Vaikų auklėjimas 7-10 metų

Tam, kad nustatyti kaip taisyti vaiko blogą elgesį, pirmiausia reikia žinoti priežastį. Bent jau mūsų šeimoje seniai aišku, kad jei vaikas elgiasi netinkamai, tai rodom netinkamą pavyzdį mes patys suaugusieji. Su vyru dviese sėdim ir ieškom kur ir ką darom ne taip, kad vaikas jau susiformavo vienokį ar kitokį elgesio modelį. Dar nebuvo tokio atvejo, kad nerastume ką patys suaugusieji darom ne taip. Kai surandam, tai tuomet sukuriam planą kaip tą elgesį taisyti. Bet svarbi taisyklė, numeris vienas, tai patys pripažįstam, kad tai nuo mūsų ir taisymo plane dalyvaujam visi. Visi dalyviai yra skatinami, visi yra baudžiami, vienas kitąe kontroliuojam, kol pasiekiame norimo tikslo, ne tik vaikuose, bet ir mumyse, tėvuose. Suprasti tai, pripažinti tai, ypač pirmą kartą, nėra lenva.

Vyresnėliai jau puikiai ir patys žino, kad kiekvieno žmgaus elgesys formuoja jo aplinkos elgesį su mumis pačiais. Jiems tai gerai matosi ant mažojo broliuko, kuris vienas prie vieno kartoja išdaigėles. Ir kai būna nepatenkinti jo elgesiu, jie jau patys pasako vienas kitam, kad va nuo tavo tokio ir tokio elgesio turim tokia pasekmes:)

pas mus seimoje irgi taip,ieskome priezasties,patys savyje

RamuneM, man labai idomi pasirode jusu seimos praktika. Ir ne is dangaus vaikai mokantys prisiimt atsakomybe patampa, o is didelio visos seimos darbo. Turbut nelengva tai buvo pasiekti, ypac su vresniaisiais vaikais. Kokia buvo viso to pradzia? Pokalbiai tarpusavyje, o paskui su vaiku? Niekada impulsyvus noras sudrausmint dar visko gerai kokia valanda neapgalvojus neapimdavo? Ka tokiu atveju daryt, juk kol nuspresi kame cia beda, kol isanalizuosi visa situacija, vaikas jau ir pamirs apie ka cia snekama. Kai isivaziuoji ir vyresnieji duoda pavyzdi tai jau suprantu, kad yra visai kitaip. Bendrai snekame apie siek tiek vyresnius vaikus... tikrai geras pavyzdys


OFFTOPIC, vaizgante, nu i sena kerepla as tikrai nepanasi, bet ir mokykla ne pries metus ar du pabaigta greit ir bakalaura prie sirdies glausiu. parodijavau save, ne ka kita, taigi prie mano zargoniskos kalbos neverta kabinetis, daug kam ji patinka, upa pakelia

Pirma pradžia buvo tada, kai dukriukei buvo maždaug 3 metukai. Gyvenome tuomet daugiabutyje ir einant į lauką, ji lauko duris ėmė atidarinėti kojomis. Vieną kartą perspėjau, kad taip negalima, antrą, bet jokios reakcijos. Pradėjau galvoti kas čia tokio atsitiko jai, iš kur tokį dalyką išmoko. O pasirodo iš manęs Nespardau aš durų, bet kai eidavome į lauką ir reikėdavo nusinešti mažesniojo broliuko vežimėlį, jį patį ir dar visišką pupą dukriukę, tai visuomet duris atidarydavau sau keliu, nes rankos užimtos. Ji tai matė ir išmoko, tačiau išmoko savaip ir naudojo ne tam, kad palengvinti sau, kai rankytės užimtos, bet visuomet. Va tada ir pradėjau stebėti savo vaikų elgesį ir ieškoti kaip pataisyti padarytas klaidas. Daug čia dar nesikalbėjom, paprasčiausiai pasakiau, kad mano rankytės būdavo užimtos ir taip sau padėdavau. bet aš dariau neteisingai. Reikia kitaip. Ją pamokiau ir paprašiau, kad ir man padėtų. Jei vėl darysiu neteisingai, kad perspėtų. Su dideliu noru ji stebėjo mane ir kartais specialiai darydavau klaidą, kad ji galėtų mane perspėti. Aš visaip atsiprašinėdavau, pagirdavau ir sakydavau, kad vienas kitam taip padedam taisyti savo klaideles. O toliau viskas vyko pagal situacijas ir pnš.

