Skiriuosi

Man atrodo pats laikas būtų baigti vaidinti ūkvedį ir visur visas persekioti su aiškinimu, kad visi bendraut nemoka, ir tik tamsta vienintelė bais civilizuota. Pirmas civilizuoto žmogaus požymis yra tas, kada jis nieko nmoka kaip jam kalbėti, ką daryti ir kur eiti. Neprisiburia sau, kad yra bais išmintingi, bais žinantys ir išmanantys ypačiai apie tai, apie ką žalio nuraukimo neturi. Šiuo konkrečiu atveju apie psichologiją. Neperskaičiau nei vieno pikto žodžio. Moteris yra suaugus, tai ir kalbos kaip susuaugusia. Ne kaip su trimete. Net jai tik kokie30 metų, tai yra suaugęs, subrendęs žmogus. Turi du vaikus. Iš tokių pat suaugusių moterų motinų ji tuos patarimus gauna. Kurios žino, augindamos tuos vaikus, kur yra prioritetai. Man jūsų pasakos , nuolat prasidedančios o pas Prancūzijoj yra juokingos. Labiau primenat mokinukę, kuriai dėl man nežinomų prižasčių paskirtas namų mokymas. Rimtą darbą dirbantis žmogus, kuris turi labai stiprią konkurenciją, kaip giriatės- mirkti nuo ryto lig vakaro tiesiog negalėtų.

Jeigu kitos moterys piktai komentavo gero noredamos ir tiesiog kantrybes netekusios, tai esu tikra, kad jus megavotes procesu ir varymu. Jums cia viena is temu, kurioje galite islieti savo pikti ir pagieza. Nemokykite manes daugiau, nes jusu komentarai manes visiskai nejaudina.

Man atrodo, kas vienam aisku ir savaime suprantama - kitam neaisku ir nesuprantama. Jei nori padeti, pirma tenka nusileisti iki to kito zmogaus lygio, o tada po truputi po truputi padeti lipti aukstyn.

Cia straipsnis i ta tema:

http://psichika.eu/b...yras-smurtauja/

matyt jaudina, jei tiek daug turit ką pasakyt.

Jau viskas panagrineta sia tema, visos supranta teisingai ir vienodai, tik reiskiames skirtingai.

Perskaiciau siandien is naujo temos pavadinima, potekste. " Reikia pagalbos". Kokios tiksliau? Finansines, juridines ar palaikymo? Pinigais cia niekas nesidalins, juridiniu patarimu buvo apstu, o verkti ir raudoti kai nera del ko as tikrai nemoku. Paskaiciau dar karta autores pirma zinute, nors nelabai rislus minciu kratinys ( na gal rase isgerus is tos nevilties), bet tai viska perskaicius neaisku kas yra blogai??? Ji juk kentejo 13 metu, dabar padave skirybom ir kas blogai??? Du menesius jau negyvena su tuo zmogum, bet dabar savaite laiko miega neklotoj lovoj, verkia ir numirt nori . Del ko? Del to kad skiriasi su vyru, kuris jos nemyli ir negerbia? Tai kaip tik dziaugtis reikia jai, kad praregejo pagaliau. Nes siaip kazko tai pabaiga yra pradzia ir sita reikia priimti kaip teigiama dalyka gyvenime, o ne kraustytis is proto del skirybu su vyru, su kuriuo buvo ziauriai blogi santykiai. Zmonem namai sudega, vaikai baisiom nepagydomom ligom serga, kiti koju ar ranku neturi ir tai turbut sugeba ramybe atrast, kad gyvent toliau. O cia del skirybu tiek pergyvent. Apsidairytu autore saltu protu aplink, paziuretu kad turi ir vaikus sveikus ir namus ir oro ikvept i plaucius gali, pasidziaugtu galu gale tai, kad praregejo ir nutrauke santykius ir tuom bent pasidziaugtu. Sukiotis atgal, gyventi nuoskaudomis neverta, nes tai praeitis. Rytoj laukia nauja diena, naujas gyvenimas. Apie tai reikia galvoti, o ne verkti prisiminimus isijungus. Vyro nera, nera kas draudzia i zmones iseit. Negi nera nei vienos is seniau pazistamos, kad nueiti tiesiog pabendraut? Ne apie ta vyra ur praeita gyvenimo etapa, o apie vaikus, bendrus prisiminimus ar koki seriala. Prasiblaskyt reikia, su vaikais daugiau papramogaut, save kazkuom palepint ir aprimus dabaigti tvarkytis reikalus iki galo. Toks butu mano patarimas, bet kazi ar juo naudosis, nes kiekvienas masto taip, kaip jam atrodo priimtina.

