Skiriuosi

Moteriskas solidarumas? Dienos anekdotas.
Autorei jau parode "moterisko solidarumo" pavyzdi jos tikra sesuo.

Vienoms boboms tiesiog malonu skaityti tokias istorijas, jos tada jauciasi pranasesnes, gal nemylimos bet bent susitvarkiusios gyvenima. Kitos tiesog cekavos. Aisku yra ir nuosirdziu, bet tai jau netipiska.

Nereikia jos elgesio vertinti is savo pozicijos. Daug issilavinusiu, gerame socialiniame sluoksnyje esanciu moteru priklausomos nuo vyru, isisuke i aukos-smurtautojo santykius ir labai sunkiai juos nutraukia. Autore saunuole, kad pradejo skyrybas, isvijo vyra. Po truputi, zingsnis po zingsnio susitvarkys, bet neziurint teisines pagalbos, jai reikia zmogisko palaikymo ir gyvenimisku patarimu. Nu dalykai kurie akivaizdus jums, jai yra nematomi. Tai reikia kantriai patarti, paaiskinti. Atzagaria kritika nieko cia nepasieksi ir tik dar labiau ja pazeminsi, o to tai tikrai jai visiskai nereikia.

Pati didziausia atzagari kritika prasidejo po to, kai ji pradejo rasyti tipo " visi vaziuoja vaikus seneliam palike ir as nieko blogo nematau".
Jus gal neatkreipet demesio i tai kaip ji metosi del psichologo: tai raso, jog 20 euru vizitas kainuoja ir kitiems vizitams tokiu sumu pas ja nera, tai raso, kad turi pinigu, juos uzdirba (-o) vaikus mociutei palikus. O greiciausiai buvo taip, kad nuejo ji pas psichologa, anas pradejo sneketi ne taip, kaip jai noretusi girdeti ( na kaip mes cia, sioje temoje) ir viskas tuom pasibaige.
O autorei reikia isisavinti, kad problemos pas ja yra jos galvoje, mintyse, poziuryje ir jei ji to savo poziurio nekeis - ne tik kad is kriziu centro psichologas, bet ir pats Lapinas uz 1000 euru jai nepades. Taip, kritika yra ziauru, bet reikia ismokti paziureti teisybei i akis, o ne uzsigauti ir isizeisti.
Nes ji tiesiog nori tokio palaikymo, kad cia sedetumem ir verktumem koks tas vyras buvo blogas, kaip jis ten lovoj su kita vuliojosi. Na ir kas is tokio palaikymo?

Aliooo, cambala, o tu dirbi, augini 2 vaikus viena? Nebyra tie pinigai iš dangaus, 20 eurų yra daug, kaip vienai mamai su 2 vaikais, dar laikas, kelionė ir t.t. Tai kas, kad dabar turi, bet ateitis yra. Apie ją negalvoti? Reiks gyventi, reiks už viską mokėti. Tam tikra prasme mokamas psichologas yra prabanga. Ir iš viso kaip užstrigę plokštelės, nieko daugiau tik psichologas. Nueis ir jis išspręs visas problemas? Nesakau, kad jis blogai, niekada nepadeda, bet daug daugiau viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Nematau aš jokios čia baisios krizės pas ją, eilinė besiskirianti moteris LT ir tiek. Netgi sakyčiau žymiai prasčiau būna kitoms negu pas ją. Ji turi namus, darbą, yra artimųjų, kur padeda, apsirūpinus, nebadauja, o vyrą na jei norės tai pamirš, jei ne, tai joks psichologas nepadės.

