Nekalbu apie tuos žmones, kurie serga kokiomis depresijomis, nerimais ar pan. ir labai jautriai reaguoja į pasaulį.
Neesame auklėjami priimti gyvenimo sunkumus. Visuomeninė opinija sako, kad gyvenimas turėtų būti lengvas, pinigų turi būti daug, žmonės geri ir mus suprantantys.
deja pas mus taip nėra.
Skaitau tokio norvego psichiatro knygą 'Nerimas'. tai jis rašo. kad kai tie norvegai jau nebeturi buitinių išgyvenimo problemų ir tai tampa jų problema nuoduoduliu ir daugelis jų turi anoreksijas, bulimijas, žalojasi dėl to. Įdomi būtų knyga, bet išversta nepakenčiamai. Paėmiau iš bibliotekos. Jei būčiau pirkusi turbūt skųsčiau vertimą kokiai vartotojų teisių organizacijai.
Pranaite,
nenorėčiau sutikt, jog tokia visuomenės opinija. Aš augdama girdėjau visai kitaip - kad viskas sunku, daug pinigų uždirbti įmanoma tik vagiant, žmonėmis negalima pasitikėti, nes apgaus, bijok rizikuoti ir t.t. Tik gerokai vėliau, iš jaunesnės kartos (nebe tėvų) pamačiau tą gyvenimo "lengvumą", apie kurį tu kalbi. Ir pačiai reikėjo persiorientuoti, kad ne viskas gyvenime turi būti kankynė. Kad neprivalau būti su žmonėmis, kurių nemėgstu, neprivalau likti gyventi su vyru, kuris smurtauja, "dėl vaikų", galiu dirbti darbą, kuris man patinka, ir pnš. Bet sutinku, kad gyvenimo sunkumų turi būti. Nes per juos mokomės.
Įdomu, ką tas psichiatras kalba apie visų tų psichinių sutrikimų priežastis? Aš visad maniau, kad tai yra žmonių didelio susvetimėjimo, individualizmo pasekmė. Žinoma, tam tikra prasme čia įsikišo ir "gyvenimas be rūpesčių" - dideli namai, daug valandų darbo, išmaniosios technologijos.
nenorėčiau sutikt, jog tokia visuomenės opinija. Aš augdama girdėjau visai kitaip - kad viskas sunku, daug pinigų uždirbti įmanoma tik vagiant, žmonėmis negalima pasitikėti, nes apgaus, bijok rizikuoti ir t.t. Tik gerokai vėliau, iš jaunesnės kartos (nebe tėvų) pamačiau tą gyvenimo "lengvumą", apie kurį tu kalbi. Ir pačiai reikėjo persiorientuoti, kad ne viskas gyvenime turi būti kankynė. Kad neprivalau būti su žmonėmis, kurių nemėgstu, neprivalau likti gyventi su vyru, kuris smurtauja, "dėl vaikų", galiu dirbti darbą, kuris man patinka, ir pnš. Bet sutinku, kad gyvenimo sunkumų turi būti. Nes per juos mokomės.
Įdomu, ką tas psichiatras kalba apie visų tų psichinių sutrikimų priežastis? Aš visad maniau, kad tai yra žmonių didelio susvetimėjimo, individualizmo pasekmė. Žinoma, tam tikra prasme čia įsikišo ir "gyvenimas be rūpesčių" - dideli namai, daug valandų darbo, išmaniosios technologijos.
Skaičiau ir aš "Nerimą" kadais. Labai mažai sau artimo radau, nors aprašytos tokios skirtingos situacijos. Gal išties toli man visų pirma mentaliai iki skandinavų (kažkodėl maniau, kad autorius amerikietis).
Kadangi keliausiu į kt. darbą, dėl laiko neatitaikymo vizitams į polikliniką, teks rišti su psichologe. Abi manom, kad dar šiek tiek nelaikas. Ypač, kai užsmaugia tam tikri klaustukai, manau, vizitai pas ją ramybės mano mintims įneša bent tądien.
Kadangi keliausiu į kt. darbą, dėl laiko neatitaikymo vizitams į polikliniką, teks rišti su psichologe. Abi manom, kad dar šiek tiek nelaikas. Ypač, kai užsmaugia tam tikri klaustukai, manau, vizitai pas ją ramybės mano mintims įneša bent tądien.
VV, manau kad mastome panašiai. Nekalbėkime apie kraštutinimus t.y. smurtą ir pan.
Sakai - "Aš visad maniau, kad tai yra žmonių didelio susvetimėjimo, individualizmo pasekmė".
