Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

QUOTE(cibulis @ 2019 07 22, 10:47)
Temperatūrų kaitaliojimą darytum kiekvieną parą - išvarai į darbą ir maži šildymą, kad namas atvėstų iki 18 laipsnių, o grįždamas šildai iki tavo mėgstamų 23-24 laipsnių? Ar kaitaliotum, kai per Kalėdas keletą dienų išvyksti į svečius ar vieną žiemos savaitę, jeigu varysi slidinėti ar piečiau pailsėti? Ir kiek tai sutaupys itin mažai energijos reikalaujančiame name? Ar dar vasarą žadi temperatūras kaitalioti? Ar esi realiai gyvenęs karkasiniame name?


Jei kalbėti apie grindinį šildymą, ar kitą bent kiek inertišką šildymo būdą, apie temperatūros kaitaliojimą EE name galima būtų užmiršti, bet jei kalba būtų apie orinį šildymą, kur oro t° labai greitai užkeliama iki norimos palaikyti, temperatūros kaitaliojime matyčiau racijos. Kiek tai leistų sutaupyti, labai didelis klausimas, al porą € per metus, bet karkasinuke, kuriame mano supratimu, be gerokai tiksliau veikiančios šildymo sistemos, nei daugiau termomasės turinčiame name, neišsiversi, galima bandyti išnaudoti tą tikslumą.

Dar vienas niuansas, jei šildomas oras, o ne konstrukcijos, tai oro prišildymui nereikia labai didelės galios. Teoriškai tai turėtų veikti. Visai kitas reikalas, kai šildomos grindys, bet tada taupai ant tiksliai veikiančios automatikos ir nesuki sau galvos, komfortas vis tiek aukščiausiam lygyje.

Dėl minties, jog temperatūrų kaitaliojimas sudėtingai įgyvendinamas, tikrai to nemanau. Kaip minėjau, karkasinuko šildymo prietaiso valdymo elektronika turėtų būti aukščiausio lygio, o tai reiškia, kad ir labai moderni, labai tikėtina valdymas per internetą, mobilaus telefono aplikaciją, tad temperatūrų kaitaliojimas neturėtų kelti daug problemų. Tuo labiau, kartą susiprogramavai ir pamiršai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 22 liepos 2019 - 21:45
Sveiki, turiu klausima del perdangos (stogo) apsildymo.

Cia ne man. As tik uzklausiu Jusu.
Is virsaus ziurint des : Osb + 5 cm vatos + atviru poru puta 20cm + garo izoliacija ( ar isvis ji reikalinga?) + 5 cm vatos ( dregmei sugerti, reikia?) + gkp.

Cia kazkaip keistai atrodo viskas, ar normalu? Esme kad su atvirom porom uzputines perdanga. Jei blogas sumustinis, tai koks turi buti teisingas?
Atsakyti
QUOTE(locato @ 2019 07 28, 21:19)
Sveiki, turiu klausima del perdangos (stogo) apsildymo.

Cia ne man. As tik uzklausiu Jusu.
Is virsaus ziurint des : Osb + 5 cm vatos + atviru poru puta 20cm + garo izoliacija ( ar isvis ji reikalinga?) + 5 cm vatos ( dregmei sugerti, reikia?) + gkp.

Cia kazkaip keistai atrodo viskas, ar normalu? Esme kad su atvirom porom uzputines perdanga. Jei blogas sumustinis, tai koks turi buti teisingas?


Pagal apšiltinimo rekomendacijas sumuštinis geras.

1. OSB plokštė viršuje. Ankščiau vadovaudamasis skaičiuoklių rodmenimis, laikiau, kad OSB plokštės prastai praleidžia drėgmę, tuomet sakyčiau, kad OSB plokštės šioje vietoje pastatytos neteisingai, bet kai sandarumo matuotojai įrodė, kad jos puikiai praleidžia dujas, tad dabar jau manau, kad OSB, kaip priešvėjinis barjeras, gali būti pakankamai neblogas pasirinkimas.

2. 5cm vatos šiame sumuštinyje nemaišo. Nelabai suprantu kam vata, kai naudojamos atvirų porų putos, greičiausiai kad neužkimšti OSB plokštės porų ir netrukdyti pasišalinti garui. Jei taip, tuomet vata reikalinga.

3. atvirų porų putos, jei jų kaina mažesnė už uždarų porų, tai šiam sumuštiniui tinkamas pasirinkimas, nors teko sutikti ir brangiau pardavinėjamas, tuomet tik uždarų porų.