Jei iškildavo problema, kurios dar nesu apgalvojusi, visiškai nauja, tai ir palaukdavau kol ji vėl pasikartos, o per tą laiką jau būna apgalvota. O jei nepasikartoja, vadinasi tai buvo vienkartinė klaida. Kam to nepasitaiko

Kartais kai kurias situacijas prisimenam, kai vakarais darom dienos apmąstymus. Mes kiekvieną vakarą darom savotišką atgailą. Pasidžiaugiam tuo kas pasisekė ir pasikalbam apie dienos nesėkmes. Tai jau tapo šeimos ritualu, be kurio sunkiai išgyvenam.

Šiaip, tai tikrai nelengvas darbas ir reikalauja didelės kantrybės, bet nieko naujo ir nepasakysiu, nes visos puikiai žinom, kad be kantrybės, nieko nepasieksim

Pas tokia problema: kai reikia priimti savarankišką sprendimą, dažniausiai vieną iš dviejų, kurių abu viliojantys, manoji pradeda verkti ir įsiverkia iki raudojimo "mama nežinau ką daryti".Patarti nenoriu, nes turi pati apsispręsti , ko nori, bet jos raudančios irgi gaila

Tai ir suaugusiam sunku tokiose vietose. Musu seimoje su tais viloijanciais dalykais yra taip: savaitgalis skirtas vaiku malonumams. Sestadieni jie pasirinko zaidimams prie kompiuterio, o sekmadieni filmiuku ir filmu ziurejimui. Jei nusprendziam, kad savaitgali praleisim vaiku muziejuje ar kitur kur irgi labai malonu, tai ta diena jau netenka to iprasto malonumo. Jie gauna savaitei 5$, kurie skirti ziaslamas. Gali taupyti ir pirkti didesni zaisla, gali isleisti savaites pinigus smulkiam zaislui. Dazniausiai taupo, nes viskas kas idomaus, kainuoja dugiau nei 5$.

Jei niekas netinka, tai parasyk konkreciai is ko ji negali pasirinkti ir gal duosim patarimu. Gal visai i lankas rasau

P.S.: atsiprasau, kad be lietuvisku raidziu, bet siuo metu esu prie kompiuterio, kuris to neturi.

Nepasirenka tarp paprastų dalykų, pvz. vakar raudojo, nes neapsisprendė ,ar su mumis važiuoti į rudens mugę, ar pasilikti namie prie kompiuterio (dažniausiai problema kyla ne dėl daiktų).Aš sakau, kad jei tu nesirengsi, tai savaime išsispręs, nes niekas nelauks , tada ji visai įsiraudojo "aš nežinau ką pasirinkt"( maniškei 8 metai)

Maniske irgi tokio amziaus ir problemos panasios iskyla

Tai gi, ka tik pasikalbejau su dukriuke ir paprasiau pagalbos, kad ji papasakotu kaip pasirenka vienus ar kitus dalykus. Tai mano astuonmetes patarimai tokie. Jei reikia rinktis veikla, kaip muge ar zaidimai, tai ji rinktusi muge, nes muges daugiau nebus tokios, o prie zaidimu gali sugrizti bet kada. Klausiau kaip pasirenka visiskai panasiuose dalykuose, pavyzdziui yra du vienodo idomumo nauji filmai, kuri pasirinkti ziureti pirma. Ji sako, kad ta, kuri pirma uzsisake. Klausiau kaip pasirenka apranga. Tai sake, kad pirmiau ziuri koks oras, paskui jau sumazeja pasirinkimas ir tada pagalvoju kokios noriu siandien spalvos, tada imu tos spalvos drabuzi ir prie jo taikau likusia apranga O del veiklos ji visada sako, kad renkasi tai kas praeinama ir gali nebepasikartoti, pavyzdziui prie kompiuterio visada bus laiko pasedeti, visada bus laiko paziureti filmukus is kompakto, visada galima pasiimti namuose jau turimus zaislus ir su jais pazaisti, bet nueiti i paroda, nueiti i kinoteatra, nueiti i svecius, eiti paprasciausiai pasivaikscioti, tai jau bus kitaip ir nepakartojama, todel tokiu dalyku praleisti negalima.

ka ?

DILEMA tarp nepakartojamos mugės ir neribojamo laiko internete

Pažadėk, kad leisi vieną šeštadienį iki paryčiu internete sėdėti ir pasirinks mugę. O kažkurį šeštadienį tegu pajaučia tą nuovargį arba persisotinimą internetu. tai ir gi geras dalykas. Aš tai jau leidau saviškei. dabar kažkaip nebedega tuo noru būti neribotą laiką