Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

QUOTE(mylimuke! @ 2019 04 28, 14:58)
Manai, kad gruoine terapija veiksmingesne negu individuali?
O psichologas ar geresnis tas, kuris pats yra turejes depresija ar pan sutrikimu?
Vyrauja teorija, kad netgi studijuoja psich dazniausiai tie, kuriems reikia pagalbos, taip tikisi sau profesionalaiai padeti... hmm.gif

Manau,kad grupinė veiskmingesnė.
Bet mes juk kai einam pas psichologą,negi galim tikėti,ką jis sako.Ir standartiškai jie gi apie save nepasakoja.O jei ką ir pasako,lygiai taip pat kaip eilinis pacientas gali sumeluoti.
Man pvz.eiti individualiai,tai tas pats kaip išpažinties.Kunigas bent jau pinigų neprašo)
Atsakyti
Einu pas poliklinikos psichologę jau vėl senokai, tai irgi pinigų neprašo. Man visai pasisekė, nes jau pas antrą, rodos, stiprią, pataikau.
Grupinės terapijos niekad nesuprasdavau. Išeidavau prislėgta, bet ir buvo tai ūmesnis metas (dienos stacionare). Nors ir iš psichologės išeidavau prislėgta, ir nusižliumbus, tai gal kaip kam, ir dar kaip kada. Praeita psichologė gan įkvėpė man drąsos, kurios tuo metu reikėjo. Jokia draugė, tą patyrus, nemokėtų taip, žinau.

Aną sav. man siūlė į ligoninę. Bet, meh. Nu gal nėra tiek blogai... Pavargau nuo streso dėl darbo, bet dar nėra, kad visai visada juoda juoda.

Sapnavau, kad mama ragino mane nusižudyti. Keista. Suprasčiau, jei tėtis.




Atsakyti
QUOTE(Morta G. @ 2019 04 28, 15:49)
Manau einama todėl,kad kažkada kažkas sugalvojo,kad taip reikia.Primena žirgų bandos jausmą.Vienas pasileidžia"galopu" ,kitų nebesulaikysi)
Einama,kad receptą gauti.

Čia ir su depresija.Jei susitvarkysi pats ATSIKELSI ir NUEISI,jeigu ne-ŽLUGSI.
Tikiu kad bendros grupės,kurias kuruoja psichologai padeda,nes ten visi tokie patys(toks tokį iš tos pačios patarlės).

Jei sirgtumėt plaučių uždegimu, turbūt, eitumėt pas gydytoją? O depresija, tipo, ne liga?

QUOTE(Morta G. @ 2019 04 28, 16:20)
Manau,kad grupinė veiskmingesnė.
Bet mes juk kai einam pas psichologą,negi galim tikėti,ką jis sako.Ir standartiškai jie gi apie save nepasakoja.O jei ką ir pasako,lygiai taip pat kaip eilinis pacientas gali sumeluoti.
Man pvz.eiti individualiai,tai tas pats kaip išpažinties.Kunigas bent jau pinigų neprašo)

Grupinė terapija, mano manymu, yra pati didžiausia nesąmonė. Niekada neičiau. ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Hedy @ 2019 04 28, 18:48)
Jei sirgtumėt plaučių uždegimu, turbūt, eitumėt pas gydytoją? O depresija, tipo, ne liga?
Grupinė terapija, mano manymu, yra pati didžiausia nesąmonė. Niekada neičiau. ax.gif


Hedy,atsiprašau,nesiruošiu ginčytis ir diskutuoti kur ir kada eičiau ir kur ir kada kiti turi eiti.
Rašau savo nuomonę apie tai,kaip suvokiu ir suprantu .
Plaučių uždegimas ir depresija yra NELYGINAMOS ligos ir savijautos.
Plaučių uždegimą gydome antibiotikais,depresijai išsigydyti kaip nebūtų gaila tablečių nepakaks.

