Depresija

Man dar labai paveike, kai psihiatre sake,kad jei man reiketu dabar keisti teises ,ji neleistu vairuoti.As taip ir nesupratau kodel.Labai verkiau namie po tokio vizito.Tiesiog man tai buvo netiketai.Vyrui pasakiau tik po savaites ,jis namie retai buna tai telefonu verkdama pasakiau , kad jauciuosi kaip psihine ligone,jei net vairuoti tai jau negerai.O jis man atsake, kad girdint apie mano darbo itampa jam tai nera taip netiketai,nes sako kad mes tiesiog to nepastebiame.O pikciausia esu iki siol ant savo seimos gydytojos,nes as jos klausiau ar nebus taip ,kad as nueisiu pas psihiatra ,o man paskui visam gyvenimui uzrasas bus.Ji sake ,kad ne,juk jus ne sizofrenike.O pasirodo , kad dabar iskaitoje ir aisku cia jau visam gyvenimui ir kai reikes kokios pazymos net vairavimu,priklausai nuo to kaip gyd nuspres.
Bandziau po menesio su gyd.gynciotis bet tai beprasmiskai.Ji sake kad kas is to kad as dirbu,mokausi,daug labai keliauju ir pati sau tas keliones sudelioju,bet sako i jos klausymus dauguma atsakymai pasako apie kita puse....vnz...pagalvojau ,kad ji gal ir teisi..nervine itampa daro savo .Labai noriu pasveikti,nors kartais taip viskas uzknisa...bet galvoju ,kad yra zmoniu kuriems dar blogiau uz mane ir neverkia kaip as..
Papildyta:

Kai paskutini karta pasakiau gyd kad valgau kaip krokodilas ir storeju kaip ant mieliu,ji atsake,kad reikia priziureti ka dedi i burna.Vakarais sako bandyk daugiau salotu ,darzoviu valgyti.Na as metus laiko draugavau su dietologe,kuri man labai padejo,o dabar vel i storuma...kaz kaip antra karta sakyti gyd. kad keisti tabletes,nelabai noriu.Pasakis kas is musu gydytojas.Ir tai kai ji man kartu raminamosius paskire laxatanil ,as ju negeriau,tai ji mane apibare ,kad reikejo pagerti.As sakau ,kad as labai skeptiskai ziuriu i tokius tabletes.As entidepresantus vos nesavaite galvojau ar gerti .Tai ji uzrase mano korteleje ,kad neklauso gydytojos.Pasijauciau kaz kaip nejaukiai.O dar as tok zmogus kuris netiki visokiom nesamonem.Kai ji pasake kad veliau paskirs psihoterapija,pas psihologa pavaiksciuoti,as iskart pasakiau ,kad neeisiu.Sakau joks svetimas zmogus man neisspres mano problemu.Ji sake ,veliau tada nuspresime.Dabar as kazkaip galvju ,kad ji saunuole,nes as tikrai nueisiu jei reikes.
Nuo AD pastebejau tik ,kad as kazkiek ramesne ir valgau kaip krokodilaso dar miegu ilgai.Siap galiu uzmigti visur ir visada nors ir stovedama.Gal cia nuovargis ,nes diena dirbu ,vakarais iki 12 mokausi.
Atsiprasau ,mergaites kad cia taip uzejau ir issiliejau.O norejau tik paklausti.

Mano teises baigesi praeitu metu vasari. Tada buvau Vokietijos resident, tai is pasidomejau. Ten lyg akis reikia pasitikrint NRW zemeje ir dar kazkokia pazyma. bet kai nuejau, tai pasirodo kitos ES salies teises keiciantis nieko nereikia, visai nieko. Buvusios teises buvo UK, tai kai lietuviskas keiciau i UK tai irgi jokiu nera sveikatos tikrinimu. Tai skaitosi asmens problema. Lietuvoje kazkokia nesamone, iki siol nesu Lietuvos resident ir jau galvoju, kad geriau gyventi biedniau ne LT nei LT ir jausti pastovia gresme is valdzios.

