Jei tokios būsenos sugebėjai apsigint darbą, reiškia, Tu gali viską 
Sveikinu labai labai
Linkėjimai is Paryziaus 😊😉
QUOTE(verksne @ 2017 06 09, 18:41)
Bestyge, bet Tu tikrai šaunuolė Jei tokios būsenos sugebėjai apsigint darbą, reiškia, Tu gali viską Sveikinu labai labai
Jei tokios būsenos sugebėjai apsigint darbą, reiškia, Tu gali viską Sveikinu labai labai Geras pastebejimas!
Ačiū už linkėjimus.
Paryžiuj buvau belekaip seniai.
Pirmad. vis tik dar turėsiu laisvą dieną. Labai gerai. Aš gi amžiais pavargus ir neišsimiegojus. Rimtai. Suprantu, kad tas nuovargis ne fizinis. Gal ir galiu būt gan komunikabili, bet, vis tik, nuo žmonių gerokai išsisunkiu. Vakar beveik visądien skraidžiau šen bei ten su reikaliukais ir be jų. Šian buvau užsirašius kirpyklon. Tai buvo klaida. Nesvarbu, kad kalbėt ten beveik nereikėjo. Nemoku paaiškint kodėl, bet mane toks per didelis socialumas išsunkia kaip citriną. Jei turėčiau galimybę, keletą savaičių nenorėčiau nieko matyt nei girdėt. Na, tai negalioja mamai. Galbūt dar kokiam epizodiniam pokalbiui parduotuvėj ar pan. Dar BEVEIK negalioja internetinei erdvei. Tokia kaip apsauginė reakcija nuo pasaulio stresų, emocijų, skirtingų žmonių.
Nors ir fiziškai daug energijos niekad neturėjau.
Matau, ramybė didžiulė prabanga.
Žinau, kad kitiems durnai skamba: "oi oi, princesė kirpykloj nuvargo". Bet neįsivaizduojat, kaip sunku buvo...
Žodž. Pavėmiau, kad išsibalancavau. Kas iš to, nžn.
Paryžiuj buvau belekaip seniai.
Pirmad. vis tik dar turėsiu laisvą dieną. Labai gerai. Aš gi amžiais pavargus ir neišsimiegojus. Rimtai. Suprantu, kad tas nuovargis ne fizinis. Gal ir galiu būt gan komunikabili, bet, vis tik, nuo žmonių gerokai išsisunkiu. Vakar beveik visądien skraidžiau šen bei ten su reikaliukais ir be jų. Šian buvau užsirašius kirpyklon. Tai buvo klaida. Nesvarbu, kad kalbėt ten beveik nereikėjo. Nemoku paaiškint kodėl, bet mane toks per didelis socialumas išsunkia kaip citriną. Jei turėčiau galimybę, keletą savaičių nenorėčiau nieko matyt nei girdėt. Na, tai negalioja mamai. Galbūt dar kokiam epizodiniam pokalbiui parduotuvėj ar pan. Dar BEVEIK negalioja internetinei erdvei. Tokia kaip apsauginė reakcija nuo pasaulio stresų, emocijų, skirtingų žmonių.
Nors ir fiziškai daug energijos niekad neturėjau.
Matau, ramybė didžiulė prabanga.
Žinau, kad kitiems durnai skamba: "oi oi, princesė kirpykloj nuvargo". Bet neįsivaizduojat, kaip sunku buvo...
Žodž. Pavėmiau, kad išsibalancavau. Kas iš to, nžn.
QUOTE(verksne @ 2017 06 09, 18:41)
Bestyge, bet Tu tikrai šaunuolė Jei tokios būsenos sugebėjai apsigint darbą, reiškia, Tu gali viską Sveikinu labai labai
Jei tokios būsenos sugebėjai apsigint darbą, reiškia, Tu gali viską Sveikinu labai labai Dėkui.
Deja, trumpas palengvėjimas buvo, šiek tiek alaus ir cizų, o dabar vėl tas pats - tūno many depresijos demonas nors tu ką....
Ir skrandį ėda.
Ir mintys depresovos.
Aš viską galiu, bet nieko nenoriu. Ir ką man????
Elektrošoko, pleeeeeaaaase!
