A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Nuliūdinot. Nu tuomet pyst 3 kartus. Nors Daikin deklaruoja 4,72, bet sutinku, kad per gražiai viskas skamba.

O gal pust ir tik du kartus...

Gal tokią pasenusią nuomonę galėtum pasilikti sau ir viešai neskelbti, nes žmonės čia ateina pasiskaityti apie A/A+ klasės namus. Jau po kelių mėnesių bus privalomi A+ klasės namai. Netgi A klasės namui neapsimoka daryti dviejų šildymo sistemų: pagrindinės ir pagalbinės. Apie A+ ar A++ klasės namus net nekalbu. A ir aukštesnės klasės namams būtina daryti tik vieną šildymo sistemą. Priešingu atveju tai tik pinigų švaistymas. Tavo mintis skamba maždaug taip: "O gal į Toyota Prius įsidėti dujas?". Gerai, kad dar į kokį "Teslą" modelį nesiūlai dėti dujinės įrangos.

Realiai, kai kalba eina konkrečiai apie kondiškę ir šildymą elektra, nematau prasmės laužyti galvą, kurią sistemą įvardinti kaip pagrindine .

Aš vis tik elektrą įvardinčiau, kaip pagrindinę, nes ji šildyti galėtų bet kuriuo metu, net ir prie didžiausių šalčių, o orinukas jau būtų pagalbinis, nes namą šildytų tik iki jam leistinų lauko temperatūrų, bet skirtumo realiai nematau. Nors ir elektrinis šildymas būtų laikomas pagrindinis, vis tiek didžiausias laiko tarpas būtų dengiamas orinuko šildymu.

Minai, čia jau nesutikčiau. Jei aš, tipo, turiu orinuką ir židinį, tai pagal tave židinys būtų pagrindinis, nes šildyti galėtų bet kuriuo metu, net ir prie didžiausių šalčių. O aš manau, kad juo galima dasišildyti , kai orinukas "nebepaveža".

Būtent. Ten Mintas padarė loginę klaidą. Bet didžiausia klaida yra A+ klasės namams daryti dvi šildymo sistemas. Visiškai nebūtinas dalykas ir pinigų švaistymas.

Matai, ne viską pasakiau, kas leistų susidaryti pilną vaizdą apie mano pasiūlytą variantą.

Pirmiausiai, kad židinys veiktų, reikės papildomų pastangų. Kai kondiškė dirba, ji tai daro be papildomo rūpesčio, kartą ją suprogramavus, tad čia židinys jau būtų kaip papildomas, veikiantis tik tuo atveju, kai pagridinis pasuoja (sugenda, nesugeba dirbti dėl nepalankių salygų ir pan., bet tai nesvarbu). Nors realiai čia būtų dvi pagalbinės sistemos, kur viena kitą pavaduotų. Kondiškė, kadangi ji neturi tenų, bet kokiu atveju, negali būti pagrindine sistema. Židinys jo, jis gali būti pagrindine šildymo sistema, bet užjaučiu žmones padariusius tokį pasirinkimą. Taipogi, kaip pagrindinę šildymo sistemą aš pripažinčiau ir oras-vanduo sistemą su integruotu elektriniu tenu.

Elektrinio šildymo atveju, viską kartą suprogramuoji, pav. ant 22C temperatūros palaikymo ir pamiršti. Taigi, tai yra pagrindinė šildymo sistema, kuri veikia visą laiką pastoviai. Tuomet pastačius kondiškę, ją suprogramuoji, kad palaikytų temperatūrą iki 24C. Kai ši pagalbinė šildymo priemonė nepaveš, pagrindinę šildymo naštą perims elektrinis šildymas be jokio žmogaus įsikišimo. Pagrindinis šiuo atveju todėl, kad jis veikia visuomet, juo gali pasitikėti bet kokiomis lauko sąlygomis, o kondiškė veikia tik tuomet, kada ji gali, t.y. veikia pagrindinės šildymo sistemos palaikymo (atpiginimo) režimu.
Papildyta:


Nemanau, kad padariau klaidą, ir aukščiau paaiškinau kodėl.

Bet kokiu atveju, kondiškė negali būti vienintele šildymo sistema. Nu niekaip negali. Ji reikalauja arba papildomo elektrinio radiatoriaus, arba ji gali tik pagelbėti integruotai pagrindiniai sistemai, tuomet, kada jos darbas efektyvesnis, nei pagrindinės šildymo sistemos.

O dėl tik A+ klasės namo tu neteisus. Dvi šildymo sistemas įrenginėti ekonominiu požiūriu nepagrystas variantas bet kokios energinės klasės namui.

Bet kondiškės su elektriniu šildymu aš nelaikau kaip dviejų atskirų šildymo sistemų. Jei parduodamas oras-vanduo šilumos siurblys su integruotu elektriniu tenu, tai čia viena šildymo sistema ar dvi atskiros?

Lygiai taip pat, kaip ir boileris gali būti integruotas į ŠS ir pajungtas atskirai, kondiškės atveju, elektrinis šildymas būtų kaip vienos darniai veikiančios šildymo sistemos sudedamoji dalis.

Nu gerai, gal biški pradžiuginsiu
Kažkada teko matyti kelių metų šildymo sezonų lauko temperatūrų suvestines lenteles (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos berods) - vidutinės T svyravo apie 0C (-0,1C ar tai +0,1C). Man pačiam atrodė nelabai įtikėtina, kai labiausiai įsimintinos šildymo T būna -20C - -25C. Taip kad reiktų žiūrėti, koks orinuko COP'as prie 0C. Beje, aš taip pat apie Daikiną galvoju (jeigu iki reikiamo termino neatves dujų).

