Depresija

#25
QUOTE(mylimuke! @ 2016 10 13, 21:44)
o tau vaistai yra padeje, kai gerei? psichoterapija kokia lankei? kodel nutraukei?

Vaistai tikrai padėjo. Būdavo tokių dienų, kai be antidepresantų ir kokio bromezapamo tabletės neįsivaizduodavau savo dienos. Dienos psichiatrijos centras, psichologo konsultacijos. Visko buvo. Dabar mane net purto nuo minties apie antideprsantus ir visus tuos pamus. Kai prabūnu mėn ir daugiau be alkoholio, jaučiuosi tvirta ir pasitkinti savimi.Be to, kai sirgau kankindavo panikos priepuoliai, o tai jau dar viena Dievo bausmė. Vis paminiu Dievą, nes galvoju, kad ryšys su juo(na, bent jau įsivaizduojamas man padės). Įveikiau šitą prakeiktą depresiją, atsikračiau priklausomybės nuo vaistų, tai nejaugi negaliu įveikti dar vieno baubo?

Šiandien pora valandų vaikščiojau miške, po grįžusi šį tą užsirašiau. pasidalinsiu savo "išprotėjusiomis" mintimis. 4u.gif

Visą valandą prastovėjau šaltyje ir žiūrėjau į dangų. Paskaudo nugarą, kaklą, pradėjo virpėti kojos, bet vistiek nenuleidau akių. Tokia nenusakomai švari ir, rodos, niekur nesibaigianti dangaus žydrynė niekaip nepaleido manęs nors tu ką. Baisu nuleisti akis žemyn.Ten šlapia, purvas ir, tegul ir sodriomis spalvomis rudens nuspalvinti lapai, vistiek lietaus ir vėjo padengti smėlo dangalu. Bijau į juos žiūrėti, nes juose matau savo sielą. Nepatinka ji man tokia. Nenoriu taip jaustis. Užtat danguje karaliauja tokia skaidruma, tokia tyra dangaus mėlynė... Už tokias savo minčių spalvas, rodos,nepagailėčiau pusės likusio savo gyvenimo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo alyton: 13 spalio 2016 - 20:33
#26
QUOTE(alyton @ 2016 10 13, 20:01)
Turbūt pagrindinis postūmis yra kaltės jausmas. Žinau, kad po to bus dar blogiau, bet noras nugyventi tą dieną be sąžinės priekaištų ima ir nugali. Tačiau čia jau uždaras ratas gaunasi. Keista, bet aš vis dar neprarandu vilties išlipti iš šito mėšlo. O dėl žinojimo? Taip daug kas žino. Dirbu tokiu grafiku, kad turiu dvi darbo dvi laisvas dienas. Todėl į darbą einu švari, nors ir jaučiuosi ne kaip. Nepatikėsit, išmoksti suvaidinti žvalią ir darbingą, nors norisi staugti vilko balsu, kaip negera tiek fiziškai tiek psichologiškai. Didžiausiam priešui nelinkėčiau tokios bėdos. Pragaras ne gyvenimas. Bjauriausia, kad negali nieko apkaltinti, išskyrus save. Kaip aš sakau, kai nekenti žmogaus tai tiesiog nebendrauji su juo, išbrauki iš savo gyvenimo. Ką daryti, kai tokius jausmus jauti sau. Išbraukti? Tam yra tik vienas būdas unsure.gif

isgerusi jautiesi laisva, laiminga ir nepriklausoma nuo depresijos? sergi depresija, ar kitos bedos?
Atsakyti
#27
QUOTE(alyton @ 2016 10 13, 20:30)
Vaistai tikrai padėjo. Būdavo tokių dienų, kai be antidepresantų ir kokio bromezapamo tabletės neįsivaizduodavau savo dienos. Dienos psichiatrijos centras, psichologo konsultacijos. Visko buvo. Dabar mane net purto nuo minties apie antideprsantus ir visus tuos pamus. Kai prabūnu mėn ir daugiau be alkoholio, jaučiuosi tvirta ir pasitkinti savimi.Be to, kai sirgau kankindavo panikos priepuoliai, o tai jau dar viena Dievo bausmė. Vis paminiu Dievą, nes galvoju, kad ryšys su juo(na, bent jau įsivaizduojamas man padės). Įveikiau šitą prakeiktą depresiją, atsikračiau priklausomybės nuo vaistų, tai nejaugi negaliu įveikti dar vieno baubo?

