Girdėjot, Linkin park dainorėlis nusižudė. Meh. Praradimas.
Bet juk pati Bestyge pasake kad 5 dienas atsijunge
Tai gal nieko tie pasipykimai..galiausiai lieka prisiminimai geri. Piktumai uzsimirsta. O ir vaikai ne cukriniai, zmones pykstasi, tevai pykstasi, bet susitaiko. Pyktis yra normalu. Vyras irgi zmogus. Su norais, poreikiais.
Tai gal nieko tie pasipykimai..galiausiai lieka prisiminimai geri. Piktumai uzsimirsta. O ir vaikai ne cukriniai, zmones pykstasi, tevai pykstasi, bet susitaiko. Pyktis yra normalu. Vyras irgi zmogus. Su norais, poreikiais.
QUOTE(bučkis @ 2017 07 21, 22:28)
Bet juk pati Bestyge pasake kad 5 dienas atsijunge
Tai gal nieko tie pasipykimai..galiausiai lieka prisiminimai geri. Piktumai uzsimirsta. O ir vaikai ne cukriniai, zmones pykstasi, tevai pykstasi, bet susitaiko. Pyktis yra normalu. Vyras irgi zmogus. Su norais, poreikiais.
Tai gal nieko tie pasipykimai..galiausiai lieka prisiminimai geri. Piktumai uzsimirsta. O ir vaikai ne cukriniai, zmones pykstasi, tevai pykstasi, bet susitaiko. Pyktis yra normalu. Vyras irgi zmogus. Su norais, poreikiais.
Turėjau minty, kad Bestygės paskutiniu metu gyvenimas neglostė, o tas vyras ir paisė pirmiausia savo norų ir patogumų [pasakyti, kad tavo šių metų ligoninių limitas išnaudotas, man atrodo tikrai drąsu, - kažin, ką pasakytų savižudybės atveju, ar, kad ir psichozės]. Bet, taip, jei atlaikė tas keliones ir net atsipalaiduot gebėjo, tai gal tikrai to ir reikėjo.
Blyn. Nesusirandu kur gyventi. Truputį ima varyt į neviltį. Jaučiuos be reikalo išperėta ir našta žmonijai. Nėr vietos šitoj Žemėj man.
Ne į temą. Įdomu nuomonė. Ar samdytumėt save, jei būtumėt kitas asmuo ir darbdavys? Aš nžn.
QUOTE(Night13 @ 2017 07 21, 22:50)
Turėjau minty, kad Bestygės paskutiniu metu gyvenimas neglostė, o tas vyras ir paisė pirmiausia savo norų ir patogumų [pasakyti, kad tavo šių metų ligoninių limitas išnaudotas, man atrodo tikrai drąsu, - kažin, ką pasakytų savižudybės atveju, ar, kad ir psichozės]. Bet, taip, jei atlaikė tas keliones ir net atsipalaiduot gebėjo, tai gal tikrai to ir reikėjo.
Blyn. Nesusirandu kur gyventi. Truputį ima varyt į neviltį. Jaučiuos be reikalo išperėta ir našta žmonijai. Nėr vietos šitoj Žemėj man.
Ne į temą. Įdomu nuomonė. Ar samdytumėt save, jei būtumėt kitas asmuo ir darbdavys? Aš nžn.
Blyn. Nesusirandu kur gyventi. Truputį ima varyt į neviltį. Jaučiuos be reikalo išperėta ir našta žmonijai. Nėr vietos šitoj Žemėj man.
Ne į temą. Įdomu nuomonė. Ar samdytumėt save, jei būtumėt kitas asmuo ir darbdavys? Aš nžn.