Vyras jau burba, kad į dienos stacionarą išvarau, sako - lieku vienas namie ir man pačiam blogai.....
Kokia išeitis?
Bestyge, tavo atveju, baisu skaityt, kad dar ir vyras burba. Gal ir sunku jam, bet juk tai tu patyrei tragediją dėl tėčio, tai tu tokioj stadijoj dar parašei ir apsigynei darbą, dar ir darbavais tuo metu, dar ir šeima rūpinais, tikriausia... Čia sveikos psichikos žmogui stogą gali visiškai išnešt.
O neišeitų atsigulti, ne dienos stacionaras? Juk ten viso labo pusdienis, pilnai nepailsėsi. Be to, važinėjimui jėgų irgi reikia. Nebent fiziškai jėgų turi. Pamenu, tu net į kiną nueidavai besilankydama ten. Gal ir dabar nepraradai visų interesų? Mėgai skaityti. Ar dabar išeina tam susikaupt?
Skambi skaudžiai. Laikykis.
Ką gi. Ryt keliauju į naują darbą. Padėk Dievuli. Jaudinuos šiandien labai. Gal tik dabar iki suvokimo atėjo.
Vos įstengiau atsakyt kitiem darbdaviam. Jausmelis lyg būčiau žmogų užmušus. Jie skambino, nes neįstengiau atsiliept. Po to sukaupiau visas jėgas ir atskambinau ir atsiprašiau, kad pavedžiau ir iškrito kitos kortos. Iki dabar einu iš proto, labai nemalonu, nors suprantu pati kad čia neadekvatu. Niekuo neįsipareigojau, bet žodį jaučiuos sulaužius. Nu durnė. Jiems tik į naudą greičiausia - susiras normalų darbuotoją, kai pagalvoju.
Dieną ir naktį miegojau. Bet miego vis tiek noriu siaubingai.
O neišeitų atsigulti, ne dienos stacionaras? Juk ten viso labo pusdienis, pilnai nepailsėsi. Be to, važinėjimui jėgų irgi reikia. Nebent fiziškai jėgų turi. Pamenu, tu net į kiną nueidavai besilankydama ten. Gal ir dabar nepraradai visų interesų? Mėgai skaityti. Ar dabar išeina tam susikaupt?
Skambi skaudžiai. Laikykis.
Ką gi. Ryt keliauju į naują darbą. Padėk Dievuli. Jaudinuos šiandien labai. Gal tik dabar iki suvokimo atėjo.
Vos įstengiau atsakyt kitiem darbdaviam. Jausmelis lyg būčiau žmogų užmušus. Jie skambino, nes neįstengiau atsiliept. Po to sukaupiau visas jėgas ir atskambinau ir atsiprašiau, kad pavedžiau ir iškrito kitos kortos. Iki dabar einu iš proto, labai nemalonu, nors suprantu pati kad čia neadekvatu. Niekuo neįsipareigojau, bet žodį jaučiuos sulaužius. Nu durnė. Jiems tik į naudą greičiausia - susiras normalų darbuotoją, kai pagalvoju.
Dieną ir naktį miegojau. Bet miego vis tiek noriu siaubingai.
QUOTE(Night13 @ 2017 06 12, 21:54)
Bestyge, tavo atveju, baisu skaityt, kad dar ir vyras burba. Gal ir sunku jam, bet juk tai tu patyrei tragediją dėl tėčio, tai tu tokioj stadijoj dar parašei ir apsigynei darbą, dar ir darbavais tuo metu, dar ir šeima rūpinais, tikriausia... Čia sveikos psichikos žmogui stogą gali visiškai išnešt.
O neišeitų atsigulti, ne dienos stacionaras? Juk ten viso labo pusdienis, pilnai nepailsėsi. Be to, važinėjimui jėgų irgi reikia. Nebent fiziškai jėgų turi. Pamenu, tu net į kiną nueidavai besilankydama ten. Gal ir dabar nepraradai visų interesų? Mėgai skaityti. Ar dabar išeina tam susikaupt?
Skambi skaudžiai. Laikykis.
Ką gi. Ryt keliauju į naują darbą. Padėk Dievuli. Jaudinuos šiandien labai. Gal tik dabar iki suvokimo atėjo.
