Idomucia, ganetinai vienisas. Jis megsta ir nori pabendrauti. Musu bendravimas perejo visokias stadijas. Buvau nuo jo atsiribojusi, bet jo liga, emociskai itakojo. Pagalvojau, kad galimai jis yra tokiu vienisu, kad nuo jo diduma jam brangiu zmoniu atsiribojo, kaip jam atrodo isdave. O jo kalbos, tai daugiau skydas, uz kurio jis slepiasi, nes nenori daugiau patirti skausmo, kuri patyre. Myleti yra labai nesaugu, patogiau dalykinis susitrimas, jis to samoningai isikibes ir laikosi. Man kazkodel atodo, kad Idomucia toks koks jis yra, daugiau yra pasekme, nei tikrasis jis, kuris slepaisi uz keliu uzraktu. O as turiu yda, norisi "susildyti" zmogu, parodyti, kad salimais jo gyvena ne tik zverys. Kad tai kas vienem yra nesaugu, net kvaila, yra stiprybes pozymis.
Bet gi su visais tas pats iš esmės. Visi saugosi realiai o geriausia gynyba yra puolimas.