Pabėgėliai

#9505

Cia kazkokia liga. patologija. Lietuva nera sava. Cia prie sovietu idiege, kad viskas priklauso liaudziaii. Dabar visa Lietuva isdalinta SAVININKAMS, o kitur kokie biurokratai rupinsai, kad TU JIEMS NETRUKDYTUM.
Skirtumas to jausmo kuris buvo SSSR laikais ir dabr DIDZIULIS. Tada dar jauteisi namuose, kazkokie istatymai galiojo... Dabar - visiska betvarke privatizacija teisine anarchija. Negali gerai jaustis...

Aš kitaip žiūriu. Man valdžia ir pnš. neįtakoja to jausmo, kad sava. Kai matos, kad daugiau kenkia šaliai, negu stengiasi, tai gaila ir pikta. 

Atsakyti
#9506
QUOTE(IDOMUCIA @ 2021 12 02, 22:33)
Gerves klykia nakti, migot neleidzia. O visokios stirnos, briedziai tai pulkais lenda po automobiliu, nesenai net stambus barsukas palindo.
Bet ir prancuzijoje sernai isbego i kelia...


Mylimi zmones neretai knarkia pasoneje, ir praranda savo isvaizda, suserga ir t.t. ir t.t. Bet tu juk juos myli, kaip tu ten rasei, ne todel, kad jie mesos gabalai. Analogiskai ir cia mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 02 gruodžio 2021 - 22:38
#9507

Kraustytis yra sunku, bet prisiminus lieka vien malonus dalykai. Miesto, salies kvapai, kalba, skoniai, gatves, kurios buvo savos kuriam laikui ir t.t. As dabar kai žiūriu atgal, man kaip vienas didelis nuotykis atrodo :).

Ir smagu, kad žmonės skirtingi. 

Aš ir pati pažįstu tokių žmonių. 

Įdomiai gyvenasi taip, bet tai ne man :)

Atsakyti
#9508
QUOTE(Moonte @ 2021 12 02, 22:05)
Atsiminiau, kaip mano tevas i tai atsake. Kas jam yra Lietuva.

Gimiau vienoje salyje, gyvenimas nubloske i kita, kur uzaugau, is kur buvau pakviestas i kara. Man karas baigesi Lietuvoje, kai suzeide. Anuomet net nezinojau, kad cia yra mano galutine stotele. Pagyvenes cia, as supratau, kad tai mano namai, tas namu-saugumo-pilnatves jausmas, kurio as neturejau vaikysteje. Lietuvoje prabego mano brandos metai, cia mano seima, draugai, zmones, kuriuos man malonu sutikti.

Labai gerai suprantu tavo teti ir as taip jauciuosi, mano irgi brandos metai bega Airijoje....ir cia seima, draugai, zmoens, kuriuos malonu sutikti ir ne tik, parduotuveles, kur malonu uzeiti,perimesti keliasi zodziais su pardavejom, kepykleles, kavines, pajurys, maistas, klimatas, viskas tapo labai sava. Net oda pasidare jautresne, kaip airiu, kolega sako nu tu jau aire gi biggrin.gif nors zinoam nesijauciu aire, bet cia mano namai...
Atsakyti
#9509

Ten kur zmones kalba nuo vaikystes girdeta kalba. Ten, kur palaidoti mano tevai. Ten kur mano vaiksytes atsiminimai, ten kur mano sauni seimynele, pagaliau ten kur laksto danieliu pulkelis. Ten, kur peri gerves, kurias pavasari sutinku ir velai rudeni islydziu. Ten, kur naktis yra naktimi, o diena yra diena, kaip as pripratusi nuo vaikystes. Viso to ir pilnatves jausmo, kuris uzplusta, uz jokius pinigus nenusipirksi.

Taip!  :wub:  :wub:  :wub: 

Atsakyti
#9510

Lutuke, aš mėgstu išlįst iš komforto zonos, bet ne šiuo atveju. Aš nenoriu prarast to priklaudomybės jausmo. Aš noriu priklausyt Lietuvai! Man tai patinka ir labai faina :)

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Amadėja*: 02 gruodžio 2021 - 22:48
#9511
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2021 12 02, 22:22)
Kraustytis yra sunku, bet prisiminus lieka vien malonus dalykai. Miesto, salies kvapai, kalba, skoniai, gatves, kurios buvo savos kuriam laikui ir t.t. As dabar kai žiūriu atgal, man kaip vienas didelis nuotykis atrodo smile.gif.



As pagalvojau, galimai lengviau judeti kol esi jaunas, neapsunkintas "inkarais"...
Galimai mano ir kitu cia esanciu jausenas itakoja amzius, nes per pragyventus metus cia nusistovejo gyvenimo ritmas, brangiu zmoniu ratas, atsirado ne tik dvasinis prieraisumas, bet ir kiti gyvenimiski inkarai, kurie sustiprina rysy.

