Aik tu, Knopke, kakot. Gelsva siena, kakavinė plokštė, smėliavos grindys. Jau tas visas apalvas kad suderint, yra didelis subinskaudis. O jei dar tokį stalviršį imsi - bus išvis... Į pornografijos pusę.
Siūlau tau pamąstyt, kokio norėsi stalo ir kėdžių. Juodų, pilkų, rudų, da nors tamsiai žalių. Ir tokį imk stalviršį.
Labai būtų gražu visai juodas, bet tokio neimk, nes labai valyt reikės. Imk kokį pamargintą, bet tamsų. Bus praktiškiau, negu lygus, bet kontrasto reikia verkiant ir aimanuojant.
Nebent tas kontrastas bus numatytas kažkur kitur. Buitinė technika, stalas... Na tada gal eitų ir smėlinis variantas, pats vienas atrodys keistai, o visa virtuvė - gal ir visai nieko. Tik jau tada derink kaip išprotėjus atspalvį. Ne toną, o atspalvį. Kad tonas ten tamsiau šviesiau - bala nematė, svarbu, būtų tas pats atspalvis, o ne vienas raudonesnis, kitas gelsvesnis, o tonas tas pats.
Tu turbūt žinai, kas yra tonas. Baisiai žvengiau, kai visiškai nieko neišmanąs Saulės vaikas rėkė, kaip ji vargo derindama tris spalvas - rudą ir baltą

Tarp rudos ir baltos yra ne dvi spalvos, o viena - ruda. Balta spalva, kaip ir juoda, nėra spalva. Balta ir juoda - tai yra pats šviesiausias ir pats pats tamsiausias bet kokios spalvos tonas. Todėl būtent jos ir tinka prie visko, ir nereikia vargti jas derinant. O spalva yra tai, kas prapuola nespalvotoj foto - va, tai reikia derinti. Tonai aiškiai matosi ant dažų palečių, kur būna tamsiau - šviesiau - dar šviesiau. Tai va, jei imant dažų paletę ir vieną jos juostelę su skirtingų tonų ta pačia spalva - tai du gretimi kvadratėliai bus visai nieko. Tos pat spalvos tamsesnis ir šviesesnis variantai bus neblogai. Bet jau neduokdie imti skirtingas juosteles, ir visi sakys - labai panašu. Nepasirašyk! Arba tokia pat, arba tada jau visai kita spalva! Jiems tai ką, by tik įkišt. O tau gyvent! Stalus, kėdes derint!