4. garui nelaidi plėvelė šiame sumuštinyje BŪTINA. Be jos bus taip: https://www.youtube....h?v=Qby_8khPu8A

5. 5cm vata, nors mano nuomone ne pati geriausia vieta prieš garui nelaidžią plėvelę, bet apšiltinimo instrukcijose nurodoma, kad prieš garui nelaidų sluoksnį gali būti ne daugiau kaip 1/3 apšiltinimo sluoksnio, tad 5 cm į tuos rėmus telpa.
Atsakyti
QUOTE(locato @ 2019 07 28, 22:19)
Cia ne man. As tik uzklausiu Jusu.
Is virsaus ziurint des : Osb + 5 cm vatos + atviru poru puta 20cm + garo izoliacija ( ar isvis ji reikalinga?) + 5 cm vatos ( dregmei sugerti, reikia?) + gkp.

o ant osb kas ? klijuojama danga, skarda ?
Atsakyti
Koki energiškai aktyvaus namo šildymo-vesinimo varianta šiuo metu laikote kaip racionaliausia? Atsipirkimai per >10 metu nedomina. Vėsinimas per grindis su oras-vanduo sakote, kad neefektyvus. Geoterminis ŚS- čia tas 10 metu atsipirkimo variantas matyt butu? Žemės šilumokaitis prieš rekupa? Ar yra racijos? Jeigu ne, tai kas belieka? Kaip žiūrite į kanalinius oro kondicionierius? Jeigu ŠS neišnaudot pasyviam vėsinimui (t.y.teigiant, jog realiai efekta duos tik žemė-vanduo) tai tuomet aš nematau jo privalumu prieš dujini katila + kanaliniai kondic. Kokia butu nuomone?
Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2019 07 30, 22:32)
Vėsinimas per grindis su oras-vanduo sakote, kad neefektyvus.


Kodėl neefektyvu, efektyvu, tik brangiau, nei pasyvus vėsinimas su geoterminiu. Efektyvumas jo turėtų būti panašiame lygyje. Įtariu, kad panašiame ir kaip su kondiške, tik veikimas visai kitas ir jų tiesiogiai lyginti negalima.

QUOTE
Geoterminis ŚS- čia tas 10 metu atsipirkimo variantas matyt butu?


EE namo atveju, manau kad gerokai daugiau nei 10 m smile.gif. Manau, kad per visą geoterminio ŠS eksploatacijos laiką iki jis suges ir reikės jį keisti nauju, jis neatsipirks.


QUOTE
Žemės šilumokaitis prieš rekupa? Ar yra racijos? Jeigu ne, tai kas belieka?


Čia jau ne visai korektiškas lyginimas. Efektyvumo atžvilgiu be konkurencijos rekupas, kainos atžvilgiu, su mintimi vėliau sistemą papildant rekupu, turint vilties sulaukti jų atpigimo - ŽŠ, bet jei jau įrenginėji ŽŠ ir nori taupyti ant rekupo tai yra ir tikrai pigių rekupų modelių. Su ŽŠ jų bendras efektyvumas gal net aukštesnis už geriausio rekupo gausis.

QUOTE
Kaip žiūrite į kanalinius oro kondicionierius? Jeigu ŠS neišnaudot pasyviam vėsinimui (t.y.teigiant, jog realiai efekta duos tik žemė-vanduo) tai tuomet aš nematau jo privalumu prieš dujini katila + kanaliniai kondic. Kokia butu nuomone?


Mano nuomone kanalinis labai tinkamas variantas, bet tuomet, jei renkiesi kanalinį, labai stipriai pagalvočiau, ar tau dujų iš vis reikia. Čia dujinukui manau būtų panaši situacija, kaip ir su geoterminiu EE name. Nebent karšto vandens žiemą naudojat labai daug.

Atsakyti
QUOTE(Adwoco @ 2019 07 30, 23:32)
Žemės šilumokaitis prieš rekupa? Ar yra racijos?

Racijos yra. Man ŽŠ kainavo 1309 EUR. Bet kaip šildysimės? Aš pasirinkau elektrą (600 eur - kabelis grindyse ir 2 smart termostatai). Manau, kad visai racionalus variantas oras-oras šildymas už kokius 600 eur, jei taupoma ant oras-vanduo. Oras-oras padės suvaldyt greit situaciją - tarkime rytui svetainę pašildys iki reikiamos temp. Sakyciau EE name net eičiau su vienu vidiniu bloku.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dzūkiška pirkia: 31 liepos 2019 - 10:30
QUOTE(mintas @ 2019 07 30, 00:12)
Pagal apšiltinimo rekomendacijas sumuštinis geras.

1. OSB plokštė viršuje. Ankščiau vadovaudamasis skaičiuoklių rodmenimis, laikiau, kad OSB plokštės prastai praleidžia drėgmę, tuomet sakyčiau, kad OSB plokštės šioje vietoje pastatytos neteisingai, bet kai sandarumo matuotojai įrodė, kad jos puikiai praleidžia dujas, tad dabar jau manau, kad OSB, kaip priešvėjinis barjeras, gali būti pakankamai neblogas pasirinkimas.