Šiandien pora valandų vaikščiojau miške, po grįžusi šį tą užsirašiau. pasidalinsiu savo "išprotėjusiomis" mintimis. 4u.gif

Visą valandą prastovėjau šaltyje ir žiūrėjau į dangų. Paskaudo nugarą, kaklą, pradėjo virpėti kojos, bet vistiek nenuleidau akių. Tokia nenusakomai švari ir, rodos, niekur nesibaigianti dangaus žydrynė  niekaip nepaleido manęs nors tu ką. Baisu nuleisti akis žemyn.Ten šlapia, purvas ir, tegul ir sodriomis spalvomis rudens nuspalvinti lapai, vistiek lietaus ir vėjo padengti smėlo dangalu. Bijau į juos žiūrėti, nes juose matau savo sielą. Nepatinka ji man tokia. Nenoriu taip jaustis. Užtat danguje karaliauja tokia skaidruma, tokia tyra dangaus mėlynė... Už tokias savo minčių spalvas, rodos,nepagailėčiau pusės likusio savo gyvenimo.

O kam reikia 'atsikratyti', vadinti depresiją prakeikta, tokiu pat požiūriu kovoti su alkoholizmu? unsure.gif Tai, kuo tu gyveni, yra tavo dalis, reiškia, kovoji prieš save. Pirmiausia reikia priimti, suvokti, kad esi tai, kas esi ir tai yra tavo esybėje. Pamilti save tokią, su visais trūkumais, bėdom ir negandom. Tik tada bandyti keistis, santarvėje su savimi ir savo ydomis. Ir nepamiršti, kad kas bent kartą buvo, niekur nedingo, bet kada gali sugrįžti, nes tai tavo dalis, pati tu.

Mintys gražios ir įdomios. Matyt, pati skaitanti esi. Gal kiek sudramatizuota, tačiau gražu ir jausminga. Paprastai žmonės taip nemąsto apie lapus ir dangų, nespėja to pajusti ir pamatyti. Jei gebi tam atrasti laiko ir susidomėti, labai gerai. Daug gero duoda tas nelėkimas, o pastebėjimas gamtos, jos permainų, kas gero, gražaus, o kas purvino ir pilko.
Atsakyti
#28
Alyton, stiprybės tau ir šviesos akyse. 4u.gif Tikiu, kad išbrisi iš to rato. Gal ne visam. Bent didesnei likusio laiko žemėj daliai.

Man labai sunku liest alkoholizmo temą. Esu susidūrus artimoj aplinkoj. Tas potraukis, matyt, kai kuriems žmonėms labai stiprus. Iki šiolei neįsivaizduoju, kokia galima pagalba tokiam žmogui. verysad.gif
Atsakyti
#29
QUOTE(Night13 @ 2016 10 13, 22:02)

Man labai sunku liest alkoholizmo temą. Esu susidūrus artimoj aplinkoj. Tas potraukis, matyt, kai kuriems žmonėms labai stiprus. Iki šiolei neįsivaizduoju, kokia galima pagalba tokiam žmogui. verysad.gif

Jokia jei pats zmogus nenori sau padet.geriantis tevas tiek kiek save prisimenu.ir gydes ligoninej kai buvau mazyte ir kodavos...po kazkiek laiko vis gryzdavo prie butelio.db net nesistengia nieko keist.
Atsakyti
#30
QUOTE(meja82meja @ 2016 10 13, 23:16)
Jokia jei pats zmogus nenori sau padet.geriantis tevas tiek kiek save prisimenu.ir gydes ligoninej kai buvau mazyte ir kodavos...po kazkiek laiko vis gryzdavo prie butelio.db net nesistengia nieko keist.

Alkoholizmas yra liga. Kaip žinia, gerti dažniausia nepradedama iš per gero gyvenimo. Lygiai kaip ir rimtai depresuoti. Pasmerkti lengviausia.
Atsakyti
#31
QUOTE(Night13 @ 2016 10 13, 22:25)
Alkoholizmas yra liga. Kaip žinia, gerti dažniausia nepradedama iš per gero gyvenimo. Lygiai kaip ir rimtai depresuoti. Pasmerkti lengviausia.

Is mano puses jam daugiau abejingumo nei smerkimo.zinau,kad niekas jo nebepakeis,o ir metai nebe tie,kad pats kazka noretu keist.

