QUOTE(Bestygė @ 2017 06 13, 20:32)
Neišeitų, norėjau atsigulti, bet birželį dar darbai.... Kai užsiminau apie liepą, kai nebebus darbų, vyras pasiuto, sako -tu ką, visai su galva negerai tau, liepą, kada vienintelis šansas kažkiek atsijungti nuo visko, gulsies į ligoninę? Ir šiaip sako vyras, kad mano šių metų ligoninės limitas išnaudotas. Šiandien apsiverkiau pas gydytoją, nes labai sunku ryte buvo, vos pagėgiau susiruošti ir nuvažiuot, pradėjau net elektrošoko prašyt. Gydytoja paskyrė magnetinę galvos stimuliaciją, bet laiko turiu tik iki šio mėn 28 dienos stacionarui, bus darbo šiek tiek, o liepą nebegaliu lankytis, nenoriu su vyru pyktis.
Beveik visus interesus praradau, bendrauti nenoriu, filmų žiūrėti taip pat, skaityti labai sunku ir galiu tik kartais labai lėkštą lektūrą.
Ačiū už palaikymą tau.
Parašyk, kaip sekės pirma diena darbe.
Pačiam depresija ne naujiena, o šitaip nesuprasti, lyg tau pramogai ligoninė reikalinga.

Ir dar po tokios nelaimės... Kokiu kitokiu būdu dar atsijungsi, anot jo, liepą?
Baisu, kad iki psichozių nenusivarytum...
Duokdie, kad gydytoja nors kuo galėtų pagelbėt.
O darbe pradžia sunkoka. Žinau, normalu. Už tai kaip džiaugiausi, kai grįžau po 18 val. namo prieš tai dar užsukus į parduotuvę... Jaučiuos labiau žmogum. Nesvarbu, kad skauda galvą ir grįžus griuvau miegot, nes gi man, miegojimo čempionei, anksčiau keltis reikės įprasti.
Išpūtus akis ir ausis, stebiu kolegas [jei taip galima juos pavadint]. Paklausiau kitų, kodėl toks piktas tas, su kuriuo sėdėsiu. Atsakė, kad jis visai ne piktas, tik taip padarytas.

Paskui pamačiau, kad tikrai, toks lėtas, ramus, susikaupęs žmogus.
Dar ten duoda chaliavos kavos ir užkandžių.

Šitai mane irgi pradžiugino.
Bendras vaizdas ir atmosfera man patiko, nors ir trūkumą jau pamačiau. Bet kur gi jų nėra.