A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Vokiečių forume (http://www.haustechn...30/Waermepumpen) radau gerus patarimus projektuojantiems grindinį šildymą šiltuose namuose su šilumos siurbliais (versta su google translate):

 

Aš irgi manau, kad dabartinio per akis. Kas kad senas, kas kad garantija pasibaigė, šiam momentui dabartinio ŠS keisti nėra poreikio. Keisit kai suges, po 10-15 metų.

Dėl temperatūrų, taip, kuo žemesnė temperatūra paduodama į grindis, tuo efektyviau, geresniu COP`u dirba šilumos siurblys. Realiai tai pasiekti galima dviem būdais. Pats geriausias, tai daryti maksimaliai galingą grindinio šildymo sistemą, t.y. daryti storesniais vamzdžiais ir tankiau nei rekomenduotų KK atveju. Antras būdas, tai statyti maksimaliai šildymo galingumo poreikį atitinkantį šilumos siurblį. Tai matoma pagal ŠS darbo laiką. Jei jūsų ŠS dirbo 13 val. per 24 val, vadinasi jis beveik dvigubai per galingas šios dienos poreikiams (dabartiniam plotui ir lauko temperatūrai). Taigi, norint geriausio COP`o tikrai nemanau, kad jums reikėtų galingesnio Šilumos siurblio nei turit. Šilumos siurblys bus idealiai parinktas, kai prie žemiausių lauko temperatūrų ŠS dirbs be išsijungimų, bet šilumos namuose netruks. Nors vargiai rasit, kad kas rekomenduotų be galios atsargos.

Tai čia dėl to, kaip galima pasiekti žemiausias į grindis paduodamas temperatūras. Visi kiti patarimai irgi į temą, bet ir vėl. Buferinės galima ir nestatyti, kai grindinio galingumas atitinka šilumos siurblio galingumą, taigi, jūsų atveju, 5 kW ŠS dirbdamas 13 val per 24 val. ir pasiekdamas apie 31°C jau plius minus atitinka grindinio šildymo galingumą, tad prie esamo ŠS galima išsiversti ir be buferinės talpos, taigi šiuo atveju nemažinti COP`o, bet jei sugalvotumėte prie savo grindinio šildymo pajungti 10kW ŠS, tai prie dabartinės grindinio šildymo konfiguracijos jau būtų negalima ŠS pajunginėti be buferinės talpos, kas aišku iššauks papildomus COP`o nuostolius.

 Šilumos siurblys bus idealiai parinktas, kai prie žemiausių lauko temperatūrų ŠS dirbs be išsijungimų, bet šilumos namuose netruks. 

 

Bet ar ilgas veikimas nesodiną gręžinio ir dėl to nemažėja efektyvumas? Vokiečių forumuose rašo, kad 10-12 įsijungimų per parą su pertraukėlėmis yra optimalu, nes gręžinys spėja atsistatyti.

Jei "kuo žemesnė temperatūra paduodama į grindis, tuo efektyviau, geresniu COP`u dirba šilumos siurblys" 

ir jei jūs sakote "jei jūsų ŠS dirbo 13 val. per 24 val, vadinasi jis beveik dvigubai per galingas šios dienos poreikiams" ir "jūsų atveju, 5 kW ŠS dirbdamas 13 val per 24 val. ir pasiekdamas apie 31°C jau plius minus atitinka grindinio šildymo galingumą", tai gal vis gi ne ŠS siurblys per galingas, o per aukšta temperatūra paduodama į grindis? Gal efektyviau būtų jei ŠS dirbtų ilgiau, bet varinėtų keliais laipsniais šaltesnį vandenį ir greičiau įsijungtų?

Kai lauke buvo maždaug -5 laipsniai, mano siurblys per parą jungėsi 4 kartus. Šiandieną iki 17 val. vakaro buvo įsijungęs tik du kartus. Panašu, kad įsijungs dar kartą, t.y. kai lauke apie 0 ar +1 jungiasi maždaug 3 kartus. Daugiausiai esu matęs lyg ir 5 įsijungimus, bet čia kai būna labai šalta. Šitie įsijungimai tik namo šildymui. Kiek kartų per parą jungtųsi karšto vandens ruošimui, nežinau.
Papildyta:

Čia šildymo pradžioje ar pabaigoje? Kiek šildymo pradžioje šiuo metu ateina iš mano gręžinio, neužfiksavau, bet šildymo pabaigoje ateina 1,3-1,5 laipsnio. Čia sekmadienį, kai lauke buvo nedidelis minusas.

Taip, bet nepamirškim, kad žemiausia tikėtina lauko temperatūra ne ~ -10°C, kokia žemiausia šią žiema buvo, bet ~ -30°C, taigi, 13 val. per 24 val buvo, kai lauke buvo grubiai per pus aukštesnė temperatūra ~ -5°C - 0°C, nei prie kurios reikia skaičiuoti maksimalų galingumą, taigi, su siurblio galingumu kaip ir viskas tvarkoje, jis nėra galingas. Jei prie tokių, gana aukštų žiemos temperatūrų, ŠS dirbtų be sustojimo, tada garantuotai reikėtų siūlyti įsigyti didesnio galingumo ŠS.

