3 para kaip neįsijungia mano ŠS šildymui, tik karšta vandenį ruošia. Pasileidau trumpam CO2 matuoklį, tai svetainėje 750-800 ppm. Kol kas dar turiu problemų su sensoriaus nuskaitymu dėl "pakibimu", ilgiau kaip 10min. neveikia. Kažkaip sutvarkysiu ir paleisiu ant AA elementų. Įdomumo dėlei reikės ir lauke pamatuoti CO2.

Tačiau gyvenimas vyksta
Cibuli, kaip dabar bute vėdiniesi? Bute? Gi šokinėja temperatūra... Kaip su komfortu?
Pats ne ką mažiau bandymų darai: name vos +20, jis nėra toks sandarus, kad +20 būtų komfortiška temperatūra ir dar iš žemės ateina +8 ar +10 laipsnių oras. Mano supratimu tokie žaidimai tikrai nėra geri.
Ogo tai tiek priteka , ar tiek akumuliuota, nea pagal narvid skaiciukle , namui 0 lauke 21 viduj, reikia kokia 25 kwh silumos parai trys paros virs 70 kwh silumos arba cop 3. 22 kwh elektros, ar kazka blogai skaiciyoju?
Pas mane per žiemą stovi vienas radiatorius elektrinis/tepalinis pirmam aukšte ir galiu pasakyt, kad temperatūrą palaikė panašią per
abu aukštus, kadangi namas dar negyvenamas tai radiatorius visada buvo paliktas ant to pačio režimo, temperatūra visą žiemą laikėsi apie 19,5-20,5 laipsnių, šalčiausiom dienom kai švietė saulė pakildavo ir iki 21-22, kartais darbininkai palikdavo atidarytas duris valandai ar daugiau, bet temperatūra išlikdavo gan stabili visam name. Net ir gerai pravėdinus namą ji laikėsi panaši. Tad manau tikrai realu šildyt tik pirmą aukštą ir vienu šilumos šaltiniu. Nežinau kaip situacija kistų paleidus rekuperatorių, bei ant kiek komfortiški išliktų belangiai kambariai, wc, todėl nerizikavau ir šildymo sistemą įrengiau per abu aukštus.
Nerizikavai, ir šildymą per abu aukštus įvedei ankščiau, nei sužinojai kokie rezultatai šildant tik pirmą aukštą ;).
Geras rezultatas. Kadangi namas neatvėsta ilgiau atidarius duris, darau išvadą, kad namas turi daug termomasės, vadinasi ne karkasinis ar skydinis, o iš blokelių, plytų ar betono?
Kas dėl rekupo, jei gali reguliuoti paduodamą temperatūrą, tai iš vis visam name vienodą, o ne panašią temperatūrą turėsi.
Turbūt gerą radiatorių įsigijai, nes kokių 2kW kinietiškas, realiai tik kokius 500W išduoda, nes sudirbinėja visokios apsaugos nuo perkaitimo ir maksimaliu galingumu dirba gana trumpai ir taip spragsi iš čia ir reali šildymo galia daug mažesnė.
Papildyta:
Mano namui bus kažkas panašaus, bet jei pietų pusėje įstiklinimo plotas didelis, tai saulės pritekėjimai kovą būna visada dideli. Jau kelinti metai pastebiu, kad šildymo sezonas kovą ir baigiasi. Kovą šildymo sistemai dirbti reikia visada labai nedaug.
Geras rezultatas. Kadangi namas neatvėsta ilgiau atidarius duris, darau išvadą, kad namas turi daug termomasės, vadinasi ne karkasinis ar skydinis, o iš blokelių, plytų ar betono?
Kas dėl rekupo, jei gali reguliuoti paduodamą temperatūrą, tai iš vis visam name vienodą, o ne panašią temperatūrą turėsi.
Turbūt gerą radiatorių įsigijai, nes kokių 2kW kinietiškas, realiai tik kokius 500W išduoda, nes sudirbinėja visokios apsaugos nuo perkaitimo ir maksimaliu galingumu dirba gana trumpai ir taip spragsi iš čia ir reali šildymo galia daug mažesnė.
Papildyta:
Mano namui bus kažkas panašaus, bet jei pietų pusėje įstiklinimo plotas didelis, tai saulės pritekėjimai kovą būna visada dideli. Jau kelinti metai pastebiu, kad šildymo sezonas kovą ir baigiasi. Kovą šildymo sistemai dirbti reikia visada labai nedaug.
Tas tai jo bet va kad paskutines tris paras kai rase vaikis bent pas mane tai nebuvo saules , gal pas ji buvo tai uz klausiau, is kur priteka:)
Ir kokie tie rezultatai? Bangas šildo tik pirmą aukštą, aš šildau abu, Bangas palaiko maždaug 1-2 laipsniais aukštesnę temperatūrą, bet rezultatas - mano šildymo išlaidos 8 kWh mažesnės.
