Depresija

#1321
QUOTE(meja82meja @ 2017 07 10, 19:59)
</p><p>Buvau pas mama visas laisvas dienas,taip gerai pabuvau,neskaudejo net koju,gryzau ir nors biuletenis ir nedirbu vel skausmai.</p>


Gal teisus tas daktariukas, kad operacijos tavo kojai nereikia, jei pas mamą neskaudėjo. Juk jei būtų fiziniai sužalojimai, tai skausmas nedingtų. Aišku koja jautri tavo vieta, bet gal tai tik psichosomatinis skausmas?
Atsakyti
#1322
QUOTE(VėjoVaikas @ 2017 07 12, 08:49)
Night, prisimink visus tuos, kuriais zaviesi, kurie tau yra geri, kuriuos myli, kurie gal daugybei zmoniu kazka gero padare. Ar noretum, ar gerai butu, jeigu visi jie nebutu gime?
As irgi paauglystej del menstruaciju kankinausi. Tipo kam jos, tik trukdo kasdieniams dalykams (atostogoms ir pns), juolab kad dabar ir pati nebeplanuoju vaiku daugiau.
Na bet as dabar i jas ziuriu kaip i rodikli, kad mano organizmas yra sveikas, kad tai moteriskumo dalis. smile.gif

Neperskaitei to mano teksto. smile.gif "Klausimas" ir juk buvo - kokia visų tų geradarių prasmė, jei tiek gerą darantis, tiek priimantis mirs, o numirus, net tikintys supranta, kad, pačiu geriausiu atveju NEBUS blogiau, nes Dangaus mažai kas vertas. Netikinčiam gal paprasčiau tikėti, kad egzistencijos tiesiog neliks. Ir vienu ir kitu atveju, gimimo ir gyvenimo prasmės nėra.
Tai, apie ką rašai, tėra galima trumpalaikė reikšmė. Bet su gyvenimo prasme tai neturi nieko bendro.
Atsakyti
#1323
Laba, merginos!
Kartais užsuku paskaityti Jūsų temutę, nes kurį laiką gyvenau su nerimu ir čia rasdavau nusiraminimą.

Vis norisi sužinoti, ar seniai esat tokioj juodoj, beviltiškoj būsenoj, ar buvot kada nors išsikapstę iš jos unsure.gif . Labai labai slogios jūsų mintys, analizavimai gyvenimo prasmės unsure.gif .

Linkiu visoms pasiekti tą būseną, kai nevaldys stiprus liūdesys ir beprasmiškumas. Geros dienos visoms.
Atsakyti
#1324
QUOTE(Arneza @ 2017 07 12, 12:27)
Laba, merginos!
Kartais užsuku paskaityti Jūsų temutę, nes kurį laiką gyvenau su nerimu ir čia rasdavau nusiraminimą.

Vis norisi sužinoti, ar seniai esat tokioj juodoj, beviltiškoj būsenoj, ar buvot kada nors išsikapstę iš jos unsure.gif . Labai labai slogios jūsų mintys, analizavimai gyvenimo prasmės  unsure.gif .

Linkiu visoms pasiekti tą būseną, kai nevaldys stiprus liūdesys ir beprasmiškumas. Geros dienos visoms.

Tai kad apie depresijas tiek mažai čia tos kalbos... Prasmių ieškau aš, jei kitos ieško, matyt, neištransliuoja to. Arba tai neaktualu.
Bet aš dirbu, apsitarnauju, dar kartais ir išeinu kažkur. Čia labai daug.
Atsakyti
#1325

Arneza, kaip ir sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis būna pagerėjimai ir pablogėjimai. Jau 1,5 metų pakenčiamai gyvenu be AD. Svarbu susirasti gerą gydytoją.

Atsakyti
#1326
Gaila, kad atėjus nėr ką paskaityt, bet ir džiaugiuos, jei nedepresuojat.
Man truputį viskas kažkaip sunkėja... Labai sunku matyt, kaip mamytė negaluoja. Nors vaikšto, kai reik, apsitarnauja, šian net svečiuose buvom ir aplankyt tėtį bei kitus iškeliavusius, ir dar manęs su pietumis laukė.
Labai nestabilūs jos negalavimai, kas gąsdina, jau nekalbu, kad pavirtus į skeletą ir balta kaip popierius.
Dar truputį ima kankint, kad nerandu kur išsikraust su katinu. Žinau, kad susitvarkys, kad čia maža bėda, bet dabar imu dėl to stresuot. O dar pagalvojus, kad vėėėėėl reikės susikraut - tampyt - išsikraut šmutkes, daros silpna. Krausčiausi tik prieš 10 ar 11mėn. Ir vėėėėėėl. Seniau nuoširdžiai nemėgau to raj. Bet dabar nors toli, bet patogu važinėt darban be kamščių, o labiausia prisirišau prie šalia esančios bažnyčios. Vis užsuku ten. Ji tiek man reiškia... 💚Žinau, kad kvailai skamba net tikinčiam. Bet ot aš prieraiši. Dar pušynai čia...
Vėl mano vėmalai...
Atsakyti
#1327
Aš tai galvoju, kad svarbiausia "kovai" su depresija yra priežasčių pašalinimas, jei tik įmanoma. Labai svarbu spręsti problemas, kol neįsisenėja, nedelsti su sprendimais ir nebijoti pokyčių gyvenime.
Žinoma, čia labiau apie ūkiškus-buitinius, ne dvasinius dalykus. Kurie apčiuopami ir pasiduoda sprendžiami. Kartais ir jie TIEK reiškia.
Antroje vietoje, pačio žmogaus pastangos, jei/kol pajėgia.
Trečioje žmonės. Labai gera turėt draugų, kurie ir varge, ir džiaugsme. Nors to džiaugsmo gal nlb yra. Šalia to nepamiršti, kad ir tiems draugams ar artimiesiems kartais taip pat reikia ir dėmesio, ir draugystės, ir pagalbos.
Gal tik po to gydytojas svarbu... Na nes depresija nėra apčiuopiamas - išoperuojamas dalykas ir gydytojas su mumis negyvena.
Bet čia gal tik mano prizmė. Seniau kažkaip ir aš dėdavau viltis į gyd. Po to supratau, kad be reikalo. Juk neišspręs nei mano buitinių bėdų, nei egzistencijos tiesiogiai palengvins.

