Meja. va dabar as suprantu tavo skausma, kuomet netekai suns.......
Papildyta:
QUOTE(relita @ 2017 07 17, 14:06)
vaikai 2 ir 7 m. nevažiavom kartu, nes tai laikina, kitąmet planuoja grįžti, ir šiemet dukrai pirma klasė, nesinori mėtytis, metus vienur, po to vėl čia...
nedirbu, ir čia irgi problema, nes jau rauna stogą kasdienybė, buitis, rutina. ir visur viena su vaikais 24 val per parą. na turėjau laisvus šeštadienio pusdienius - mokiausi siūti, bandau siūti pardavimui vaikiškus rūbelius. bet apninka mintys, kad neišeis, gal nepatiks klientam ir pan.
tikriausiai nuo rudens man nusimato darbas, bet žinau bus sunku, nes tokio darbo nedirbus, ir vėl bijau...
baimių pilna...
Panasu, kad rurina isuko i savo klastinga rata. tai nebitinai depresija. Rutina daro savo bjausu darba.
QUOTE(4blueflower @ 2017 07 17, 19:32)
Neisivaizduoju, kaip mane traktuoja gydytojai. Knygeleje visad raso vid.sunkumo pasikartojanti depresija. Daug metu lankiau grupine terapija. Isejau, nes negerejo savijauta. O dabar po metimo labai izoliavausi, jauciuosi vienisa, nu bet sitiek pinigu ir laiko kist grupes terapeutui jau neturiu galimybiu. Isbandziau nemazai terapiju, bet vis neatrandu savo. Jau pavargau nuo sitos ligos.
O dienos stacionarai neprablasko? Nenuima slogiu miciu? Man labai padejo dienos staconaro uzsiemimai. O iseiti radau, kai susiradau antra darba, toki, kokio ieskojau. Man dabar net nera kada galvoti apie depresija ie nwrima, vos speju suktis:)