Net jei ir būtų vienodos sąlygos, nemanau, kad rezultatas stipriai skirtųsi. Juo labiau neaiškus Bango vėdinimo oro kiekis, jis geoterminį valdo rankiniu būdu, automatiškai jis tikrai įsijungtų 10-20 proc. daugiau.
O ko tu Mintai nebandai? Paimk ir atjunk antro aukšto šildymą. Mano nuomonė - neverta žaisti dėl komforto.
Papildyta:
Jo orinukas dirba pagal vidaus temperatūrą. Paimkime mano geoterminį kaip pavyzdį, kad suprastum skirtumą. Aš noriu name palaikyti 20,0/20,5 laipsnio. Rekuperatorius šiuo metu rodo, kad iš patalpų ištraukia 20,6, termostatai rodytų 21/21,5 laipsnio vidaus temperatūrą. Akivaizdu, kad geoterminis neturėtų jungtis, bet tik pradeda kristi lauko temperatūra (o tai įvyksta vakarą ar naktį), geoterminis sureaguoja į aplinkos pokyčius, šiek tiek pakelia šildymo kreivę ir įsijungia šildymas. Jei mano siurblys veiktų pagal vidaus temperatūrą, jis neįsijungtų, nes viduje aukštesnė temperatūra nei norima palaikyti. Kadangi jo namas gyvenamas, papildomai gauna vidinių pritekėjimų, lauke nėra šalta, todėl ir šildyti nereikia.
Vienintelis skirtumas, kad mano name laikosi labai pastovi temperatūra kol nepradeda šviesti saulė. Per dvi paras pagal rekuperatoriaus ištraukiamą orą ji krito nuo 20,9 iki 20,6 laipsnių. Jei neįsikiš saulė, ji natūraliai kris kol pasieks 20,5 laipsnių užduotą vidaus patalpų temperatūrą. Kol nebuvo saulės, gruodį ar vasarį, name bet kuriuo paros metu laikėsi idealiai 20,5 laipsnio temperatūra. Su orinuku, kuris veikia pagal vidaus temperatūrą, o ne pagal lauko, patalpų temperatūra labiau šokinėja. Žodžiu, su geoterminiu išeina šiek tiek mažesnės šildymo išlaidos ir name palaikoma labai pastovi vidaus temperatūra. O jei norės, Vaikis daugiau pats papasakos.
Nematau cia didelio skirtumo, esminio - reguliavima pagal lauko/ vidaus T. Ar orinuko minuso žymaus
Jo orinukas dirba pagal vidaus temperatūrą. Paimkime mano geoterminį kaip pavyzdį, kad suprastum skirtumą. Aš noriu name palaikyti 20,0/20,5 laipsnio. Rekuperatorius šiuo metu rodo, kad iš patalpų ištraukia 20,6, termostatai rodytų 21/21,5 laipsnio vidaus temperatūrą. Akivaizdu, kad geoterminis neturėtų jungtis, bet tik pradeda kristi lauko temperatūra (o tai įvyksta vakarą ar naktį), geoterminis sureaguoja į aplinkos pokyčius, šiek tiek pakelia šildymo kreivę ir įsijungia šildymas. Jei mano siurblys veiktų pagal vidaus temperatūrą, jis neįsijungtų, nes viduje aukštesnė temperatūra nei norima palaikyti. Kadangi jo namas gyvenamas, papildomai gauna vidinių pritekėjimų, lauke nėra šalta, todėl ir šildyti nereikia.
Vienintelis skirtumas, kad mano name laikosi labai pastovi temperatūra kol nepradeda šviesti saulė. Per dvi paras pagal rekuperatoriaus ištraukiamą orą ji krito nuo 20,9 iki 20,6 laipsnių. Jei neįsikiš saulė, ji natūraliai kris kol pasieks 20,5 laipsnių užduotą vidaus patalpų temperatūrą. Kol nebuvo saulės, gruodį ar vasarį name bet kuriuo paros metu laikėsi idealiai 20,5 laipsnio temperatūra. Su orinuku, kuris veikia pagal vidaus temperatūrą, o ne pagal lauko, patalpų temperatūra labiau šokinėja. Jei norės, jis pats daugiau papasakos.
Turbūt gerą radiatorių įsigijai, nes kokių 2kW kinietiškas, realiai tik kokius 500W išduoda, nes sudirbinėja visokios apsaugos nuo perkaitimo ir maksimaliu galingumu dirba gana trumpai ir taip spragsi iš čia ir reali šildymo galia daug mažesnė.
Temperatūra vienoda, bet Bangas aiškiai rašo, kad iš grindų kylanti temperatūra atrodo 2 laipsniais šiltesnė nei ją skleidžia tepalinis radiatorius. Mintai, jei taip gerai buvo namą šildyti rekuperatoriaus oru, kodėl pasijungei goeterminį? Kolektoriaus vamzdis buvo trūkęs, pečius per galingas ir nenaudotas. Reikėjo pečių parduoti, vamzdžio netaisyti ir būtum už sutaupytus pinigus ilgai ir nemokamai šildęsis.