Bet jam gi irgi sunku. Man tai normali reakcija. Zmogus irgi turi savo jausmus ir atvirai sako. Ir nesakyciau kad tai reiskia kad jis pirma ziuri saves. Jei jam paciam vaziuoja stogas, kaip.suprantu. Siaip tai gilintis i kitu zmoniu santykius beprasmiska ir neverta. Nes atsisede papasakotu dvi savo tikras ir tiketina skirtingas tiesas. Ir abi jos butu tiesos ;) o bestygei manau reikia palaikymo is musu, o palaikymas nera varymas ant vyro ar kito artimo. Ji ir pati sako-kad kitas nebutu su ja ir vyras yra nuostabus.
Man sunku sakyti samdyciau ar ne, nes turiu itarima kad save apskritai neadekvaciai vertinu..ir dar ziurint kam..tam paciam darbui ar kokiam kitam. Nes tikrai yra kazkoks tobulas darbas kuriam samdyciau tik save tik dar nesupratau kas tai
QUOTE(bučkis @ 2017 07 21, 23:40)
tam paciam darbui ar kokiam kitam.
Tam pačiam.
Man kartais atrodo, kad tokią kaip aš, išvis pasodinčiau į kalėjimą.
Nors... dabartinis kolega, matau, pripleškina klaidų, kurios kvailesnės ir dažnesnės nei būdavo mano. Žinot, kaip būna, pvz., nori parašyt, pvz., 7560, o parašai 5760. Atrodo, kaip taip įmanoma, kaip aš galėjau, jau visai... Būna žiauriai liūdna dėl to kolegos, nors ir atsidūstu, kad, ačiūdie, šįkart ne man taip atsitiko.
Bet. Visai aistros neturiu darbui. Taip visai visai. Retai man kas nors ten įdomu. Darau, kad padaryt, kad nuo manęs atstotų greičiau, kokybės tikėtis neverta. Galbūt priklauso ir nuo klientų, jų gi labai visokių pasitaiko. Suprantu, kad mano... hm... paslauga naudosis gal daug metų ir dėl atmestinumo beveik visada ėda sąžinė.
Mano darbas dar gan kūrybiškas, kas kad vienas svarbiausių kriterijų yra ir darbo greitis. Jei reiktų dirbt kokia, pvz., pardavėja, ar administratore, ryškiai greit norėčiau pasipjaut.
Bet, žinot. Dabar negaliu prisimint nei vieno žinomo man samdinio, kuris dirbtų nuoširdžiai, su aistra. Darbdaviai, įmonių savininkai, tai taip, tokių gal net dauguma. Kitiems kokybė tėra lygu sausa pareiga, arba pinigai, arba nuogąstavimas netekt darbo, ar pan.
Gal nerimastis dėl mamos ir kiti seni ir nauji reikalai šiek tiek arčiau link kapo duobės mane slinkteli ir verčia galvot tokius šūdus, kurie veda mane iš proto.
QUOTE(Night13 @ 2017 07 21, 22:50)
Blyn. Nesusirandu kur gyventi. Truputį ima varyt į neviltį. Jaučiuos be reikalo išperėta ir našta žmonijai. Nėr vietos šitoj Žemėj man.
Ne į temą. Įdomu nuomonė. Ar samdytumėt save, jei būtumėt kitas asmuo ir darbdavys? Aš nžn.
Ne į temą. Įdomu nuomonė. Ar samdytumėt save, jei būtumėt kitas asmuo ir darbdavys? Aš nžn.
Dabar sunkus metas, visi studentai suvaziavo nauji, kainos trb pakile. Iki kada tau reik issikraustyt? O kt rajonuose ieskai? O jei link darbo labiau?
Tavo klausimas apie darba labai smarkiai susijes su zmogaua saviverte ir beveik nieko nepasako apie jo kompetencija
QUOTE(VėjoVaikas @ 2017 07 22, 09:46)
Dabar sunkus metas, visi studentai suvaziavo nauji, kainos trb pakile. Iki kada tau reik issikraustyt? O kt rajonuose ieskai? O jei link darbo labiau?