Tuomet atsiprašau dėl terminologijos. Taip, žodį "kondicionierius" vartojau kaip vėsinimui skirto daikto sinonimą. Nessu jokia profesionalė. Ir ne, vėsinimui skirtas daiktas niekada nebus tiek pat geras ar net labiau tinkamas šildymui.
Jeigu ir egzistuoja kokia man nežinoma išimtis, tai manau ji tik patvirtintų šia taisyklę.
Papildyta:


COP prie 0°C yra pakankamai geras. Ir aplamai, iki kokių -5-7°C jis dirba pakankamai gerai ir ekonomiškai. Džiaugsmai prasideda temperatūrai nukritus žemiau. Realybėje iškrenta sausio mėnuo, kaip pats brangiausias. Gruodis - vasaris paprastai jau 30-40% pigesni elektros sąnaudomis.

Mintai, pilnai sutinkų su Jūsų nuomone. Mano mintis daugiau buvo nukreipta šiek tiek paprovokavimui Dzūkiška pirkia platesnei diskusijai. Nes 2 paralelinių sistemų įrenginėjimas veda prie minties, jog skaičiavimai arba planavimas yra atliekami paviršutiniškai. Ir va jeigu realybėje gausis per brangu, tada turiu planą "pyst". Dvi lygiaverčios sistemos paprastai išbrangina viską. Namo paskirtis? pastoviam gyvenimui ar tai sodyba? Jeigu sodyba, tai gal o/o dirbantis minimaliu rėžimu neužtikrintų vandentekio apsaugos prieš užšalimą? O gal užtenka poros/trejetos elektrinių kilimėlių ir visa čia investicija. O jeigu O/O bus naudojamas vėsinimui, tai kodėl jis neplanuojams iš karto ir tada situacija pradeda suktis apie jį. Man pritrūko aiškumo, bet gal esu ką praleidusi ankstesnėse diskusijose. Vienok, nei O/V nei O/O neturėtų likti vienintele šildymo sistema. Tai gana sudėtingi įrenginiai ir kol kas gedimai pasitaiko ne taip ir retai. O servisas gali ir per savaitę nesureaguoti. Ypač Kalėdiniu laikotarpiu. Todėl nepasakyčiau, kad gedimas yra nesvarbus faktorius. Bent jau aš tikrai nerizikuočiau. Tai reziumas gal toks, kad apsisprendus apie ką sukasi viskas, lengviau sprendžiasi prioriteto klausimai ir tikėtina tauposi pinigėliai. Ir dar mano nuomone teisingiau būtų turėti planą B, o ne planą "pyst".
O EE namui kaip papildoma šilumos sistema galėtų tarnauti ekspromtu nupirktas vėjelis ar koks tepalinis radiatorius.

Pasitelkdamas savo patirtimi, galiu patvirtinti šį teiginį - galėtų. Bet vis tik tokie daiktai sukuria nepatogumų - vizualiai kliūna, ar jei pastatyti kur nepatogiai, tai dar ir vaikščioti trukdo, todėl aš būčiau linkęs elektrinius šildytuvus sumontuoti. Mano supratimu, keli elektriniai kilimėliai, plytelių klijų sluoksnyje, finansinių problemų neturėtų sukelti. Realiai mano namui reikia 2 kW, vienas kilimėlio metras paprastai aipie 200W, tad man, 120m2 name, tereikėtų grubiai 10m2-15m2 kažkur pamėtyti, kad šildymas būtų tolygesnis ir tiek.

Jei namas pakankamai energiškai efektyvus, tai realiai tokios šildymo sistemos per akis, bet net jei ir tenkina namo šildymo kaštai, vis tiek rekomenduočiau dar įsigyti ir kondicionierių, būtų išspręsta namo vėsinimo problema vasarai, be to, iki, kaip minėjai -7C, galima dar labiau atpiginti pagrindinio šildymo kaštus.

Dėl kondiškės, tai realiai, interneto platybėse buvau užmatęs tokį straipsnį, kuriame buvo įrodinėjama, kad oras-oras ŠS yra ne tas pats, kas kondicionierius, ir buvo pateikiami niuansai, kurie rodo tą skirtumą, bet kai kalba eina apie EE namą, aš nematau noro gilintis į tuos skirtumus. Tiek oras-oras ŠS pakankamai gerai vėsins, tiek kondicionierius pakankamai gerai šildys, kad vertėtų dėl to skirtumo sukti galvą. Bet kokiu atveju, nei oras-oras ŠS, nei kondiškė negalės dirbti kiaurus metus, be to, kaip minėjai dar ir gedimai labai tikėtini, tad ŠS būtų tik pagalbinė priemonė.

Taipogi pritariu, namą teisingiau iškarto projektuoti šildymui elektra.

Tikrai neįsivaizduoju, kad vėsinimui skirtas daiktas aplamai galėtų šildyti Bet jei kalbam apie šilumos siurblius (turintys šildymo ir vėsinimo funkcijas), tai tai nėra daiktas, skirtas tik vėsinimui. Kaip pavyzdys. Šio ŠS'io galia kW (šaldymas/šildymas) 12.0 / 12.0, naudingumo koeficientas EER/COP 3.87 / 4.63. Kaip matyti, šildymo efektyvumas geresnis.
Nežinau, ar tai išimtis, ir nesupratau, kaip šios išimties egzistavimas patvirtintų tamstos taisyklę.