QUOTE(Kristi_na @ 2017 04 13, 10:23)
Bandžiau ištrinti savo neteisingą žinutę, bet "pasitaisyti" negalima:)
Netyčia klausiausi per LRT šeštadienį ryte laidą (nžn kokia), kalbėjo apie depresiją. Sakė, kad ilgą laiką sergant smegenyse įvyksta tam tikri pokyčiai, kurie sunkiau atstatomi. Aš turiu artimą draugą, kuriam depresija. Nors kartais jis būna labai energingas, žvalus, visas bendravimas labai sklandus, bet bac..ir vėl duobė. Retsykiais man atrodo, kad "man depresija" jam yra patogus būdas pabėgti nuo sunkumų (susitinka ką nors su kuo nenori kalbėti-net nesisveikina ir nekalba, nes "neturi jėgų". Čia jau mane apima pyktis, na, blin, kaip patogu..Bet kai matau, kad negali naktimis miegoti visiškai, vėl tai atrodo rimta..
Jis virš 10 metų kamuojasi. Kartais geria vaistus, kartais alkoholį.
Tai gal bipolinis, jeigu kartais energingas, kartais jam "depresija". Arba šiaip momentais užeina, kad visgi norisi pasijust žmogum, kažką tipo "paveikt", pabendraut. Bet taip va "bac" ir atsibosta. Man lygiai tas pats būna. Susitinku su kokia drauge, išeinu į miestą, pabūnu valandą ar dvi ir VISKAS. Pavargstu. Užtenka. Išsijungia ta energija, visos geros emocijos ir pradedu jau nervintis, kad man čia nebeįdomu, noriu namo, noriu viena būt, kaip čia greičiau grįžt, kaip čia dar ištvert, pradeda bloga darytis ir t.t. Jau nebegaliu tiesiog susikoncentruot ten į kažkokį bendravimą normalų. Neturint tokių bėdų, tai čia nesuprantamas reikalas, pati seniau galvodavau, kaip taip gali žmogui būti