QUOTE(Bebras2014 @ 2017 02 15, 23:21)
Matau, kolegės, turėjote smagų, įdomų susitikimą

O aš liūdžiu. Du metus dirbau su šypsena, džiaugsmu, motyvacija. Pakeičiau mokyklą ir joje esu antrus metus. Ateinu į darbą, nueinu į mokytojų kambarį, išsiverkiu, nusišluostau ašaras ir einu pirmyn. Nebežinau ar dar dar noriu dirbti mokytoja. Kur yra bėda? Aš kažko nesuprantu ar vadovas negeba vadovauti? Nuolatinė psichologinė įtampa mane žudo. Klasė tragiška - iš 14 vaikų, 10 mokosi patenkinamu lygiu. Kviečiasi mane pavaduotoja ir klausia, ar man nebus gėda, kai parodys rezultatus, kuriuose aiškiai matosi, kad mano klasė yra silpniausia. Kodėl aš turiu jausti gėdą? Aš kalta, kad atėjau ir gavau jau tokią sukomplektuotą klasę? Paskutinis lašas... per du metus, nebuvau nei viename seminare... ėjau, prašiau, sakiau, kad susimokėsiu pati, bet vis rasdavo priežasčių manęs neišleisti... vėl, gavau laišką apie seminarą, lekiu prašyti direktorės, sakau, kad susimokėsiu pati, o ji manęs neišleidžia... vietoj manęs išvažiuos kita... esu jauna, noriu mokytis, tobulėti, siekti geresnių rezultatų, bet jaučiu, kad baigiu išprotėti... darbas, tapo košmaru... noriu viską mesti ir eiti lauk iš tos mokyklos... padėkite man atsistoti ant kojų... nuo ko pradėti?
ojojoj, nepavydėtina situacija.... Svarbu, kad visko neimtum giliai į širdį. Man iš pradžių naujoj mokykloj irgi panašiai buvo, bet aš vis sau kartodavau, kad reikia baigt save visą atidavinėt darbui, nes paminklo nieks dėl darbo nepastatys. Vaikai prastėja, šeimų daug skursta, tėvų išsilavinimai maži, ko norėt iš vaikų? O jei kam nepatinka, tegul patys eina padirbt į mano vietą - pamatys.... O dėl seminarų... Registruokis webinaruose, yra tikrai gerų - nereiks pinigų išleist, ir namie pažiūrėsi. Pagal įstatymus priklauso 5 dienos tobulinimuisi, tai ir galima kokią vieną kitą išsireikalaut....