Siand buvo trecia procedura,tragedija kazkokia!vos parejau namo,nepakenciamas skausmas.man po ju skauda daug labiau.
Atsakyti
#32
Ačiū visoms ir gerus žodžius ir išreikštą savo nuomonę 4u.gif . Tikriausiai sunku, kai artimoje aplinkoje gyvena žmogus su tokia bėda ir nė nesistengia ką nors pakeisti. Aš, kaip koks pašautas kuinas, keliuosi klumpu ir vėl keliuosi. Tikrai nežadu pasiduoti. Tuo labiau, kad ir turiu dėl ko. Apie vaikus jau net nekalbėsiu. Stipri motyvacija mano gyvenime - naujas darbas. Na, toks jis ir naujas unsure.gif . Jau metai laiko dirbu. Tik paskaičiavus penkiolika metų nekenčiamo darbo į kurį eidavau kaip į lažą, tai tikriausiai drąsiai galima vadinti nauju.
Kenčiančioms nuo depresijos galiu pasakyti: tai tiktai pagydoma. Na, bent jau kontroliuoti ir gyventi(būtent gyventi, o ne išgyventi) tikrai galima. Daugelis skeptiškai žiūri į įvairias psichoterapijas. Be reikalo. Man ypač padėjo grupinės psichoterapijos. Pažinti daugiau savo likimo draugų, išgirsti kitų istorijas tikrai į naudą. Tai lyg savotiškas drąsus žvilgsnis savo baubui į akis. O žiūrėk tas baubukas ims ir neatlaikys tavojo žvilgsnio mirksiukas.gif .
Atsakyti
#33
todel as ir sakau, kad ,man labai padeda denos stacionaras su kuno judesio terpija ir grupinaiis susitikimais. As vel pradejau lankyti, po 2 menesiu atostogu, ir jauciu, ksip stsigaunu, gyja mano siela...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nidulia: 15 spalio 2016 - 00:03
#34
Vaje vaje kaip darbe prisidirbau. Is savo nezinojimo, naivumo ir visokiu aplinkybiu ir aisku nemokejimo tinkamai reaguoti, komunikuoti. Kursuose po to kolege sake atrodziau kaip pirciupio motina...sakau isivaizduok kaip atrodyciau jei nebuciau prisidazius.
Dabar kosmariska menesi dar reiks isgyventi. Tikra helloweeno menesiuko. Kad tik sveiko proto likciau. O paskui neaisku ar darbo sutarti prates. Ir prie viso to menesi kaip vaistus nustojau vartot ir nusprendziau kad be ju galiu. Galiu. Ziuresim kas is manes liks.
Atsakyti
#35
QUOTE(bučkis @ 2016 10 15, 10:41)
Vaje vaje kaip darbe prisidirbau. Is savo nezinojimo, naivumo ir visokiu aplinkybiu ir aisku nemokejimo tinkamai reaguoti, komunikuoti. Kursuose po to kolege sake atrodziau kaip pirciupio motina...sakau isivaizduok kaip atrodyciau jei nebuciau prisidazius.
Dabar kosmariska menesi dar reiks isgyventi. Tikra helloweeno menesiuko. Kad tik sveiko proto likciau. O paskui neaisku ar darbo sutarti prates. Ir prie viso to menesi kaip vaistus nustojau vartot ir nusprendziau kad be ju galiu. Galiu. Ziuresim kas is manes liks.

Kas tiksliai nutiko? Ir ar ta kolege tikrai yra svarbus "rodiklis" tavo elgesio vertinime? 4u.gif
Atsakyti
#36
QUOTE(Night13 @ 2016 10 12, 14:28)
Gal naujieną pasakysiu, bet nuo klyno praplyšimo iki kelių timpose švęstas vanduo neapsaugo

biggrin.gif

QUOTE(mylimuke! @ 2016 10 12, 23:25)
pirkau is zmogaus. batai viskas ok, nauji jie, na bet nematuoti, netiko... spaudzia, bet ne pirstus, virsuj ten kazkur. o grazus visai  unsure.gif

Mylimuke, yra toks purškalas iš Salamander (mažytis buteliukas) – papurški tą vietą, kur nepatogu, spaudžia ir eini.

QUOTE(alyton @ 2016 10 13, 20:01)
Turbūt pagrindinis postūmis yra kaltės jausmas. Žinau, kad po to bus dar blogiau, bet noras nugyventi tą dieną be sąžinės priekaištų ima ir nugali. Tačiau čia jau uždaras ratas gaunasi. Keista, bet aš vis dar neprarandu vilties išlipti iš šito mėšlo. O dėl žinojimo? Taip daug kas žino. Dirbu tokiu grafiku, kad turiu dvi darbo dvi laisvas dienas. Todėl į darbą einu švari, nors ir jaučiuosi ne kaip. Nepatikėsit, išmoksti suvaidinti žvalią ir darbingą, nors norisi staugti vilko balsu, kaip negera tiek fiziškai tiek psichologiškai. Didžiausiam priešui nelinkėčiau tokios bėdos. Pragaras ne gyvenimas. Bjauriausia, kad negali nieko apkaltinti, išskyrus save. Kaip aš sakau, kai nekenti žmogaus tai tiesiog nebendrauji su juo, išbrauki iš savo gyvenimo. Ką daryti, kai tokius jausmus jauti sau. Išbraukti? Tam yra tik vienas būdas unsure.gif

Būtent alkoholis ir sukelia kaltės jausmą. Pirmiausia reikia spręsti tai.
Atsakyti