Aš irgi tą patį manau. Kai mums nereikia sukti galvos iš kur gauti duonos, pradedame piktintis ne taip padėtais batais, ne taip paruoštu maistu, ne ta nupirkta dovanėle ir pan. Per dideli reikavimai ai mus veda prie susvetimėjimo. Bet čia tikriausiai kita tema.
Ta knyga sunkiai parašyta, nors greičiausiai blogai išversta - ją sunku skaityti. Nors ji ir nėra labai mokslinė. Rašoma apie pernelyg didelius lūkesčius dėl ateities. Rašoma, kad anoreksiją kartais sukelia noras būti kitokiu negu aplinkiniai, turėti savo paslaptį ar dar kažką. Pritariu NIGHT dėl knygos.
Sakai - "Aš visad maniau, kad tai yra žmonių didelio susvetimėjimo, individualizmo pasekmė".
Aš irgi tą patį manau. Kai mums nereikia sukti galvos iš kur gauti duonos, pradedame piktintis ne taip padėtais batais, ne taip paruoštu maistu, ne ta nupirkta dovanėle ir pan. Per dideli reikavimai ai mus veda prie susvetimėjimo. Bet čia tikriausiai kita tema.
Ta knyga sunkiai parašyta, nors greičiausiai blogai išversta - ją sunku skaityti. Nors ji ir nėra labai mokslinė. Rašoma apie pernelyg didelius lūkesčius dėl ateities. Rašoma, kad anoreksiją kartais sukelia noras būti kitokiu negu aplinkiniai, turėti savo paslaptį ar dar kažką. Pritariu NIGHT dėl knygos.
Gal žinot, kaip ten su tuo PSD, jeigu nesusitvarkiau, tai net pas psichiatrą tipo neregistruoja? Tiek laiko vaikščiojau nedrausta ir problemų nebuvo, dabar pirmą kartą man čia "šovė", kad susitvarkyt reik arba mokėt pinigus. Kažkaip, man rodos, pas psichiatrą bet kokiu atveju turi priimti? Arba nafig tuos vaistus, nebegersiu ir viskas...
Tau juk skola kaupias...susimokek arba stok i birza kad nereiktu moket
Skola ten mėnesis laiko tik pas mane, susimokėsiu. Bet aš tik šį ketvirtadienį-penktadienį laisvą turiu, kai galiu pas gydytoją nueit, nespėsiu aš suvažinėt į biržas dar visokias. 
Ai, šiaip ar taip minimalią dozę geriu dabar AD, tai gal jau metas ir nušokt po truputį nuo šito arklio. 
Ai, šiaip ar taip minimalią dozę geriu dabar AD, tai gal jau metas ir nušokt po truputį nuo šito arklio.
Po biski,bet ne staigiai😊.nueisi i ligoniu kasas ir susimokesi.
mergaites, sakykite ar nuo sertralino ir olanzapino gali augti svoris?
QUOTE(meja82meja @ 2017 06 06, 08:20)
Po biski,bet ne staigiai😊.
Aš jau kurį laiką geriu po 25, ir tik kas antrą dieną, o tablečių dar turiu nemažai. Tai, jaučiu, kad ir nebeimsiu aš tų vaistų daugiau. Šiaip ar taip, sakiau, kad gersiu 6-12mėn., kaip tik tam tarpe ir esu dabar.
QUOTE(shimmer @ 2017 06 06, 13:03)
mergaites, sakykite ar nuo sertralino ir olanzapino gali augti svoris?
Šito net gyd. psichiatrai tvirtai negali atsakyt, ir tai galioja visiems tokio tipo vaistams. Info lapeliuose visų tų vaistų rašo visus įmanomus šalutinius, kad apsidrausti, tame tarpe, ir liečiančius svorį. Jei auga - gali būt, kad atsirado apetitas ir valgai daugiau, arba vaistai žadina apetitą, arba jie lėtina medž. apykaitą (jei nesi lb jauna) ir t.t.
Taip, kad jei paguos, gali guostis, kad vaistai dėti, bet ar tai tiesa, greičiausia, nesužinosi. Metus gerti medž. apykaita gali greit neatsistatyt. Po to užeit vėl sunkesnė depresija, ir numest svorio savaime, dėl apetito dingimo, o dar stresas degina kcal.
QUOTE(Night13 @ 2017 06 06, 21:42)
o dar stresas degina kcal.
NE. Stresas nieko nedegina. Streso hormonas kortizolis skatina apsiedima ir letina medziagu apykaita. Kalorijas degina needimas del streso. Bet kai kurios eda dar daugiau.