Na bet jus nezinote, kokioj seimoj augo temos autore. Ar maza tokiu, kurios, atrodo, augo normaliose seimose, o varzteliai vistiek atsisuka, gyvena su smurtaujanciu, buna mazgotes vietoj ir vaiku neapgina, kad tik pimpis salia butu. O buna ir atvirksciai, is asocialiose seimose uzauge susikuria normalu gyvenima

ech moterie, butinai kreiptis i psichiatra ir vaikus nuvesti. Gaila, kad tokiose situacijose moterys issiskiria tik po to, kai suzinoma apie vyro meiluzes. O sioje seimose sita problema yra pati nesvarbiausia.
Moters psichika nefunkcionuoja normaliai ir reikia gydytis. Vaikai gali perimti toki pati seimos modeli, todel ateityje svarbu rodyti jiems tinkama pavyzdi. Kadangi moteris pati neturi suvokimo apie normalius santykius - reikia pagalbos is salies.

Nezinau apie jusu patirti, bet nepazistu nei vienos moters, kuri butu isisukusi i aukos-smurtautojo santykius ir turetu labai gerus santykius su tevais. Daznai is isores ta seima atrodo "normali", o vaikai, nors ir materialiai aprupinti, yra terorizuojami psichologiskai, musami, namuose isterijos ir riksmai. Tevai gali buti issilavine, gerbiami, is paziuros geri zmones. Ne visi uzauge tures tokius sadistinius santykius kaip autore, bet kiek matau, vistiek issirenka antras puses, kurie naudoja jei ne fizina, tai psichologini smurta.
Papildyta:

Del to, kad psichika suzalota. 13 metu gyveno terorizuojama, jus norite, kad po skyrybu kita diena vaiksciotu iskelus galva, su atsistaciusia savigarba?

Jei kreipsis pagalbos, tai zingsnis po zingsnio ismoks, supras ir gyvens geriau. To ir linkiu.

Tai visos cia ir linkim kad tik greiciau atsitiestu ir suprastu kaip reikia gyvent.

Bet kai su galva yra ne viskas tvarkoj ( nes matosi kaip autore reaguoja i komentarus, kurie skamba ne taip, kaip jai noretusi), tai as tikrai abejoju visu istorijos tikrumu. Dabar cia labai visur madinga isikasti fraze "psichologinis smurtautojas". Gal ir tikrai psichologinis smurtautojas tas vyras, o gal tas smurtas ir visi tie zodziai kazkaip buvo isprovokuojami? Nebuna taip kad sedi tyli nuolanki moteryte ir ateina vyras bac tu tokia tu anokia... Kazkada senai turejau kaimynus aukstu auksciau, ji buvo pedagoge. Viskas girdedavosi kas pas juos bute vykdavo. Konfliktai kas savaite, vaikas uzguitas, i kiema jam su vaikais neleisdavo ta pedagoge( net neisivaizduoju del kokios priezasties), tai iki mokyklos lankymo ir uzaugo berniukas balkone vienas zaisdamas...O tuos konfliktus isprovokuodavo grynai ta pedagoge. Pareina vyras is darbo ir pradeda ji kamantineti kazkokiu nesamoniu ( langai atidaryti, viskas girdisi), jei vyras isgeres pareidavo - vel lenda prie jo su priekaistais ir aiskinimusi. Na tai tas irgi pavarydavo tada ant jos, kai daknisdavo, o kai jinai ji tampyti pradedavo, tai girtas vyras irgi ja must pradedavo. Tolimesne kivircu eiga budavo tos moters zviegimas ant viso namo ir begimas pas kaimynus kviestis policijos. Atvaziuodavo policija, isvezdavo ta vyra, o jinai atsiimdavo pareiskima. Tikras cirkas . Paskui jie irgi issiskyre. Tik tokiu istoriju moteryciu ( kaip mano aprasyta pedagoge) man nelabai ir gaila, nes "ka pasesi ta ir pjausi". Gaila tiktai vaiku, kurie traumuojami tokiu savo motinu elgesiu.

Va butent del tokiu isitikinimu LT smurtas ir klesti. Neturiu ka daugiau pasakyti.

Nebūtinai. Užtenka to, kad motina nerodytų dėmesio savo vaikui, neugdytų jo, nemokytų atskirti gėrį nuo blogio, savo vyresnės moters patirties pilna akimi nežvilgtelėtų į dukros išrinktąjį ir nepatartų, kad jis ne koks. Nesidomėjimas, abejingumas, o tik fizinių poreikių tenkinimas, kad turėtųką valgyti, eitų mokslus ir t.t. yra nepakankamas.

Jus gal nesat macius ar girdejus tokiu situaciju kaip aprasiau savo kaimynes elgesi.
O kodel butent LT klesti? Kokioj jau jus saly gyvenat, kur jus tampytu uz rankoves, knisinetusi ir kabinetusi su idiotiskais klausimais ar niurzgalyne, o jus issisiepusi linksetumet kad viskas gerai?
As nepateisinu nei ranku kilnojimu nei negraziu zodziu, bet sutikit su tuo, kad tikrai buna tokiu " prisiprasanciu".