Kalba eina ne apie 20 euru , o apie nora. Netikiu kad dabar vaikai badauja ir kad tas vyras nenumetes kazkiek pinigu jiems. Juk raso, kad paliko ( ant zodziu) 4 k buta, masina, apie kazkokius 101 eurus rase, nos nerisli rasliava, sunku suprast kas ir kaip.
Ir is kitos puses dar ziurint, ka pasakytu sioj situacijos tas baisusis monstras. Jis juk vaiku nemusa ir nemuse, gal istikruju paliks jai ir vaikams ta buta( nors pats irgi juk dirbo, pinigus namo parnesdavo), masina paliko... Negalvohu, kad tas zmogus jau visiskas " atstoinikas", tiesiog pati moteris kalta kad save tokion vieton pastate.
Jai psichologas reikalingas ne dieda pamirst. Nes ji jo vistiek nepamirs ir greiciausiai vaikams telefono numeriu nepakeite ir savo nepasikeite del tos priezasties, kad visgi giliai viduj viliasi kad tas jos mačo pasikeis... Psichologas reikalingas jos smegenims, nes matomai isejo i gyvenima is tokios seimos, kur kazi kokie kralikai sukasi ( man siauba kelia ne jos vyras, kuris jai sergant lovoj kita tvarke, o sesuo ). Psichologas reikalingas kad moteris nebutu uzguita, jog negalima kavos puoduko isgert, psichologas reikalingas kad padetu pasijausti stipresniu zmogumi ir kad savigarbos igyt..

4 k butas kazkur provincijoje nera turtas. Sildymas brangus ir tikrai negausi jokiu pinigu buta pardavusi. Jei isvis imanoma parduoti.
Moteris kalta, kaip visada? Uz santykius atsakingi abu, tiek auka, tiek smurtautojas. Ir tai as cia nei vieno kaltes neizvelgciau - gyveno taip, kaip uzaugo. Ir kalta-nekalta, bet dabar skiriasi, reiskia bando nutraukti tuos nesveikus santykius.

Grubiai parasyta kritika nepasieks adresato siuo atveju. Tai jusu tikslas parodyti kokia jus protinga, kaip gerai gyvenate, ar padeti?

tai kad jūs čia ir kritikuojate kiek užmatau, tik tiek, kad ne autorę, o kitas nares, bet ką tai keičia? Vistiek kritikė esate tada.
Jei jums autorė tokia miela ir mylima, tai žerkite jai palaikymus, guodimus, susitikite gyvai kavos ir t.t. Kodėl to nedarėte? Asmeniškai galėjote rašyti. Laukėte, kol ji pabėgs, o dabar likusias moralizuojate?

As nesu sventa ir zinau. Vakar ir paciai kantrybe truko keliose vietose.

Sunkiai matau kaip galeciau su autore nueiti kavos, kai gyvenu uz 3000 km nuo LT. O patarimus zeriau, kiek galejau ir kitas nares bandziau tramdyti dar pradzioje temos. Atsiverskite ir paskaitykite, nereiks fantazuoti.

Ir jus mane temos pradzioje nustebinote savo patarimais.

Jus gal usmokit suprasti ka rasau? Ar taip neaiskiai rasau? Ne turtas tie 4 kambariai kazkokiam kaime ir ne apie turta kalbu. Tiesiog pagalvojau, kad gal nera tas vyras toks blogas, jei pinigus zmonai atiduodamas ir uzgyvenes bendra turta dabar ta buta jai ir vaikams paliko. Jis vaiku nemuse, o kad moteris kalta, kad leido save zeminti ir musti, tai kas gi kitas kaltas, jei ne ji pati? Tikrai teisingai rasote, kad yz santykius atsakingi abu, bet jei ji leidziasi 13 metu izeidinejama ir musama - tai vadinosi ja tas tenkino. As neisivaizduoju kaip galima butu isgyventi kad ir savaite laiko bendroj patalpoj su vyru, su juo guleti vienoj lovoj, jei vadintu nei is niekur nieko tokiais zodziais. Neisivaizduoju, neikaip man nepriimtinas toks elgesys. Apie kokia meile ji kalba? Negalima zmogaus myleti jei jis taip elgiasi. O jei ten save taip nuzemino ir toki gyvenima savo vaikams dave - tai kokia nuomone apie ja kaip apie motina gali susidaryt? Jau vien jos pasakojimas apie apsivemusi ar apsimyzusi girta vyra slykstus. Nu kaip galima dar su apsivemusiu kazka aiskintis ir irodinet kad sexo nebus . Nu pasiimk vaikus ir eik pas motina ar gimines nakvot, iseik laikinai is namu, tegu tas issiblaivina, tada ir kalbek kad nepatinka nei toks elgesys nei toks gyvenimas.
O tai cia 13 metu kencia, ir mat galutinis taskas pas ja buvo kai savo organa kazkur kitur ikiso.

