Depresija

#1297
QUOTE(Bestygė @ 2017 07 05, 18:16)

Pavojimnga pasitiketi facebooku. Jis mazai ataspindi realybe. Pradejau rukyt. Vos tveriu gyvenima,galvoju apie veiklos baigima.... Vyras neleidzia sirgti. Gydosi alkoholiu. Jam jau IR per sunku.

Kaip sunku Kai toks oras IR vaikai ant galvos.

Tikrai..nes dedi tai kas grazu, spalvinga ir spindi. Man tu tokia grazi ir atrodo gyvenk ir "zvenk". Liudna skaityt ir jauciuosi bejegiskai, zinau kad cia rasanciom blogai o ka padaryt nors truputi neismanau o gal ir nenoriu ar net tingiu. Bet liudna skaityt. Ir del saves liudna. Ir toks jausmas kad tureciau kazka daryt.
Atsakyti
#1298
QUOTE(bučkis @ 2017 07 05, 22:28)
Tikrai..nes dedi tai kas grazu, spalvinga ir spindi. Man tu tokia grazi ir atrodo gyvenk ir "zvenk". Liudna skaityt ir jauciuosi bejegiskai, zinau kad cia rasanciom blogai o ka padaryt nors truputi neismanau o gal ir nenoriu ar net tingiu. Bet liudna skaityt. Ir del saves liudna. Ir toks jausmas kad tureciau kazka daryt.



Tai žinoma, kad nededu tai, kas juoda ir neviltinga, buvau čia parašius facebooke keletą juodų komentarų, gavau velnių nuo ka kurių, kurie nesuvokia, kas yra tokia liga ir būsena, stengiuosi tylėti iš paskutinių...

Tai va, kad išorė neatspindi vidaus...


Bučki, neidentifikuoju tavęs facebooke....Parašyk man gal žinutę iš ten.

Night, nenusimato tikrai man poilsio nuo visko....Bent jau į mokyklą jei eitų vaikai...
Atsakyti
#1299
QUOTE(Bestygė @ 2017 07 05, 22:33)

Tai va, kad išorė neatspindi vidaus...
Bučki, neidentifikuoju tavęs facebooke....Parašyk man gal žinutę iš ten.


Sm zinute parasiau
Atsakyti
#1300
Deraramos-o kaip tu?
Atsakyti
#1301
Bestyge, gal pabandyk bent jau nealkoholinį alų gerti. Skonis ir pojūtis beveik tas pats.
Atsakyti
#1302
QUOTE(Bestygė @ 2017 07 05, 22:33)
Tai žinoma, kad nededu tai, kas juoda ir neviltinga, buvau čia parašius facebooke keletą juodų komentarų, gavau velnių nuo ka kurių, kurie nesuvokia, kas yra tokia liga ir būsena, stengiuosi tylėti iš paskutinių...

Tai va, kad išorė neatspindi vidaus...
Bučki, neidentifikuoju tavęs facebooke....Parašyk man gal žinutę iš ten.

Night, nenusimato tikrai man poilsio nuo visko....Bent jau į mokyklą jei eitų vaikai...

Labai daug, kad dar yra daug to spalvingumo ir spindėjimo, reiškia ne viską nerimai nusveria. Aš irgi vis pagalvoju, kokia tu graži. Kaip gaila, kad ramybės dūšiai vis trūksta.
Atsakyti
#1303
QUOTE(PRANAITE @ 2017 07 06, 08:47)
Bestyge, gal pabandyk bent jau nealkoholinį alų gerti. Skonis ir pojūtis beveik tas pats.


Bandžiau čia vieną vakarą,kai žinojau,kad tuoj ssvo nuodą kvetiapiną turėsiu gerti...


QUOTE(Night13 @ 2017 07 06, 09:13)
Labai daug, kad dar yra daug to spalvingumo ir spindėjimo, reiškia ne viską nerimai nusveria. Aš irgi vis pagalvoju, kokia tu graži. Kaip gaila, kad ramybės dūšiai vis trūksta.


Na va, o aš savęs nemyliu, kompleksas nuo paauglystės, mama tėvo išpera kartais pavadindavo supykusi, o aš išvaizdaį tėtį, kuris raukšlėtas, greita nesuprantama kalba ir pan. O mama buvo gražuolė, atrodė itin jaunai, sesėm mus laikydavo.... Ir prašydavo ji paauglystėje mano viešoj vietoj nevadinti mama jos,nes sesėmis laikydavo mus. Ji į savo tėvą,mano senelį, jam dabar 87 metai,o raukšlių neturi,atrodo kaip 65-70 metų.
Atsakyti
#1304
QUOTE(Bestygė @ 2017 07 06, 09:22)
Bandžiau čia vieną vakarą,kai žinojau,kad tuoj ssvo nuodą kvetiapiną turėsiu gerti...
Na va, o aš savęs nemyliu, kompleksas nuo paauglystės, mama tėvo išpera kartais pavadindavo supykusi, o aš išvaizdaį tėtį, kuris raukšlėtas, greita nesuprantama kalba ir pan. O mama buvo gražuolė, atrodė itin jaunai, sesėm mus laikydavo.... Ir prašydavo ji paauglystėje mano viešoj vietoj nevadinti mama jos,nes sesėmis laikydavo mus. Ji į savo tėvą,mano senelį, jam dabar 87 metai,o raukšlių neturi,atrodo kaip 65-70 metų.