Atsakyti
#1328

Visiškai sutinku su Night, bet  ištverti ar pakeisti pirmus 3 punktus kartais padeda gydymas. Man teko apie 20 metų stebėti ar dalyvauti slaugant artimus žmones ir privedė prie tablečių valgymo. Ir jos man padėjo pakenčiamai jaustis. 

Atsakyti
#1329
Labas, merginos. neskaičiau temos, atsiprašau dėl to. tiesiog nusprendžiau išsilieti.
Sunu man. vyras jau metai užsieny, aš su vaikais lt. paskutiniu metu vis pagaunu save, kad nieko nenoriu, niekas nemiela, niekas nedžiugina. va ir dabar vaikai lauke, o aš sėdžiu ir verkiu. kalbėom su vyru skype, o man tokios nuotaikos nėra, bet kodėl - paaiškint negaliu. pradėjau verkt, baigiau pokalbį. visada buvau jautri, labiau savy užsidarius. negaliu atvirai kalbėt apie tai, nes pradedu verkt. auginu vaikus jau kurį laiką ir kaip viskas nusibodo. lyga bandau imtis veiklos, bet užeina tokių dienų, kai neko nenoriu, niekas neįdomu, pykstu ant visų. nepasitikiu savim, bijau ažką bandyt, nes lenda mintys į galvą, kad nesugebėsiu, nepaisseks, nemoku.
pati nežinau ko noriu.
išvis daug kas nervina, bet nenoriu visko rašyt. atrodo bijau savo minčių, bijau, kad esu bloga mama... nenoriu nieko...
Atsakyti
#1330
QUOTE(PRANAITE @ 2017 07 16, 11:22)
<p>Visiškai sutinku su Night, bet  ištverti ar pakeisti pirmus 3 punktus kartais padeda gydymas. Man teko apie 20 metų stebėti ar dalyvauti slaugant artimus žmones ir privedė prie tablečių valgymo. Ir jos man padėjo pakenčiamai jaustis. </p>

Na taip, medikamentai būvį tikrai palenvinti gali ir nemenkai. Tai svarbu, bet tai labiau pagalbinė priemonė, nes tabletė toks labai jau laikinas dalykas. Aš taip galvoju dabar.
Turbūt netinkamas žodis pasakyti užjaučiu, Pranaite. Vienas baisiausių dalykų žmogaus gyvenime artimų slauga ir dar 20m. 😓Tu tikra didmoterė.

Man labai neramu....
Atsakyti
#1331
QUOTE(relita @ 2017 07 16, 11:50)
Labas, merginos. neskaičiau temos, atsiprašau dėl to. tiesiog nusprendžiau išsilieti.
Sunu man. vyras jau metai užsieny, aš su vaikais lt. paskutiniu metu vis pagaunu save, kad nieko nenoriu, niekas nemiela, niekas nedžiugina. va ir dabar vaikai lauke, o aš sėdžiu ir verkiu. kalbėom su vyru skype, o man tokios nuotaikos nėra, bet kodėl - paaiškint negaliu. pradėjau verkt, baigiau pokalbį. visada buvau jautri, labiau savy užsidarius. negaliu atvirai kalbėt apie tai, nes pradedu verkt. auginu vaikus jau kurį laiką ir kaip viskas nusibodo. lyga bandau imtis veiklos, bet užeina tokių dienų, kai neko nenoriu, niekas neįdomu, pykstu ant visų. nepasitikiu savim, bijau ažką bandyt, nes lenda mintys į galvą, kad nesugebėsiu, nepaisseks, nemoku.
pati nežinau ko noriu.
išvis daug kas nervina, bet nenoriu visko rašyt. atrodo bijau savo minčių, bijau, kad esu bloga mama... nenoriu nieko...

Kodel nevaziavai su vyru kartu? Kiek vaikam metu? Dirbi?
Atsakyti
#1332
Sveikos. Ar yra jusu tarpe besigydanciu depresija >10 m ? Butu idomu pasidalinti patirtimi, dziaugsmais ir nusivylimais. 4u.gif
Atsakyti