Vos įstengiau atsakyt kitiem darbdaviam. Jausmelis lyg būčiau žmogų užmušus. Jie skambino, nes neįstengiau atsiliept. Po to sukaupiau visas jėgas ir atskambinau ir atsiprašiau, kad pavedžiau ir iškrito kitos kortos. Iki dabar einu iš proto, labai nemalonu, nors suprantu pati kad čia neadekvatu. Niekuo neįsipareigojau, bet žodį jaučiuos sulaužius. Nu durnė. Jiems tik į naudą greičiausia - susiras normalų darbuotoją, kai pagalvoju.
Dieną ir naktį miegojau. Bet miego vis tiek noriu siaubingai.
O neišeitų atsigulti, ne dienos stacionaras? Juk ten viso labo pusdienis, pilnai nepailsėsi. Be to, važinėjimui jėgų irgi reikia. Nebent fiziškai jėgų turi. Pamenu, tu net į kiną nueidavai besilankydama ten. Gal ir dabar nepraradai visų interesų? Mėgai skaityti. Ar dabar išeina tam susikaupt?
Skambi skaudžiai. Laikykis.
Ką gi. Ryt keliauju į naują darbą. Padėk Dievuli. Jaudinuos šiandien labai. Gal tik dabar iki suvokimo atėjo.
Vos įstengiau atsakyt kitiem darbdaviam. Jausmelis lyg būčiau žmogų užmušus. Jie skambino, nes neįstengiau atsiliept. Po to sukaupiau visas jėgas ir atskambinau ir atsiprašiau, kad pavedžiau ir iškrito kitos kortos. Iki dabar einu iš proto, labai nemalonu, nors suprantu pati kad čia neadekvatu. Niekuo neįsipareigojau, bet žodį jaučiuos sulaužius. Nu durnė. Jiems tik į naudą greičiausia - susiras normalų darbuotoją, kai pagalvoju.
Dieną ir naktį miegojau. Bet miego vis tiek noriu siaubingai.
Neišeitų, norėjau atsigulti, bet birželį dar darbai.... Kai užsiminau apie liepą, kai nebebus darbų, vyras pasiuto, sako -tu ką, visai su galva negerai tau, liepą, kada vienintelis šansas kažkiek atsijungti nuo visko, gulsies į ligoninę? Ir šiaip sako vyras, kad mano šių metų ligoninės limitas išnaudotas. Šiandien apsiverkiau pas gydytoją, nes labai sunku ryte buvo, vos pagėgiau susiruošti ir nuvažiuot, pradėjau net elektrošoko prašyt. Gydytoja paskyrė magnetinę galvos stimuliaciją, bet laiko turiu tik iki šio mėn 28 dienos stacionarui, bus darbo šiek tiek, o liepą nebegaliu lankytis, nenoriu su vyru pyktis.
Beveik visus interesus praradau, bendrauti nenoriu, filmų žiūrėti taip pat, skaityti labai sunku ir galiu tik kartais labai lėkštą lektūrą.
Ačiū už palaikymą tau.
Parašyk, kaip sekės pirma diena darbe.
QUOTE(Bestygė @ 2017 06 13, 20:32)
Neišeitų, norėjau atsigulti, bet birželį dar darbai.... Kai užsiminau apie liepą, kai nebebus darbų, vyras pasiuto, sako -tu ką, visai su galva negerai tau, liepą, kada vienintelis šansas kažkiek atsijungti nuo visko, gulsies į ligoninę? Ir šiaip sako vyras, kad mano šių metų ligoninės limitas išnaudotas. Šiandien apsiverkiau pas gydytoją, nes labai sunku ryte buvo, vos pagėgiau susiruošti ir nuvažiuot, pradėjau net elektrošoko prašyt. Gydytoja paskyrė magnetinę galvos stimuliaciją, bet laiko turiu tik iki šio mėn 28 dienos stacionarui, bus darbo šiek tiek, o liepą nebegaliu lankytis, nenoriu su vyru pyktis.
Beveik visus interesus praradau, bendrauti nenoriu, filmų žiūrėti taip pat, skaityti labai sunku ir galiu tik kartais labai lėkštą lektūrą.
Ačiū už palaikymą tau.
Parašyk, kaip sekės pirma diena darbe.