Kai reikes teses keisti tai prisideklarruok uzsienio EU valstybeje maziausia pries 6 menesius, nes tiek reikia isgyvent

As kaip tik nesenai pakeiciau teises.Gyd .manes paklause kada keisti,sakau po beveik 10 metu.Tai ji man sako,kad tikrai busi sveika.Bet vistiek man nedaeina prie ko cia teises ir depresija.Sakau,o jei as nesigidysiu tai man ir teises nepakeisarba po metu gal as rankas nusileisiu ir neateisiuu daugiau.Ji sake taip ,tada as pazymoje tiesiog rasau ,kad pacientas gydesi ir dingo,gydymas nutrauktas.O jei dar paskirtas gydymas ,tiesiog rasau ,kad paskyrtas gydymas ir leidziu vairuoti.
Kiekk geriau AD tiek vistiek galvojau kad man nera depresijos ,kol viena karta man susinervinus labai isiskaudejo galva ir sirdys vel baladavosi,tada prisiminiau gydytojos zodzius,kad man nuo ilgos pastovios itampos,kuria as tiesiog nenoriu matyt ir priimu kaip ir normali busena...tada pagalvojau ,kad visdel to ji teisi.Dabar bandau daugiau info skaityti apie ta depresija.Na visai kitaip as ja isivaizdavau.
Bet o kaip prisideklaruotis EU valstybeje siaip sau?reikia pas kaz ka turbut?as nelabai apie tai zinau.

Diari, mano AD buvo toks kaip tavo didziaja gydymo dalį geriau Max 20 mg dozę. Ir visai nestorejau. Teisėms reikejo psichiatro pazymos -davė. Jei tau liga tai reikia  gydytis. Gali keisti gydytoją, jei nepatinka, bet gydymo nemesk

Aciu ,kad parasete,dabar galvosiu gal as ne nuo tableciu tada storeju,gal cia tiesiog toks atsipalaidavimas...Mest kol kas nesiruosiu,tiesiog galvojau kad gal tabletes del storejimo netinka.O kada jus pamatete pirmus pagerejimus ,geriant sias tabletes?Pas mane 10mg.

kai kurie kaip tik elgiasi atvirksciai, bando uzpildyti juoduma daugybe veiklos. tai lyg begimas nuo savo emociju, nuo saves gal.
Papildyta:

Nepagalvok, kad vel kabinejuosi, bet idomu tiesiog, o kodel negali zmogus eiti lengviausiu keliu? Jeigu jam nei lengvas , nei sunkus nepadeda ar padeda vienodai?

Ar gerai supratau, kad pati esi po skyrybų/santykių nutrúkimo?

Ne... santykiai nenutruko ir niekas neissiskyre. Bet panasu, kad MB serga kazkuo panasiu i rimtos formos depresija. O ji buvo mano issigelbejimas. Taigi situacija nekokia.

Man dar labai paveike, kai psihiatre sake,kad jei man reiketu dabar keisti teises ,ji neleistu vairuoti.As taip ir nesupratau kodel.Labai verkiau namie po tokio vizito.Tiesiog man tai buvo netiketai.Vyrui pasakiau tik po savaites ,jis namie retai buna tai telefonu verkdama pasakiau , kad jauciuosi kaip psihine ligone,jei net vairuoti tai jau negerai.O jis man atsake, kad girdint apie mano darbo itampa jam tai nera taip netiketai,nes sako kad mes tiesiog to nepastebiame.O pikciausia esu iki siol ant savo seimos gydytojos,nes as jos klausiau ar nebus taip ,kad as nueisiu pas psihiatra ,o man paskui visam gyvenimui uzrasas bus.Ji sake ,kad ne,juk jus ne sizofrenike.O pasirodo , kad dabar iskaitoje ir aisku cia jau visam gyvenimui ir kai reikes kokios pazymos net vairavimu,priklausai nuo to kaip gyd nuspres.
Bandziau po menesio su gyd.gynciotis bet tai beprasmiskai.Ji sake kad kas is to kad as dirbu,mokausi,daug labai keliauju ir pati sau tas keliones sudelioju,bet sako i jos klausymus dauguma atsakymai pasako apie kita puse....vnz...pagalvojau ,kad ji gal ir teisi..nervine itampa daro savo .Labai noriu pasveikti,nors kartais taip viskas uzknisa...bet galvoju ,kad yra zmoniu kuriems dar blogiau uz mane ir neverkia kaip as..

