Manrods žiauriai nusenau. Ėmiau kažkaip dažnokai persišaldyt su aukštoka tempa. Nebūdavo taip seniau, oj nebūdavo. Svtg pratįsojau, jau net neengiau savęs, kad miegu, nes miegojau tiek, kiek jau įprasta savaitgaliais, gal net mažiau. Bet, dar to betrūko, šian nuvažiavau darban, bet po valandos teko atsiprašyt. Tempą užmušiau, nk neapvėmiau [nors dairiaus ant ko čia taikyt, ką čia slėpt...], bet makaulė, pasirodo, gali suktis ir be tempos.
Aš čia gal nusišnekėjau: jeigu nesukioju, tai galva nesisukioja, berods. Bet visa kita aplinka sukiojas net gulint. O tempos tai turiu, kiek reik. Gal per greit čia ją užmušiau, todėl sukas debesys. Pirma buvo 35. T.y., jei neklystu, +35.
Visam tam užteko giros šaltos mauktelt. Niekad tokios nesąmonės netraukdavo, kaip gira, bet užsinorėjau ir prašom. Kiek reik būt skystam, kad tik tiek reiktų...
Būtų dzin, jei ne darbai. `Pačiu laiku` pasifeilinau.
Užsimerkus vis tiek sukas
Neeeelabai jau man čia ta senatvė patinka.
Čia ne senatvė, tiesiog nusilpus imuninė sistema, mano manymu. Aš jau du metus iš eilės labai greit peršaldavau, vos prasidėdavo ruduo. Šiemet jau plaučių uždegimą buvau pasigavus. Bet nusipirkau papildų, gerų žuvų taukų, didelės dozės vitamino C, prisipirkau visokių arbatų, labai gerai vos prasidėjus peršalimui ir apskritai šeivamedis, ir ką, kol kas net sloga nekimba, nors ištisai vaikštau peršlapusiom kojom (batai praleidžia, laukiu atlyginimo, kad nusipirkčiau naujus, nes ištaškiau viską interjero gražinimui ). Dar geriu ginkmedžio ir ženšenio papildus, čia žvalumui, tik nežinau, ar veikia.