Kas liečia per aukštą paduodamą temperatūrą į grindis, tai jūs teisūs, bet čia ne ŠS problema. Kaip minėjau, mažesnio galingumo aš nesiūlyčiau ieškoti, bet grindinio šildymo. Jis greičiausiai išvedžiotas pagal projektą darytą šildymą pritaikant KKK, vamzdeliai 16mm diametro vedžioti kas 20cm-30cm. Matydamas nedidelį ŠS galingumą ir tokias aukštas paduodamo temparatūras aš drąsiai teigiu, kad grindinio šildymo galingumas nėra didelis ir tik mažiausio galingumo ŠS, koks realiai pas jus ir stovi, gali pasiekti mažiausias galimas termofikato temperatūras jūsų namo sąlygomis, kokias ir turit.

Ar nesodins gręžinio nuolat veikdamas? Ne. Nėra skirtumo ar 65kW bus nuimti nuo gręžinio per 13 val. ar per 24 val. ar per 6 val. Nuimtas juk tas pats energijos kiekis. Nuo ŠS galingumo priklausys tik kaip greitai bus nuimtas namo šildymui reikalingas energijos kiekis. Ar su galingu ŠS bus greitai prišildytas namas ir ŠS išsijungs ir toliau gręžinio "negręž", ar su silpnu ŠS bus nuolat iš gręžinio siurbiamas mažas energijos kiekis, abejais atvejais bus išsiurbtas vienodas energijos kiekis. O gręžinio galingumas parenkamas pagal namo šilumos nuostolius, ne pagal ŠS galingumą. Abejojau ankščiau šiuo teiginiu, bet dabar jau praktiškai esu patikrinęs šią idėją, tad galiu drąsiai teigti, kad ji pasitvirtino.

Mano namo šilumos poreikis apie 2kW prie lauko -23°C, stovi 10kW ŠS, bet grindinis pakankamai galingas, tad net tokio galingumo ŠS sugeba užkelti termofikato temperatūrą tik iki ~33°C. Kadangi mano grindinis lengvai suvalgo net 10kW ŠS, jis pajungtas tiesiai be buferinės talpos. Tokio galingumo šilumos siurbliui reikėtų ~500m ilgio lauko kolektoriaus, jei kolektorius būtų paklotas pagal ŠS galingumą. Aš paklojau tik ~250m orientuodamasis į namo šilumos poreikį. Šilumos siurblys lauko kolektoriaus nenusodina, nes nuima energijos ne tiek, kiek gali, bet tik tiek, kiek reikia namui.

Taip, mano namui ŠS per galingas, bet labai gerą kainą gavau, todėl dabar žiūriu pro pirštus į truputį prastesnį COP, nei turėčiau su ~4kW ŠS.

O kokios sausio mėn sąnaudos gavosi šildymui?

Mano siurblys nuo gruodžio 31 iki vasario 1 d. prisuko 211,34 kWh. Tarifas - 0,11 euro. Išeina 23,25 euro. Nuo spalio 10 iki gruodžio 31 d dar prisuko 383,75 kWh. Iki Naujų kaina buvo 0,114 euro. Išeina 43,75 euro. Iš viso nuo spalio 10 iki vasario 1 d. prisuko 595,05 kWh už 67 eurus. Name palaikau +20, rekuperatorius varinėja 70 kubų oro.

Kai lauke buvo maždaug -5 laipsniai, mano siurblys per parą jungėsi 4 kartus. Šiandieną iki 17 val. vakaro buvo įsijungęs tik du kartus. Panašu, kad įsijungs dar kartą, t.y. kai lauke apie 0 ar +1 jungiasi maždaug 3 kartus. Daugiausiai esu matęs lyg ir 5 įsijungimus, bet čia kai būna labai šalta. Šitie įsijungimai tik namo šildymui. Kiek kartų per parą jungtųsi karšto vandens ruošimui, nežinau.
Papildyta:
Čia šildymo pradžioje ar pabaigoje? Kiek šildymo pradžioje šiuo metu ateina iš mano gręžinio, neužfiksavau, bet šildymo pabaigoje ateina 1,3-1,5 laipsnio. Čia sekmadienį, kai lauke buvo nedidelis minusas.

Pabaigoje 2C, kai tik startuoja visada būna kur kas daugiau.

Pas mane per praėjusią savaitę siurblys vidutiniškai dirbo 10 val. per parą ir įsijungė 4 kartus (įskaitant ir karšto vandens ruošimą ryte ir vakare). Cibulį, o kiek laiko vidutiniškai įsijungęs dirbo?

Jei manęs klausei, tai pasakyti negaliu, ŠS darbo neseku, neturiu galimybių. Rasti kontrolės variantai man per brangūs. Nenusiteikęs tiek mokėti už smalsumo patenkinimą.

Jei manęs klausei, tai pasakyti negaliu, ŠS darbo neseku, neturiu galimybių. Rasti kontrolės variantai man per brangūs. Nenusiteikęs tiek mokėti už smalsumo patenkinimą.

Na bet įtariu jog žinai apytiksliai kiek be šildymo sunaudoji? Tai aritmetika paprasta bent apytiksliam apskaiciavimui. Jeigu negaila 78 USD galima sdm-630 modbus trifazi skaitliuką pasijungti, prijungus prie rasbery gražiai viską monitorinti