Bet siuo atveju, kalba ejo ne apie judejima, gyvenima, o apie vidini zmogaus santyki su Tevyne. Kai nesvarbu, kur tu bebutum, kur gyventum, kaip be pritaptum, sis dvasinis rysys niekada nenutruks.
Atsakyti
#9512
QUOTE(Amadėja* @ 2021 12 02, 22:47)
<p>Lutuke, aš mėgstu išlįst iš komforto zonos, bet ne šiuo atveju. Aš nenoriu prarast to priklaudomybės jausmo. Aš noriu priklausyt Lietuvai! Man tai patinka ir labai faina smile.gif</p>

Nu tai ne visiem ir butina gi emigruoti, na kas butu jei visi emigrutu, reikai, kad kas ir Lietuvoje gyventu biggrin.gif Kiekvieno kelias savas...

na bet nieko veltui nebuna, viskam yra priezastis, bet man nepaitnka tas susipireisnimas, tipo emigrantai blogi, nevykeliai ar nemylintys tevynes ir t.t. na kam taip? visi lietuviai yra lietuviai ir ju visokiu yra ir geruju samarieciu ir baisiu banditu....nepriklausomai nuo to , kur gyvena...

paparsciausiai , kai as ka kartai ssakau, tai yra tam tirkas supratimas pazvelgus i situacijas Lietuvoje is toliau, kitu kampu, nereikia piktintis, tai tik mano nuomone, visi ja gali ir turi tureti sava..viskas subjektyvu...
Atsakyti
#9513

As pagalvojau, galimai lengviau judeti kol esi jaunas, neapsunkintas "inkarais"...
Galimai mano ir kitu cia esanciu jausenas itakoja amzius, nes per pragyventus metus cia nusistovejo gyvenimo ritmas, brangiu zmoniu ratas, atsirado ne tik dvasinis prieraisumas, bet ir kiti gyvenimiski inkarai, kurie sustiprina rysy.

Bet siuo atveju, kalba ejo ne apie judejima, gyvenima, o apie vidini zmogaus santyki su Tevyne. Kai nesvarbu, kur tu bebutum, kur gyventum, kaip be pritaptum, sis dvasinis rysys niekada nenutruks.

Sunkiausia su vaikais judėti. O senatvė tai kaip tik kai kuriems proga išvažiuoti.

O šiaip kartais negali išvažiuoti vien dėl vidinių blokų, baimės. Čia kažkada buvo diskusija, tai viena narė paminėjo, kad užsienyje apgautų ją kas nors. Čia paskutinis dalykas, apie kurį aš galvojau. Tai ir tas sėslumas nebūtinai iš meilės tėvynei, ar iš to, kaip gerai gyvena, o žmogus paprasčiausiai ir nesugebėtų emigruoti. :)

Atsakyti
#9514
QUOTE(Maja Di @ 2021 12 02, 21:52)
Todėl tu ir esi laiminga. Būtent, žmonės skirtingi, ir nieko blogo nematau, kai jie ieško kur jiems geriau. Svarbu tau tinka ir tu nedergi Lietuvos, nes Lietuva nekalta, kad tu emigravai, tai buvo tavo pasirinkimas. Beje dėl grįžimo namo, viena giminaitė Norvegijoj gyvena, abu gydytojai, algos tikrai geresnės, išvažiavę jau gal 8 metai, bet galvoja apie grįžimą, jau čia namus statosi, skuba kad spėtų iki kol vaikui į mokyklą reiks, sako, nors mums ten ir gerai, bet gimtos žemės šauksmas didesnis nei uždirbami pinigai. Ir, taip, žmonės skirtingi, kas vieniem tinka, kitiems ne. Aš neįsivaizduoju kaip galėčiau gyventi be vaikų, o kai kas jų net nenori. Kaip ir jokia priežastis manęs neišvarytų iš Lietuvos. Bet kiekvieno teisė rinktis savo gyvenimą 4u.gif .
Aimėja 4u.gif , tiesą pasakius, net neprisimenu dėl ko mes susikirtiom biggrin.gif , kaip bebūtų, aš savo kirvį užkasu biggrin.gif .
Kaip jums trijų klounų spaudos konferencija biggrin.gif ?
Papildyta:

Slaptas gerbėjas biggrin.gif ?


Mano sunaus draugai, tai jauni zmones, perzenge i ketvirta desimtmeti. Daugiausia sugrizusiu, kurie gyveno UK. Bet didzioji dalis grizta del vaiku, nori, kad lankytu lietuviu mokykla, neprarastu sasaju su Lietuva. Visi sugrize surado idomius ir gerai apmokamus darbus.
Atsakyti
#9515

Mano sunaus draugai, tai jauni zmones, perzenge i ketvirta desimtmeti. Daugiausia sugrizusiu, kurie gyveno UK. Bet didzioji dalis grizta del vaiku, nori, kad lankytu lietuviu mokykla, neprarastu sasaju su Lietuva. Visi sugrize surado idomius ir gerai apmokamus darbus.

:D  :D  :D 

Atsakyti
#9516
QUOTE(Iš_Šviesos @ 2021 12 02, 23:13)
Sunkiausia su vaikais judėti. O senatvė tai kaip tik kai kuriems proga išvažiuoti.
O šiaip kartais negali išvažiuoti vien dėl vidinių blokų, baimės. Čia kažkada buvo diskusija, tai viena narė paminėjo, kad užsienyje apgautų ją kas nors. Čia paskutinis dalykas, apie kurį aš galvojau. Tai ir tas sėslumas nebūtinai iš meilės tėvynei, ar iš to, kaip gerai gyvena, o žmogus paprasčiausiai ir nesugebėtų emigruoti. smile.gif



Gal ne iki galo aiskiai aprasiau. MInedama amziu, neturejau mintyse, kad jis yra stabdis, kalbejau apie per gyvenima surinktus "inkarus", nes kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau sasaju atsiranda.

Tai zinoma, nezinomybe gasdina, itakoja zmoniu pasirinkima. Kai esi vienas, turi daugiau galimybiu, nes nesi atsakomybe tik uz save. Kai jau yra seima, vaikai, atsiranda kiti reikalavimai ir atsakomybe uz kitus.
Atsakyti