2. 5cm vatos šiame sumuštinyje nemaišo. Nelabai suprantu kam vata, kai naudojamos atvirų porų putos, greičiausiai kad neužkimšti OSB plokštės porų ir netrukdyti pasišalinti garui. Jei taip, tuomet vata reikalinga.

3. atvirų porų putos, jei jų kaina mažesnė už uždarų porų, tai šiam sumuštiniui tinkamas pasirinkimas, nors teko sutikti ir brangiau pardavinėjamas, tuomet tik uždarų porų.

4. garui nelaidi plėvelė šiame sumuštinyje BŪTINA. Be jos bus taip: https://www.youtube....h?v=Qby_8khPu8A

5. 5cm vata, nors mano nuomone ne pati geriausia vieta prieš garui nelaidžią plėvelę, bet apšiltinimo instrukcijose nurodoma, kad prieš garui nelaidų sluoksnį gali būti ne daugiau kaip 1/3 apšiltinimo sluoksnio, tad 5 cm į tuos rėmus telpa.


Atviru poru renkasi, nes puciama bus medineje perdangoje, kad medis neputu, nes su uzdarom nelabai gerai medziui, ar teisinga?
O dedant garo plevele realiai reikia nupjaustyti putas is apacios, kitaip sunkiai graziai susides plevele, pavirsius kaip (koralai) nelygus.



QUOTE(madwifi @ 2019 07 30, 15:19)
o ant osb kas ? klijuojama danga, skarda ?

Virs osb ventiliuojama pastoge, palepe. Stogas dvišlaitis, o sildo perdanga (lubas), pacio stogo ne.
Atsakyti
QUOTE(locato @ 2019 07 31, 12:40)
Atviru poru renkasi, nes puciama bus medineje perdangoje, kad medis neputu, nes su uzdarom nelabai gerai medziui, ar teisinga?
O dedant garo plevele realiai reikia nupjaustyti putas is apacios, kitaip sunkiai graziai susides plevele, pavirsius kaip (koralai) nelygus.
Uždarų porų putos brangesnės maždaug tris kartus nei atvirų. Aš tarpgegnius pūsiu 25 cm atvirom porom ir 5 cm uždarom - nereiks garo izoliacijos.
Atsakyti
QUOTE(Giords @ 2019 07 31, 12:59)
Uždarų porų putos brangesnės maždaug tris kartus nei atvirų. Aš tarpgegnius pūsiu 25 cm atvirom porom ir 5 cm uždarom - nereiks garo izoliacijos.


Uzdaros veiks kaip garo barjeras? Bendra vaizda turiu. Reikes perduoti info.
Atsakyti
QUOTE(locato @ 2019 07 31, 14:09)
Uzdaros veiks kaip garo barjeras? Bendra vaizda turiu. Reikes perduoti info.
Taip, tokį buterbrodą pasiūlė putų pūtėjai.
Atsakyti
QUOTE(locato @ 2019 07 31, 11:40)
Atviru poru renkasi, nes puciama bus medineje perdangoje, kad medis neputu, nes su uzdarom nelabai gerai medziui, ar teisinga?
O dedant garo plevele realiai reikia nupjaustyti putas is apacios, kitaip sunkiai graziai susides plevele, pavirsius kaip (koralai) nelygus.
Virs osb ventiliuojama pastoge, palepe. Stogas dvišlaitis, o sildo perdanga (lubas), pacio stogo ne.


Kiek pamenu, buvo purškėjų, kurie atvirų porų putas purškė net brangiau, nei sau suradau purškiančių uždaromis putomis.

Kas dėl purškimo ant medžio, tai yra įvairių nuomonių, aš prisilaikau nuomonės, kad daug svarbiau, kad mediena būtų išdžiovinta. Jei bus sausa, tai ir uždarų porų putos darys mažiau žalos, nei atvirų porų putos ant šlapios medienos. Šlapiai medienai tiktai vatos ir jokių putų.

Dėl putų pjaustymo. Taip, putos pasidengia plėvele, bet aš nesuprantu tų specialistų, kurie siūlo putų nepjautyti, kad nepažeisti tos plutelės. Nežinau iš kokio kosmoso tie specialistai nusileido, bet nei vienas putų gamintojas nepateikinėja atskirai tos plutelės drėgmės laidumo, tad gal ta plutelė ir truputį mažiau laidi garui, bet per daug mažu skirtumu, kad tai būtų aktualu. Normalus garo barjeras tikrai ne tos plutelės pagalba užtikrinamas, o tiktai specialiai tam skirtomis medžiagomis, kaip pav. 200 mikronų poletilenine plėvele. Taigi, nori rimtos apsaugs nuo garo, tai turi tinkamai priešgarinį sluoksnį įrengti ir jei putų nelygumai tam trukdo, tai juos pirmoje eilėje reikia pašalinti, nes jei blogai bus užsandarintas garui nelaidus sluoksnis, tai jokia putų plutelė nepagelbės.

