Aš matau abi tavo žinutes, VDG

, bet pati naudojuosi senąja versija.Man taip paprasčiau.
Jau ketvirta diena atostogauju, bet nuo kojų nusivarau labiau, nei darbe fizinį darbą dirbdama

Darbe, žiūrėk, tai su kolege šnekteli, tai arbatos kas pakviečia, o namuos sąžiningai ariu.Ir vis atrodo, kad padarysiu dar šį darbą ir bus lengviau.Padarai-atsiranda vėl koks nors be galo svarbus neatidėliojamas darbas

Palijo, žemė įsigėrė, reikia verkiant persodint gėlynus, tose daugiametėse , ilgai vienoje vietoje augusiose gelese , prisimetė visokių garšvų, pakrūminių katilėlių ir dar visokių kitokių nesąmonių.Tai bandau išpešti pas šaknis.Ir skubėt reikia-pradžius, vėl bus kieta žemė, išsigiedrys, bus per karšta ir tt. Ir tokia durna mintis: pasenau, kam man tie gėlynai, apleisiu viską žolėm, nupjausiu su žoliapjove ir bus gerai

Paaugo broileriai, vis ruošėmės pradėt pjaut, neprisibaudėm, tai vakar vieną, gal patį didžiausią, radau apsivertusį ir sustingusį

, tai vėl atsirado naujas darbas, dabar vakar, šiandien, ir tt vis po 5 kas vakarą tvarkysiu.Turėjau 30

Na, daržai , aišku, irgi nelaukia, dienom želia.Ir karvės nebeturiu, ir į ganyklą važiuot nebereikia, o kaip neapsidirbu, taip neapsidirbu...