašiau, kad požiūris nesutampa "kai kuriais klausimais..." Yra skirtumas, kai pagalvoji Bet vistiek, panašu, kad "viskas arba nieko". Tai jau gal tada geriau liksiu prie savo, nes kol kas ne viskas man priimtina.



Kokie priekaištai? Tai ne priekaištai, tai abejonės, svarstymai, bandymas suvokti Negi tai blogai? Natūralu klausti "Ar galiu pasitikėti institucija, kuri tiek kartų akivaizdžiai klydo?" (na, čia tiesiog iš paskutinių diskusijų toks klausimas iškilo) Ar ne? Negi tai priekaištas? Jei mano vidinis "balsas" man sako, kad tai normalu ir ne nuodėmė, o Bažnyčia sako priešingai, negi nėra natūralu klausti ir ieškoti logiško atsakymo?

Klausti, ieškoti, abejoti ir t.t. - žinoma natūralu. Tik bėda ta, jog mūsų katalikiškoje Lietuvėlėje daugeliui "tikinčiųjų" ir taip viskas neva pernelyg aišku. Nenoriu aš čia suplakti kelių temų į vieną, bet kai pvz. žmonės eina tuoktis į bažnyčią dėl jaukesnės aplinkos ir dar iškoneveikia kunigą, jei šiam pasirodo, kad pora nėra pakankamai pasiruošusi priimti Santuokos sakramento, tai man toks vaizdas, kad, taip sakant, ieško, ko nepametę. Panašiai yra ir su tais pačiais kontraceptikais - jei kategoriškai laikaisi nuomonės, kad jie nėra nuodėmė, tai gali kas ir kuolą ant galvos tašyti, vis tiek nuomonės nepakeisi (čia kalbu apskritai, o ne apie Tave ). Ir tai iš tikrųjų yra ne kas kita kaip priekaištai bažnyčiai - neva jei ne šis konkretus draudimas, tai aš kone šventasis ir jau patapčiau tokiu giliai praktikuojančiu krikščioniu, kad ne tas žodis. Juk ne - net jei bažnyčia prabraukytų pusę (tą, kuri visiems labiausiai kliūva) savo draudimų, žiūrėk imtų ir ta likusioji pataptų perdaug nepatogi ir suvaržanti. Kas sakė, kad krikščionybė turi būti patogi? Bet kažkaip krikščionys vis neišmiršta, ir tų "nepakeliamų reikalavimų" laikosi, ir vargo nemato. Problema kažkodėl daugiausia tiems, kuriems mažai ir terūpi vidinė krikščionybės pusė, tik tiek, kad per tas porą didžiųjų metų švenčių apsilankius bažnyčioje sąžinėje vis dėlto sukirba, jog kažkas čia gal ir ne visai taip su tuo mano tikėjimu. O tie, kuriems kirba dažniau, vienokius ar kitokius atsakymus sau randa ir be nuolatinio bažnyčios kritikavimo.
Papildyta:

Apie kiekvieną atvejį galima kalbėti ilgai ir nuobodžiai, tiesiog Biblija leidžia suprasti, kad žmogui kūnas duotas tam, kad juo rūpintumėmės, o vaisingumo dovana sakyčiau gerokai skiriasi nuo higienos ar stiliaus.
Papildyta:

Na po mirties manau būsim pakankamai objektyviai "suskaičiuoti", o kol kas turim tokias priemones, kaip protas, sąžinė, nuojauta, kad ir tas "vidinis balsas" ir t.t., kas turėtų padėti įsiklausyti į Dievo valią.
Papildyta:

Tikriausiai veltui pusė Biblijos parašyta būtent apie bendruomenę... Kodėl tai, kad bažnyčia - Dievo namai, pripažįsti, o kad "ten, kur susirenka du ar trys mano vardu, ten ir aš esu tarp jų" - jau nebe? Bažnyčioje kaip pastate Dievo nėra daugiau nei tame kambaryje, kuriame dabar sėdi, nes Dvasiai sienų papraščiausiai nereikia.

Gal nelabai tikiu žmonėmis? Ir juk nesakau, kad nepripažįstu- sakau, kad man tai nėra taip svarbu.

Žinoma Turbūt todėl labai retai ir užsuku į bažnyčią. O ne bažnyčioje tuokia kiek žinau reformatų kunigai

Na kraštutinumų visur būna, bet ne visi juk žmonės tokie Aš tikrai nelinkusi išvaryti iš bažnyčios silpnesnio (vertinant iš stipriųjų varpinės) tikėjimo žmonių, tuos kurie savo širdyje turi šilumą, tiki, kad tai Dievo šiluma.

Nežinau, visos temos neskaičiau, gal jau kas nors apie tai rašė, bet man rodos KT nuodėmės esmė ne tiek tame, kad neleidžia įvykti apvaisinimui ir pan., bet tai, kad žmogui leidžia išpuikti manyme, jog gali pats kontroliuoti savo kūną (t.y. dabar nenoriu ovuliacijos, tai jos ir nebus, pagersiu tabletyčių). Natūralus planavimo būdas neleidžia įsijausti į tą vaidmenį (nesikišama į natūralią organizmo veiklą), o mechaninės bei cheminės priemonės didesne dalimi taip.

Įdomi nuomonė

100 % pritariu