Siuo metu as esu irgi emigracijoje, tik Lietuvoje. Visa savo gyvenima praleidau mieste, gamta, kaimas ,tai kaip ekskursijos.
Va dabar gyvenadma tarp kaimo zmoniu, as susipazistu su nauju gyvenimo aspektu, kitokia Lietuva, man nepazinota ir neistyrineta. Ji labai skiriasi nuo mano pazinotos, bet nedrisciau sakyti, kad si gyvenimo puse, yra blogesne, ar pranasesne uz miesto, tiesiog ji kito, diktuoja kitoki gyvenimo ritma. Cia zmones gyvena taip, kaip turi gyventi, tam kad isgyventu. Cia zmones kreipia demesi i tuos gyvenimo aspkettus, kurie visai nereiksmingi mieste. Dabar adaptuodamasi toje aplinkoje gaunu nauja patirti, kuri mane turtina. Bet va, gerai apgalvojus, tai kas man svarbu, ir atrodo kad praturtina, ar butinai bus vertybe kitam? O jei ne, ar tie zmones bus geresni, o panasus i mane pranasesni? Gyvenimiska aptriti galima pasisemti visur, viskas priklauso,kaip tu sugebesi ja suvokti, ismokti pamokas, o ateityje panaudoti. Ne buvimas kazkur, o gebejimas mokytis ir ismokta panaudoti yra svarbu.
Cia panasiai kaip su perskaitytom knygom, juk ne kiekis svarbus, net ne turinio zinojimas, o kaip sugebama suvokti perskaityto esme, morala, kai turinys itakoja zmogaus vertybiu persvarstyma, o juk tik tai itakoja asmenybes pokycius.
Psio, pristaskiau, matyt keldines nuotaikos itakoja, nepriimkite visko rimtai

Bet bukime geresni vienas kitam, nors mes visi esame ziauriai skirtingi.
