QUOTE(Aist @ 2016 10 25, 19:36)
<p><strong>Ahabi</strong>, gera skaityti, kaip viskas dėliojasi pas jus į vietas ir buvusios "pasaulinio lygio tragedijos" virsta tik prisiminimais, keliančiais šypseną. Nenustebkite, kad atvykus Makui į šeimą, vėl kuriam laikui atkeliaus kažkiek chaoso. Geriau jau nusiteikit, kad reikės įveikti vienokius ar kitokius sunkumus.

Dėl graužimo, vis tiktai šuo susikaupusią energiją išlieja ne ten, kur reikia. O išsikrauti terjerui, net jei jis ir mažo ūgio, reikia. Neapsakomai džiaugiuosi, kad Tutis stabiliai vedamas laukan ( nesuprantu jorkiukų, besišlapinančių ant palučių- gaila man tų šunelių). Bet gal per trumpai vaikštote su juo? Kiek konkrečiai laiko praleidžiate aktyviai einant lauke su juo? Kiek metų Tučiui? Palyginimui pasakysiu, kiek mano kerio mėlynoji terjerė, jau įžengusi į veteranės amžių ( 8.5 metai), praleidžia su mumis lauke nepriklausomai nuo oro sąlygų:</p>
<p>1) rytinė kalvotoje miškingoje vietovėje trasa 50 minučių spartaus ėjimo (aš arba mano vyras, priklausomai, kuri dirbame po pietų, tas ir eina su šuniu) </p>
<p>2) pietų vedžiojimas 35 minutės miške lygioje trasoje (vaikai- tas, kuris mažiau nei 10 000 žingsnių tą dieną nuėjo)</p>
<p>3) vakarinis prieš miegą ramus 25 minučių ėjimas apšviesta šalikele (visuomet einame kartu- aš ir mano vyras).</p>
<p>Summa summarum 110 min ( beveik 2 valandos) kasdien. Kai Čija buvo jauna, jai tiek toli gražu neužtekdavo. Tuomet stovėdama ant kalno mėtydavau kamuoliuką/skraidančią lėkštę žemyn, Čija jį bėdgavo atnešti aukštyn ir t.t. n kartų. Ir tai dar ne viskas. Jei matydavau, kad šunei dar energija nesibaigusi, dirbdavome komandas- sėdėt, su išlaikymu, pas mane, greta, gulėt, roll over, duok labas, balsas.... Maždaug taip:</p>
Labas rytas,
Aist, ačiū labai, kad viską aprašėte ir parodėte. Jūsų ir Čijos elegancija bei ryšys

gražu žiūrėti. Su savo didžuoju šunimi darėme tą patį, vaikams labai patikdavo, kai lįsdavo tarp kojų, mudu lankėme dresūros pamokas, bet daug dirbdavome ir namuose. Su mažyliu, deja ne.
Lauke ryte tik 10 minučių gamtiniams reikalams atlikti, pasiteisinimas, kad laiko maža, nors kažkada kildavau 06.00 iki 07.00 būdavau su šuniu ir spėdavau. Per pietus namo negrįžtu, o vakare kai prastas oras irgi tik gamtiniams reikalams atlikti išeiname. Savaitgaliais lauke skiriame laiko daugiau, važiuojame į mišką, išsilakstome. Suvokiu, kad laiko skiriu mažai, ir viso to pasekoje vyksta energijos pertekliaus išliejimas namuose.
Labai gražiai komandas vykdo Čija. Jūs mokėte pati namuose, ar dresūros pamokas lankėte?
Ir klausimas, kuris galbūt nuskambės kvailai. Ar jorkšyro terjerą galima išmokyti komandų? Tučiui dabar yra 1 metai 3 mėn. ir dresuoti?
Vėtra,laukiu skambučio iš poliklinikos.