ir iš urzgiančio pilvo, kaip mano Rastė,
ir iš [B]Weronicos webinaro [/B]apie važtraščius
Lisitėja aš šuniuką turėjusi vaikystėje. Vieną. Parnešė kai man 11 metų buvo. ir jis išėjo kai man 24m. buvo. Gedėjom visi smarkiai. Tėveliai sakė daugiau jokio gyvūno nebelaikys. O kai aš įsigijau Tuti, jiems kilo mintis taip pat šuniuką įsigyti. Dabar jau metai, kai augina jorką Colį


Erode aš irgi "pasirašiau" ant meino, jei bus tik ryžas..
Nepamenu ar pasakojau. Kai ėjau su sūnumi pas šeimos gydytoją dėl alergijos. Sakau katino norim. Ji sako tai imkit sfinksą. Sakau oij ne, man jie nepatinka, baisūs.. Daktarė sako, tai imkit tuos... nu parodyk kaip tavo ( kreipiasi į seselę) seselė sako mano toks kaip sfinksas, bet su garbanėle... sakau jo jo žinau, kažkokie rexai, man irgi baisūs jie....

O aš norėčiau labai karšto vyno. Bet namie turiu vyšnių užpiltinės. Vakar prie arbatos MB ipylė, kad užkaitau. Ir gyvenimas gražesnis, ir kAtas meilesnis...