Nematau cia didelio skirtumo, esminio - reguliavima pagal lauko/ vidaus T. Ar orinuko minuso žymaus
Saulei pakaitinus keletą dienų, name pagal rekuperatoriaus ištraukiamą orą buvo 22, pagal termostatus 23-25 laipsniai. Saulė kaitino, kai lauke buvo apie -15 ar -10 naktimis. Kada jungtis siurbliui, sprendžia du parametrai: grindų termofikato ir lauko temperatūra. Jei namas prikaitintas, grindų termofikatas beveik nevėsta, nors šiokie tokie nuostoliai per grindis ir vėsinimo sistema yra. Tačiau atėjus vakarui ir lauko temperatūrai pradėjus kristi, koreguojama grįžtamo termofikato temperatūra ir geoterminis įsijungia.
Aš galėčiau paimti ir esamą šildymo kreivę nuo +18 pamažinti iki +17 laipsnių. Geoterminis tikrai būtų neįsijungęs kokias 3-5 dienas, t.y. iki šios dienos jis tikriausiai stovėtų. Tokiu būdu tas 3-5 dienas būtų užtekę saulės šilumos. Optimaliu atveju viską turėtų suvaldyti termostatai, bet maniškiai pradeda pjauti siurblį, originalūs termostatai tikrai suvaldytų šildymą. Tik jie labai brangūs.
Praeitą šildymo sezoną esu laikęs +17/+17,5 šildymo kreivę. Kai lauke minusinė temperatūra, su tokia šildymo kreive puikiai palaikoma +20 laipsnių viduje. Bet kuomet lauke nuo +3 iki +8, tai tokia šildymo kreivė retai jungia siurblį ir namas atvėsta iki +19,5 laipsnio. Tai pastebėjęs, praeitų metų balandį, kuomet ilgai buvo šalta, palikau +18 laipsnių šildymo kreivę. Visą šitą šildymo sezoną ją pamiršau sumažinti, todėl name buvo ne +20, o +20,5 laipsnio. Rezultatas: 2016/2017 šildymo sezonas kainavo 123 eurus, 2017/2018 kol kas kainavo 88 eurus. Tik aišku rekuperatorių vietoj 170 kubų laikau 70 kubų.
Akivaizdu, kad rudenį kol namas neatvėsęs, jį reikia įkaitinti iki norimos temperatūros ir palikti geoterminio nustatymus iki vasario pabaigos ar kovo pradžios. Tokiu būdu palaikoma labai vienoda temperatūra ir šildymo išlaidos nėra didelės, nes pigiau kainuoja palaikyti vienodą temperatūrą, nei namui labiau atvėsus jį vėl prišildyti.
O štai kovo pradžioje, pradėjus kaitinti saulei, reikėjo pamažinti šildymo kreivę. Bet šiuo metu ją vėl reikėtų atstatyti. Tai ir klausimas ar verta žaisti dėl saulėtos savaitės. Jei nori pasigirti šildymo išlaidomis arba gyvenant name tampa per karšta, tikrai verta. Aš negyvenu, įjungiau ir pamiršau. Jei būčiau sumažinęs šildymo kreivę, būčiau sutaupęs kokius 3 eurus.
Tas tai jo bet va kad paskutines tris paras kai rase vaikis bent pas mane tai nebuvo saules , gal pas ji buvo tai uz klausiau, is kur priteka:)
Nebūtinai turi tiesiai sviesti saulė, pakanka jog ir per debesis kažkiek jos būna. Pas mus Vilniuje buvo saulėtu dienų ir to užteko "užkrauti" visą termomase 3 dienom. O jos pas mane tikrai nemažai, vien pietinė puse praktiškai visur betonas apart langu, t.y. milžiniška sąrama 60cm aukščio, 25cm storio ir 23m. ilgio. Kur dar betoninės "kolonos" tai sąramai laikyti. Viduje palaikoma 22C, vidiniai pritekejimai temperatūra taip pat palaiko ir net pakelia.
Suprantu automatizavimas pilnai neišsprendžia netikėtai atsiradusio pritekėjimo sukelto perkaitimo?
O štai kovo pradžioje, pradėjus kaitinti saulei, reikėjo pamažinti šildymo kreivę. Bet šiuo metu ją vėl reikėtų atstatyti. Tai ir klausimas ar verta žaisti dėl saulėtos savaitės. Jei nori pasigirti šildymo išlaidomis arba gyvenant name tampa per karšta, tikrai verta. Aš negyvenu, įjungiau ir pamiršau. Jei būčiau sumažinęs šildymo kreivę, būčiau sutaupęs kokius 3 eurus.