doh.gif mane irgi su dukra neretai sesem palaiko, ale nesugalvociau tuo imt "naudotis" kazkaip.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo VėjoVaikas: 06 liepos 2017 - 08:46
#1305
man atrodo, kad 'grožis' ir savęs meilė nesusiję. Jei būtum savimyla, tai atrodytum sau gerai ir gražiai. Taigi ne veido bruožuose, raukšlėse ar drabužiuose esmė.
Atsakyti
#1306
QUOTE(PRANAITE @ 2017 07 06, 11:47)
man atrodo, kad 'grožis' ir savęs meilė nesusiję. Jei būtum savimyla, tai atrodytum sau gerai ir gražiai. Taigi ne veido bruožuose, raukšlėse ar drabužiuose  esmė.

tu visiskai teisi. ne apie ta pati cia. smile.gif
Atsakyti
#1307

man atrodo, kad 'grožis' ir savęs meilė nesusiję. Jei būtum savimyla, tai atrodytum sau gerai ir gražiai. Taigi ne veido bruožuose, raukšlėse ar drabužiuose esmė.

nelabai supratau.. paauglystėje save laikiau visai negražia ir buvau labai kompleksuota, nors nebuvo dėl ko. Dabar visiškai nesu gražuolė ir ten kokia baisiai susitvarkius kaip kitos moka, bet atrodau sau gerai ir gražiai, labiau pasitikiu, čia kalbu tik apie išvaizdą. Ar tai reiškia, kad tapau savimyla? manau, kad tiesiog labiau subrendau ir išaugau iš tos paauglystės. Aišku, visiškai kompleksų atsisakyti vargu, ar įmanoma.

Mane labai žavi stiprūs žmonės. Pati nesu tokia. Ne tie, kuriems viskas padėta ant lėkštutės ir tai motyvuoja ir patiems stengtis, kažko pasiekti. Labiau tokie, kurie patyrė didelių sunkumų ir sugebėjo atsitiesti. Rado būdą, kaip gyventi kitaip, net jei tai atrodė neįmanoma. Tikiu, kad bet kokioje situacijoje yra būdas padėti sau. Nebūtinai tai reiškia viską mesti ir pradėti nuo nulio. Bet tam reikia daug valios ir savo paties pastangų. Man pačiai jų trūksta. Bet tai nėra neišgyvendinamas, nepakeičiamas trūkumas. Galima pradėti nuo mažų žingsnelių. Kasdien ieškoti laimės, kad ir po truputį. Ir padėti sau. Nes esam suaugę ir už save atsakingi. Kol kas tik tikiu tuo. Ir tikiu, kad pradėsiu keisti ir keistis pati. Bet ne drastiškai. Nes to visai nereikia. Pirmiausia ir svarbiausia įžvelgti tuos pliusus ir privalumus, kurie jau yra. Tai pirmas žingsnis.

Atsiprašau už kliedesius. Bet nenorėjau rašyti jokių pavyzdžių. Aš asociali būtybė, man labai patinka ramybė ir gamta.

Atsakyti
#1308
Su asocialumu ir aš turiu bėdos.
Žinau, kad Deraramos ne apie tai, bet susimąsčiau vėl apie save, kad kartais net gėda prieš žmones... Būna, kažkur kviečia, o man taip sunku žinot, kad reikės bendraut ir pan. Nebūtinai, bet dažnai taip būna.
Chata pastoviai apversta, pas mane retai kas ateina, bet bet kada ir gėda būtų pasikviest. Dabar nėra taip, kaip ūmios depresijos laikais, bet vis tiek, būna, pritaškau kavos, ar dar ko, privemia katinas, dar katino kailiu viskas nuklota ir aš galiu nekreipt į tai dėmesio. Dulkes irgi valau `per šventes`. Nelankstyti/nesukabinti skalbiniai gali gulėt savaitėm subrukti į spintą bele kaip.
Nesikviečiu svečių ir todėl, kad šiek tiek gėdinuos chatos. Nors žinau, kad būna baisesnių. Išvis, dabar nežinia į kokią skylę kraustysiuos, nes biudžetas ne kažin koks.
Aišku, dabar, kas liečia tvarką, dar ne tragedija. Prieš 2 ar 3m, oooo, buvo... Kur ten... Būdavo, vos pajėgiu sau ėst pasiimt, kokia dar tvarka...
Ir šiaip dažnai noriu ramybės, pailsint emocijas, be jokių žmonių. Galiu bendraut ir tuo metu gal net puikiai jaustis, bet su net mieliausiais žmonėm aš išsisunkiu. Galbūt tai negalioja mamai. Seniau dar negaliojo ir tėčiui.
O šiaip tai aš vis tiek labai dėkinga, kas su manim bendrauja, nes suprantu, kaip sudėtinga su tokia...
Gal keistoka, bet aš provincijos ramybės nelabai noriu. Man patinka miestas, žmonės, kai tie visi net nepažįstami kažką veikia, eina, bet niekuo neįpareigoja. Tada gali būt ramu ir gera. Visiškai nesuprantu vienišumo jausmo - gi tų žmonių, atrodo, tiek daug, pilnos gatvės. smile.gif Negi su jais būtina bendraut. biggrin.gif

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Night13: 06 liepos 2017 - 20:27