Dar kai langus montavau, girdėjau svaisčiojimą apie tai, kad jokiu būdu nepažeiskit plutelės, o aš ramia sąžine jas pjausčiau ir klijavau aliuminizuotas bitumo juostas. Tiems, kas bandys įrodyti, kaip blogai aš padariau, galėsiu parodyti, kiek garo praleidžia aliuminio folija, kiek garo praleidžia bitumo sluoksnis, o jie man tegul parodo, kiek gi drėgmės praleidžia ta nupjautoji putelė. Būčiau putų nepjaustes, sandariai juostų nebūčiau priklijavęs.

Ir dar, kalbant apie tuos pačius langus, vadovaujantis ta logika, kad neduok dieve būtų nepažeista plutelė, specialistai užpurškia putų akivaizdžiai per mažai. Putos skirtos sandarumui užtikrinti, o ten putų pripurškia tik dėl vaizdo, su didžiuliais plyšiais. Dėl smulkmenų neįgyvendinama pagrindinis uždavinys, dėl kurio tos putos ir skirtos. Aš specialia, matydavau kur kokį plyšelį, tai pripurkšdavau putų, kad jos besiplėsdamos visus galimus plyšius užsandarintų, net būdamas garantuotas, kad taip purškiant, didesnę dalį putų reikės pašalinti, o liks tik maža jų dalis, bet aš drąsiai galiu teigti, mano langų montavimo vietoje nėra nei vienos nesandarios vietos, nei vienos ertmės užpildytos oru, kurią žmogaus akis gali pastebėti. Oras tokiose ertmėse nėra geras šilumos izoliatorius, nes kuo didesniame tūryje jis gali judėti, tuo didesni šilumos nuostoliai dėl konvekcijos.

Taigi, prirašiau daug, bet čia viskas, kas rodo mano požiūrį apie plačiai mistifikuojamą poliuretano putų plutelę. Ne plutelėje esmė, o sandarumą ir šiltą užpildą užtikrinančioje masėje, kurią nuo garo saugoti turi ne kažkokios mistifikuotos plutelės, o konkrečiai tas funkcijas turinčios atlikti medžiagos.
Papildyta:
QUOTE(Giords @ 2019 07 31, 11:59)
Uždarų porų putos brangesnės maždaug tris kartus nei atvirų.


Ne visada. Yra čia vieni putų purškėjai, kurių absoliučiai nenoriu reklamuoti, nors jei šiek tiek domėjotės, manau, kad suprasite apie kurias kalbu smile.gif. Taigi, jie gal per pus brangiau pūtė atvirų porų putas, nei aš nusipurškiau uždarų porų.

Taigi, ne porų atvirume ar uždarume esmė, o nepagrįstoje kainoje kurios prašo marketologai. O tos atvirų porų putos iš vis klausimas ko vertos, nes jų tankis matuojamas kilogramais vienam kubui yra labai mažas. Kažkuriam forume skaičiau komentarą, kad vienoje šalyje draudžiama pūsti putas kurių tankis mažesnis nei 22kg/m³ nes jos labai greitai sudyla yra trumpaamžės. Tos putos yra gal perpus mažesnio tankio už šį reikalavimą, o kaip minėjau prašo net perpus daugiau nei už maždaug 40kg/m³ tankio uždarų porų putas.

Dar man užkliuvo jų teiginys, kad sandarus apšiltinimas yra svarbiausiai, todėl daugiau nei 10cm šiltinti namo nereikia. Nu vienu žodžiu, kosmonautai ieškantys patiklių žmonių, kuriems realiai pigieną gali parduoti brangiau nei tikrai verti dėmesio produktai.

Taip kad kaina, ne visada prašoma tokia, kokia turėtų būti.
Papildyta:
QUOTE(Giords @ 2019 07 31, 11:59)
ir 5 cm uždarom - nereiks garo izoliacijos.


Realiai, manau, kad toks sumuštinis gali veikti, bet neapsigaukite, uždarų porų putos vis tik prastas garo barjeras, tad dar labai priklauso nuo to, kokios konstrukcijos putomis purškiamos. Tikrai gali būti variantų, kai tokia kombinacija turės rasos tašką dėl per didelio, uždarų porų putų garo laidumo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 31 liepos 2019 - 21:25