Ne man komentuot apie skyrybas, bet vargiai atrodo išsprendžiama.

Mano mama gyveno kurį laiką su panašiom bėdom, kaip suprantu. Visa laimė, kad smurto nebuvo ir šiaip sugebėjo nepalūžt. Bet viskas ten žiauriai sudėtinga... Gal net ne amžiuje esmė, o kad nugyventa kartu n metų ir, baisiausia, kad moteriai lieka moralinė atsakomybė, kad, tas eksvyrelis po skyrybų nusigertų mirtinai (aš net neabejoju, kad mūsų šeimos atveju taip ir būtų buvę).
Lieka palinkėt, kad be tėvo mirties viskas kažkokiu stebuklingu būdu išsispręstų. O stebuklų tikrai būna.
Net nežinau, ar laukt naujų metų. Man, kaip visai didelei pilkai masei, metų pradžia yra kaip koks atskaitos taškas. Pirmas uždavinys bus kitas darbas. Čia kas nuo manęs priklauso.