Vartojant psichotropinius vaistus negalima vairuoti, aš irgi keičiau teises, tai 3 mėnesius ėjau pas privatų gydytoją, kad įrašo nebūtų.

kai kurie kaip tik elgiasi atvirksciai, bando uzpildyti juoduma daugybe veiklos. tai lyg begimas nuo savo emociju, nuo saves gal.
Papildyta:
Nepagalvok, kad vel kabinejuosi, bet idomu tiesiog, o kodel negali zmogus eiti lengviausiu keliu? Jeigu jam nei lengvas , nei sunkus nepadeda ar padeda vienodai?

Gali, savaime suprantama, tas pyktis momentinis buvo, kai vėl išgirdau, kad į Ąžuolyną atsigulė, nors blogai tikrai nebuvo. Nemokamas kurortas. O šiaip tai, tikrai gali, be tik reikia.

Ne... santykiai nenutruko ir niekas neissiskyre. Bet panasu, kad MB serga kazkuo panasiu i rimtos formos depresija. O ji buvo mano issigelbejimas. Taigi situacija nekokia.

Ir kas dabar bus? Išsigelbėjimo nebeliko, ką darysi?

Man labai keisti santykiai, kai vienas kito išsigelbėjimas, o ne lygiaverčiai partneriai.

Juk zmones gali nebuti lygus, vienas turi daugiau vienu stipriu savybiu, kitas kitokiu geru, labai skirtingi, bet lygiaverciai.

Bet butent pastebejau, kad kai viskas pablogejo, tai visu pirma dingo zmogiskumas, man pradejo ne padeti, o traukti i dugna.
Pradejo bendraut vel daugiau su lietuviais, o Lietuvoje tai pirmiausia yra nelamingumo kultas, i tuos kurie dar nepaskende problemose ziurima su pykciu ir pavydu. Taip daznai yra net tarp artimu zmoniu, tada jie gyvena aplinkoje kur jaucia, kad jiems norima blogo, nors kalbama garsiai kitaip.
Spaudimas kazka vaidinti gaunasi, apsimesti nelaimingu kas veliau persiduoda i normalia busena. Ir aplamai slykstus daugelio mentalitetas, kur esme yra lyginamasis su kitais ir ieskojimas nelaimiu, ga kazkas neteko darbo, gal issiskyre, gal dar kas blogo nutiko.
Jauciu ir man atsiranda idomus jausmas, nenoras, kad kazkas pageretu, net tai kaip ir pavojinga tampi kitu pykcio taikiniu. Kur kas geriau agresija ir pasistengti nuodyti pastaruju gyvenima pirmiau. Taigi tampu kaip jie.

Iki siol nuo blogu minciu begau organizuojant visokias pramogas, daugiausia keliones. Bet Europoje jau daug kur pabuvom ir tai pradejo nebeveikti. Atbuko ir jau nieko nenori.

As nesutinku, kad sergantis zmogus gali sau leisti buti egoistu. Manau, kad problemos tiesiog atidengia zmogaus vidu, jei jis nekoks, tai viskas ir isryskeja, nes nera jegu vaidinti.

Cia kaip su badavimu, vieni numirs, o kiti sues savo artima. Kokia prasme is tokio artimo zmogaus, sveiko ar susirgusio, jei jis kaip zveris?

Man irgi dave pildyti anketas, bet dar turejau proto uzpildyti jas teisingai... Tai nusprende kad nieko nera.
 

Jei būtų tikrai šikna, pildytum, kaip reikia, o ne „teisingai“.