Tavo klausimas apie darba labai smarkiai susijes su zmogaua saviverte ir beveik nieko nepasako apie jo kompetencija
Tavo klausimas apie darba labai smarkiai susijes su zmogaua saviverte ir beveik nieko nepasako apie jo kompetencija
Kad gal čia ir mitas dėl tų kainų pakilimo. Vilniuje kainos, kaip sostinei, atitinkamos visus metus. Taip, dabar, ko gero, mažiau pasiūlos.
Tai ar samdytum save?
QUOTE(Night13 @ 2017 07 22, 10:44)
Kad gal čia ir mitas dėl tų kainų pakilimo. Vilniuje kainos, kaip sostinei, atitinkamos visus metus. Taip, dabar, ko gero, mažiau pasiūlos.
Tai ar samdytum save?
Tai ar samdytum save?
As pasidariau sau daug atlaidesne. Tad manau samdyciau. Visiems klaidu pasitaiko.
Man blogiau atrodo, kai zmogus savo darbo nekencia ir ji daro atmestinai. Bet cia labiau ne darbdavio problema, o darbuotojo - jum butent jam reikia kankintis 1/3 savo gyvenimo dienu.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2017 07 22, 14:34)
Man blogiau atrodo, kai zmogus savo darbo nekencia ir ji daro atmestinai. Bet cia labiau ne darbdavio problema, o darbuotojo - jum butent jam reikia kankintis 1/3 savo gyvenimo dienu.
Per dažnai darbuotojai `nemato`, kad atmestinumas, kitaip tariant, nekokybiškas darbas, visiškai ekvivalentus darbdavio nesėkmei.
QUOTE(Night13 @ 2017 07 22, 16:28)
Per dažnai darbuotojai `nemato`, kad atmestinumas, kitaip tariant, nekokybiškas darbas, visiškai ekvivalentus darbdavio nesėkmei.
Uoj. Priklaus9 nuo darbo. Vat jus iskart konkreciai finansiskai nukenciat, o mes klystam ir dazniausiai issukam savo uodegaa, padedami to paties darbdavio. Nes jeigu sikna bus, tai visiems. Nes keliu desimciu ar simtu tukstanciu nuo algos nenubrauksi.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2017 07 22, 23:01)
Uoj. Priklaus9 nuo darbo. Vat jus iskart konkreciai finansiskai nukenciat, o mes klystam ir dazniausiai issukam savo uodegaa, padedami to paties darbdavio. Nes jeigu sikna bus, tai visiems. Nes keliu desimciu ar simtu tukstanciu nuo algos nenubrauksi.
Bet koks darbas reiškia pinigus, bet samdinio klaidos juk daug daugiau nei finansiniai nuostoliai ir tai bendra visiems darbams. Nervai, įstaigos reputacija, sugadintas pasitikėjimas apskritai samdiniais, ir, tikriausiai, n+k kt. faktorių.
Bet supratau, kad nesuki dėl pan. dalykų sau smegenies. O aš keliu tokius klausimus, nes mane jie aštriai pjauna.
Kažkaip gyvenimas sunkėja, akyse tamsėja, smegenyse skystėja, o aš akmenėju. Niekam nesusikaupiu. Dabar dar tame pačiame darbe nėr per didelių sunkumų. Bet ir be to pavargau nuo gyvenimo.
Pražūčiau tokiam darbe, kur reikėtų nuolat sukaupti dėmesį. Trumpam laukui pusvalandžiui - galiu. Mane mokė, kad turiu pamatyti ir perskaityti kiekvieną raidę ir skaičių, kuriuos rašau ar tikrinu. Gali būti, kad šitas nesugebėjimas tvirtai dirbti yra nerimo kaip ligos apraiška. Todėl nežinau ar jį galima išmokti sukaupti dėmesį kvėpavimo ar kitokių treniruočių pagalba. Nors, jei tikrai žinotume, kad nuo mūsų darbo priklauso Tėvynės, žmonijos ar kokio vaiko likimas, tiktai išmoktume susikaupti.
