Aina sau, kad
pyzdako atrašėt

Bėda, kad aš nežinau kas man yra. Kaip ir visiškai neturiu dėl ko su liūdesiu taip draugaut, bet jei kas paklaustų kaip laikausi, apsižliumbčiau lygioj vietoj. Ir paaiškinti negalėčiau. Pilateso mokytoja jau atkreipė dėmesį, kad kažkas netaip, nors nėra mėnesio, kaip lankau. Tikiuosi tai ruduo, mėnulis ar dar koks pašalinis veiksnys. Bandau užsiimti kuo nors, išsitraukiau spalvojimą vėl. Iš šono turbūt viskas atrodau juokinga, dėjuoju nežinodama dėl ko, skustis kaip ir neturiu kuo, pagalvosit, mažvaikei dėmesio prireikė.
Lapyna, ta mažvaikė mielai su kuo nors pasivaikščiotu mišku ar miesto gatvėmis.
Dėl draugės tai čia taip susimąsčiau, kad kai noriu tiesiog apie nieką svarbaus pakalbėti, neturiu kam parašyti. Bet aš jau nuo seno tokia vieniša, nesu labai socialus žmogus, aš labiau ta kuri klauso, nei kalba, turbūt todėl su manim neįdomu tiesiog. Plius nesu ta kuri mėgsta mergaitiškus dalykus, man visai neįdomu mados niuansai. Man geriau paplaukioti vandenyje, pasėdėti ant kranto, nei vaikščioti po parduotuves, pas kirpėjas, pas manikiūrininkes, nusilakuoti nagus kokiu nauju laku. Aš tiesiog esu neįdomi aplinkiniams, nes su manim nėra apie ką kalbėti. Neturiu vaikų, neaikčioju pamačius mažą vaiką. Tai iš kur pas mane ir gali būti tų draugių.
O ryt planuoju būti pas Magnuną.
Gyvatės foto tai superinės, pavydu net.