Atsakyti
QUOTE(Morta G. @ 2019 04 28, 20:40)
Plaučių uždegimas ir depresija yra NELYGINAMOS ligos ir savijautos.

Taip, nelyginamos. Mirtingumas nuo depresijos yra n kartų didesnis.

7 kartus sirgau plaučių uždegimu ir 14 metų - depresija.
Atsakyti
QUOTE(Hedy @ 2019 04 28, 19:48)
Taip, nelyginamos. Mirtingumas nuo depresijos yra n kartų didesnis.



aš plaučių uždegimu vieną kartą.O depresija jau irgi kokį dešimtmetį)
Atsakyti
Koks skirtumas kas kam padeda. Jei depresija lengva, ir sportas gali padėti, jei sunki, - apvalūs arba pailgi ratukai, arba niekas, jei vidutinė, - dar kitaip.
Ir išvis nežinia, ko paskyram dvikojui individui reikia.
Vis tiek visi mirsim, kažkas, galbūt, nusižudysim. Ir ką.

Dabar skaitinėju knygutę apie kipšiuką (Bestyge, žinai, apie ką, manau, puikiai). Kitos, gal apsivemtų, nes vėėėl "Katalikų pasaulio leidinių". Ima juokas, bet skaičiuoju savo ydas. biggrin.gif Vyresnis kipšas mokina kipšiuką siautėti ir gundyti visokiom nelabystėm. Tai jaučiuos net ne dvikoju gyvuliu (ten tą žodžių junginį vartoja), bet tuo kipšiuku, vos tik imu su kuo kalbėtis.

Dabar galvoju: aš knygas skaitau, o man į ligoninę siūlo. Nemaniau, kad taip būna. Aišku, po darbo nuėjau natūraliai susisukus ir pasiskundžiau.
Į temą. Vakar gulėjau persisukus be jėgų, tada išgėriau raminamą ir jaučiaus prisikėlus kone iš numirusių. Nors nebuvo baisiai neramu, tiesiog šiaip jėgų neturėjau.


Papildyta:
O nebenorėdavo rašyti, nebent lapelį, o šįsyk išrašė dėžutę. T.y., manau, kad psichiatrė manoji šaunuolė, visai pataiko ko kada reikia. Dėl kad buvo pablogėję, dėta darbovietė, čia vaistais neužglaistysiu, reikia kažką su tuo daryti, bet vaistų reikia tam, kad turėčiau jėgų keitimui.
Atsakyti
https://www.delfi.lt...bK5FEJdEJcp2joM
Atsakyti
Vis užeinu, bet nekalbat.
Kaip kuri laikotės?

Skaitinėjau savo žinutes kokių 4m senumo. Rodos buvo ką tik, net užuodžiu tą skausmą iš prirašytų paklodžių.
Manau, kad išsivėmimas čia nemažai prisidėjo, kad tada nekėliau prieš save rankos, nors knietėdavo. Nors galima manyti, kad, reiškia, kad labai save myliu, kad tebesu čia. Nežinau, kaip iš tiesų. Dabar valia, rodos, pasižymiu mažiau, bet bent darbingesnė esu. Tiesa, `namie` kaput. Visą energiją suvalgo samdinio dalia. Tikiuos neužilgo persimesti freelancinimui. Jeigu paeis.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2019 05 22, 22:10)
Vis užeinu, bet nekalbat.
Kaip kuri laikotės?



suš..........
Atsakyti
Trečias mênuo, man ne geriau. Negaliu skaityt, nubūt vietoje, gamint, tvarkytis, rūpintis, ryju raminamus ir kitus vaistus saujom, penkta savaite dienos stacionare nenubunu vietoj. Pradejau rukyt. Ryte parukius pulsas buna 120, tada vaistai nuo pulso, daznai suicidines mintys, negereja atrodo kad ir nebepageres, dar raukslialige. Esu labai pasimetusi, pavargusi...
Atsakyti
Kalbėkite, žvaigždés auksinės....
Atsakyti