Beveik visus interesus praradau, bendrauti nenoriu, filmų žiūrėti taip pat, skaityti labai sunku ir galiu tik kartais labai lėkštą lektūrą.
Ačiū už palaikymą tau.
Parašyk, kaip sekės pirma diena darbe.
Pačiam depresija ne naujiena, o šitaip nesuprasti, lyg tau pramogai ligoninė reikalinga.
Ir dar po tokios nelaimės... Kokiu kitokiu būdu dar atsijungsi, anot jo, liepą? Baisu, kad iki psichozių nenusivarytum...
Duokdie, kad gydytoja nors kuo galėtų pagelbėt.
O darbe pradžia sunkoka. Žinau, normalu. Už tai kaip džiaugiausi, kai grįžau po 18 val. namo prieš tai dar užsukus į parduotuvę... Jaučiuos labiau žmogum. Nesvarbu, kad skauda galvą ir grįžus griuvau miegot, nes gi man, miegojimo čempionei, anksčiau keltis reikės įprasti.
Išpūtus akis ir ausis, stebiu kolegas [jei taip galima juos pavadint]. Paklausiau kitų, kodėl toks piktas tas, su kuriuo sėdėsiu. Atsakė, kad jis visai ne piktas, tik taip padarytas.
Paskui pamačiau, kad tikrai, toks lėtas, ramus, susikaupęs žmogus. Dar ten duoda chaliavos kavos ir užkandžių.
Šitai mane irgi pradžiugino.Bendras vaizdas ir atmosfera man patiko, nors ir trūkumą jau pamačiau. Bet kur gi jų nėra.
QUOTE(Night13 @ 2017 06 13, 22:51)
svarstykles prie darbo stalo pasistatyk
QUOTE(Night13 @ 2017 06 13, 22:51)
Pačiam depresija ne naujiena, o šitaip nesuprasti, lyg tau pramogai ligoninė reikalinga. Ir dar po tokios nelaimės... Kokiu kitokiu būdu dar atsijungsi, anot jo, liepą?
Baisu, kad iki psichozių nenusivarytum...
Duokdie, kad gydytoja nors kuo galėtų pagelbėt.
O darbe pradžia sunkoka. Žinau, normalu. Už tai kaip džiaugiausi, kai grįžau po 18 val. namo prieš tai dar užsukus į parduotuvę... Jaučiuos labiau žmogum. Nesvarbu, kad skauda galvą ir grįžus griuvau miegot, nes gi man, miegojimo čempionei, anksčiau keltis reikės įprasti.
Išpūtus akis ir ausis, stebiu kolegas [jei taip galima juos pavadint]. Paklausiau kitų, kodėl toks piktas tas, su kuriuo sėdėsiu. Atsakė, kad jis visai ne piktas, tik taip padarytas. Paskui pamačiau, kad tikrai, toks lėtas, ramus, susikaupęs žmogus.
Dar ten duoda chaliavos kavos ir užkandžių. Šitai mane irgi pradžiugino.
Bendras vaizdas ir atmosfera man patiko, nors ir trūkumą jau pamačiau. Bet kur gi jų nėra.
Ir dar po tokios nelaimės... Kokiu kitokiu būdu dar atsijungsi, anot jo, liepą? Baisu, kad iki psichozių nenusivarytum...
Duokdie, kad gydytoja nors kuo galėtų pagelbėt.
O darbe pradžia sunkoka. Žinau, normalu. Už tai kaip džiaugiausi, kai grįžau po 18 val. namo prieš tai dar užsukus į parduotuvę... Jaučiuos labiau žmogum. Nesvarbu, kad skauda galvą ir grįžus griuvau miegot, nes gi man, miegojimo čempionei, anksčiau keltis reikės įprasti.
Išpūtus akis ir ausis, stebiu kolegas [jei taip galima juos pavadint]. Paklausiau kitų, kodėl toks piktas tas, su kuriuo sėdėsiu. Atsakė, kad jis visai ne piktas, tik taip padarytas.
Paskui pamačiau, kad tikrai, toks lėtas, ramus, susikaupęs žmogus. Dar ten duoda chaliavos kavos ir užkandžių.
Šitai mane irgi pradžiugino.Bendras vaizdas ir atmosfera man patiko, nors ir trūkumą jau pamačiau. Bet kur gi jų nėra.