Kad nesigiriu lyg as savo protu ar geru gyvenimu, esu eiline moteris, tai kad nereikia nusikalbeti. Bet tai kokia pagal jus pagalba gali padeti tokiai moterei? Na jai reikia, kad sakytu kokia tu vargse, koks gyvulys tavo vyras, bet tai ar pades tai pakeisti autores mastysena?
Juk rase, kad eis penktadieni i ta kriziu centra, bet tai jai reikia nesigedyti ir sakyri kad tokia durna yra, taip save nusivertino, kad yra paluzusi ir nori tapti normalia moterimi, igyt pasitikejimo ir savigarbos. Bet nei ji taip su psichologu snekes nei ka.

aš ta prasme, kad nerasi tokios beprotės kuri siųlyti tą vyrą sumušti. O ne tai, kad ji beprotė. Nu ji yra tokia kokia yra.

Nereikia dabar virkauti dėl jos, nes tikrai jai buvo daug patarta. Aišku, gal ir nepriėmė niekas jos kažkokiame centre išskėstomis rankomis, neaprūpino šiluma, darbu, pinigais, vaikų nepažiūrėjo ir t.t., bet tai niekas mūsų šalyje tokios prabangos neturi. Visiems tenka dantimis, ragais kovoti už savo vietą po saule, o kai reikia pagalbos iš tarnybų, tai pirmiausia pačiam suktis kaip išmanai ir išmanyti, kad jos tau dirbtų, nes kitaip nedirbs ir liksi nieko nepešęs. Tai visų lietuvių kasdienybė, ji niekuo neišskirtinė.
Tai kam čia sakyti, kad forumietės blogos, nepadėjo ir t.t. Negali padėti, nes jos galvoje košė, ji tą patį per tą patį kartoja vis, aiškinasi ir t.t. Tikrai daug geriau, kad išėjo iš forumo, nueis gal į mišką pasivaikščios su vaiku, nuvažiuos pas tą į sanatoriją aplankys ar nueis, kad ir viena kavos išgerti į kavinę, nes pagaliau yra laisva.

Nepaliko jis jai dar to buto. Kai autore tures nuosavybes dokus, tada ir galesit sakyti, kad ne toks jis ir blogas.
Jus neisivaizduojate kaip su tokiu gyventi, o moterys/vyrai tik tokius santykius ir temate, galvoja, kad cia normalu, desperatiskai siekia "meiles" ir isisuka i ta uzdara rata, kai kuo labiau stengies, tuo labiau pries tave smurtauja. Jie taip ismoke vaikysteje, taip iauge i krauja, taip atrodo patogiausia, artimiausia. As kai paaugle buvau, turejau tokia drauge, kuri uzaugusi su giminaiciais, be tevu. Gaila man jos buvo, todel pasikviesdavau tai nakvot pas mus, tai vaziuot kur su musu seima. Ji man pasake po kiek laiko "aciu, as pamaciau, kad galima gyventi ir normaliai". Kai kurie ir uzauga, ir subresta, taip ir nepamate normalaus bendravimo, normalios seimos. Tai is ko jie pavyzdi ims, is ko mokysis save gerbti, spresti problemas, pagalbos kreiptis?