Na, kol kas pliusų išvardijai daugiau nei minusų irtai yra gerai
Žinok, panašu, kad jau arti psichozės, sutrikimo mąstymas ties savęs adekvačiu suvokimu - raukšlialigė reikštis pradėjo
Tai va, kad kažkokio plano, kaip atsijungti tą liepą, nėra, trankytis po Lietuvą su vaikais ir palapinėm - o ne, bijau ir pagalvot.
Grįžau iš stacionaro, dar važiuodama dėl nerimo išgėriau raminamą, namie kevtiapino ir guliaus miegoti...
tokios tokelės....
QUOTE(Bestygė @ 2017 06 14, 19:20)
Na, kol kas pliusų išvardijai daugiau nei minusų irtai yra gerai
Žinok, panašu, kad jau arti psichozės, sutrikimo mąstymas ties savęs adekvačiu suvokimu - raukšlialigė reikštis pradėjo
Tai va, kad kažkokio plano, kaip atsijungti tą liepą, nėra, trankytis po Lietuvą su vaikais ir palapinėm - o ne, bijau ir pagalvot.
Grįžau iš stacionaro, dar važiuodama dėl nerimo išgėriau raminamą, namie kevtiapino ir guliaus miegoti...
tokios tokelės....
Žinok, panašu, kad jau arti psichozės, sutrikimo mąstymas ties savęs adekvačiu suvokimu - raukšlialigė reikštis pradėjo
Tai va, kad kažkokio plano, kaip atsijungti tą liepą, nėra, trankytis po Lietuvą su vaikais ir palapinėm - o ne, bijau ir pagalvot.
Grįžau iš stacionaro, dar važiuodama dėl nerimo išgėriau raminamą, namie kevtiapino ir guliaus miegoti...
tokios tokelės....
Siaubas apima vien skaitant... Nepažįstu tavo vyro, bet jausmas, kad labai jau egocentriškai vengia užsikrauti vaikų/namų/buities naštos. Jei, neduokdie, kokia onkologinė liga, - irgi sakytų, kad šiųmetis ligoninių limitas baigtas, ar čia tik tavo psichika jam toks menkniekis...
Uff. Mane tikrai kažkas iš aukštai saugo nuo vyrų ir vaikų, nes netikiu, kad pakelčiau visokius tokius 'juokus'. Net nusipurčiau tikra to žodžio prasme.
Gal visa laimė, kad tavi vaikai nebe tokie jau maži. Tesaugo ir tave jėgos iš aukštybių.
[Matos, kad aš ką tik iš bažnytėlės, kur buvo svarbi liturginė šventė ir ten visai gerai užsimeditavau, tai dabar gatava ir kitus užmedituot, kaip kokia sektantė
]Apie darbą dėl nuotaikos apie privalumus labiau rašiau. Trūkumų pastebiu, bet bent kol kas man labai patinka, kad iškart pasijuto, kad čia dauuuug daugiau laisvės saviraiškai, nei anam darbe. Ten, palyginus, po `kolegos` atsiradimo, buvo visiškas kalėjimas. Žinoma, čia ir mano asmenybiniai dalykai įtakoja, kas patinka/nepatinka. Nors, tiesą sakant, manau, mažai kam liptų dirbti su svetima šeima be kitų kolegų. Nors man bėda buvo 1 iš 4. Bet ten Bėda tikrai iš didžiosios B.
Nerimo turiu, kad šitie kažkaip labai jau rimtai į mane žiūri, akivaizdžiai deda daug vilčių ir man toks jausmas, kad jau dabar apviliu. Tuoj išvis sužinos kas aš per `specialistė`....
QUOTE(Night13 @ 2017 06 15, 22:46)
Nerimo turiu, kad šitie kažkaip labai jau rimtai į mane žiūri, akivaizdžiai deda daug vilčių ir man toks jausmas, kad jau dabar apviliu. Tuoj išvis sužinos kas aš per `specialistė`....
Pazistamas jausmas. Bet cia kalba tik tavo nepasitikejimas savim. Paziurek is sono- labai greit susiradai darba ir dar rinkaisi ne is vieno, o taip bijojai kad nk nerasi. O klaidu daro VISI , net didziausi sefai, tik jie neskalambija garsiai
